„Santaka“ / Čia laikas sustojo viduramžiais / Kelionės

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kelionės

Dalinkitės:  



Čia laikas sustojo viduramžiais

Kristina VAITKEVIČIENĖ


Vasara baigėsi. Tačiau ir ruduo vilioja kelionėmis ir naujų, dar nepatirtų įspūdžių ilgesiu, ypač ten, kur šilčiau nei pas mus. Turbūt daugelis jau aplankė romantiškąjį Paryžių, miestą-muziejų Romą, kitus turistų pamėgtus miestus. Tačiau mažiau žinomos vietos kartais slepia dar daugiau žavesio ir netikėtų atradimų.

Istorija ir kontrastai

Štai kad ir Prancūzijos miestelis Le Piui en Velė, kur prasideda piligrimų kelias į Santjago de Kompostelą Ispanijoje. Kaip manoma, ten yra šv. Jokūbo kapas.

Sutrumpintai pačių prancūzų vadinamame Piui galima pajusti ir Lietuvos istorijos alsavimą: nusilenkti minėto šventojo kapui 1578 m. per šią vietovę keliavo Jurgis Radvila, vėliau tapęs pirmuoju Lietuvos kardinolu.

Turistams, taupantiems laiką ir nenorintiems „išstudijuoti“ Lenkijos, Čekijos ir Vokietijos automagistralių, rekomenduojama vykti ne autobusu ar automobiliu, bet skristi tiesiai į Klermon Feraną. Apžiūrėjus šį miestą galima į Piui nuvykti patogiu tarpmiestiniu transportu, pvz. traukiniu. Tiems, kas nebuvo Paryžiuje, patartina į Klermon Feraną patekti po to, kai apžiūrės Prancūzijos sostinę. Kontrastas bus stulbinantis.

Transporto kryžkelė


Per Klermon Ferano miestą eina Paryžių, Bordo ir Bezjė jungiančios automobilių magistralės, veikia oro uostas. Tad iš Prancūzijos sostinės į čia galima skristi arba atvažiuoti patogiu traukiniu, mat atstumas tarp šių miestų – tik kiek daugiau nei 400 km.

Klermon Ferane vertėtų pasilikti visai dienai. Čia veikia du universitetai, observatorija, botanikos sodas. Šalia miesto įkurti keli regioniniai gamtos parkai. Dabartinis Klermon Feranas susikūrė 1633 m., susijungus dviem miestams. Iki tol jis labiau buvo žinomas kaip Klermonas – nuo IV a. vyskupijos centras, daugelio sinodų vieta. Klermone popiežius Urbonas II paskelbė Pirmąjį kryžiaus žygį.

Pasilikus šiame mieste vertėtų apžiūrėti senovės Romos pastatų liekanas, XIII–XIV a. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų katedrą, romaninę Dievo Motinos bažnyčią, renesanso rūmus.Pasižvalgius čia, geležinkeliai ir plentai iš šio svarbaus transporto centro nuves į Piui. Juolab kad atstumas labai nedidelis – tik 143 km.

Lobių rinktinė

Le Piui en Velė įsikūręs Centriniame Masyve, Veli kalnų papėdėje, prie Borno upės, Luaros aukštupio kairiajame krante.

Piligrimų pamėgtas istorine praeitimi žymus miestelis – tikras įvairių architektūros lobių rinkinys. Mat tai – buvęs garsus religinis centras, vyskupų ir grafų rezidencija. Nuo tada, kai vienas iš vyskupų 951 m. pirmą kartą piligrimų keliu nukeliavo į Santjago de Kompostelą, miestelis buvo laikomas viena iš šv. Jokūbo kelio (Via Podiensis) pradžių.


Dievo Motinos katedra – miesto įžymybė, kur ir šiandien švenčiamos piligrimų pamaldos, teikiami palaiminimai ir įteikiami piligrimų pasai. Šioje akmeninėje XII a. šventovėje saugoma Juodosios Mergelės statula (XVII a.), kuri, manoma, iki šiol daro stebuklus.Visas miestas, kuriame gyvena mažiau nei 20 tūkst. žmonių, pastatytas iš akmens ir yra saugomas UNESCO. Paklaidžiojus siauromis, į kalną vis kylančiomis gatvelėmis, atrodo, kad laikas čia sustojo viduramžiais...

Užgesusių ugnikalnių miestas

Artėjant prie miesto atrodo, kad visas Piui įsikūręs tarp trijų kalvų, kurias vainikuoja įspūdingi statiniai. Ant vienos iš kalvų stūkso seniausias miesto statinys – romaninė Šv. Mykolo Egiliečio (Saint–Michel de Aiguilhe) ir aštuonkampė Šv. Klaros koplyčios. Pirmąją dar 951 m. pradėjo statyti vietinis vyskupas, aplankęs šv. Jokūbo kapą Santjago de Komposteloje.
Le Piui en Velė -piligrimų pamėgtas, istorine praeitimi žymus miestelis, yra tikras įvairių architektūros lobių rinkinys.


Ši kalva, kaip ir dvi kitos, – tai užgesusio ugnikalnio krateris, nugludintas laiko ir erozijos. Unikalioji koplyčia buvo statoma daugiau kaip dešimt metų ir stovi tarsi natūraliai išaugusi kalvos viršūnėje jau daugiau nei tūkstantmetį. 1955 m. restauravus koplyčios altorių, čia rasta labai reta X a. medinė Kristaus skulptūra.


Didieji objektai

Iš paties miesto centro pro Dievo Motinos katedrą galima įkopti į dar vieną įžymybę, kuri, tiesa, šiuo metu restauruojama. Tai – varinė 22, 7 m aukščio Dievo Motinos statula. Ji yra nulieta iš 213 patrankų, atimtų iš rusų Sevastopolyje Krymo karo metu. Statula sveria 835 tonas ir yra gausiai lankoma piligrimų, kurie tiki, jog palietus ją pasitraukia visos ligos. Įdomu, kad savo poza Dievo Motina yra labai panaši į mūsų rajone, Šūklių kaime, atrastą ir restauruotą madoną. Ši taip pat abiem rankomis laiko kūdikį, kuris iš aukštai laimina visus, reikalingus paguodos.

Tik dvidešimčia centimetrų žemesnė už Dievo Motiną – ant trečiosios kalvos įsikūrusį Šv. Jono baptisterijos ir vienuolyno ansamblį žyminti šio šventojo statula. Šis XI a. Piui architektūros šedevras taip pat noriai lankomas turistų.

Dar vienas virš miesto iškilęs stebuklas – De Polinjakų gynybinis fortas. Ši nepasiekiama viduramžių pilis yra Polinjakų, žinomų Prancūzijos didikų, šeimos lopšys. Iš čia, užlipus ant 32 m aukščio forto bokšto, atsiveria visas miesto vaizdas.

Viduramžių dvasia

Apie Piui įdomybes galima būtų pasakoti be galo ir be krašto. Pradedant nuo išlikusios viduramžiškos Martoreto (lot. kapinės) aikštės, kur anksčiau vykdavo viešos egzekucijos, o dabar rengiami turgūs ir įvairūs vaidinimai, iki gatvelių, kuriose beveik kiekvienoje kažkada gyveno iš viduramžių istorijos vadovėlių žinomi žmonės, bei mažų amatininkų dirbtuvėlių, neužsidarančių net karščiausią dieną.

Šį nuostabiai paslaptingą miestelį neskubant apžiūrėti prireiktų ne vienos dienos, mat išvardyti žymiausi objektai yra tikrai aukštose kalvose. O kiek dar jų galima rasti pakeliui! Vietinis turizmo centras yra parengęs bent tris maršrutus po miestą, kuriame galima aplankyti daugiau nei 30 svarbių objektų. Tad laikas čia ištirpsta akimirksniu.

Juolab kad miestelyje dažnai gali sutikti viduramžiškais apdarais apsirengusių miestiečių, nes čia labai populiarūs įvairūs mėgėjų gatvės vaidinimai, mugės, koncertai ir kitokie pasirodymai.

Atvykus apsistoti galima pačiame mieste, kur gerai išvystytos viešbučių paslaugos, arba pasiieškoti pigesnės vietos greta esančiuose kaimuose, pvz., Blavozy įsikūrusiame viešbutyje-kempinge „Moulin de Barette“.

Čia dvivietį kambarį seno malūno teritorijoje parai galima išsinuomoti už 57 eurus. Atstumas iki miesto – vos 7 km, tačiau vieta žavi savo grožiu ir ramybe: greta teka upė, stūkso uolėti kalnai, o vakarais čirpia cikados.

Jei nepavargsite

Jeigu įspūdžių dar bus negana, vertėtų aplankyti ir antrąjį pagal dydį Prancūzijos miestą Lioną, įsikūrusį tarp Ronos ir Sonos upių.

Čia verta pamatyti Didįjį teatrą, romėnų statytą 15 m. pr. Kr. ir talpinusį 30 tūkst. žiūrovų, greta esantį Odeoną – mažesnį romėnų laikų teatrą, Galijos-romėnų civilizacijos muziejų, ant aukšto kalno įsikūrusią Notre Dame baziliką (XIX a.), Šv. Jono katedrą (XII a.), Dailės muziejų (Musee des Beaux Arts), kuris turi sukaupęs antrą pagal dydį ir svarbą meno kolekciją po Luvro.


Išvyką į Lioną jums gali pasiūlyti bet kuri turistinė firma, mat čia – labai patogus susisiekimas keliaujant bet kokia transporto priemone.

Be to, šis miestas taip pat įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą ir yra turizmo maršrute Luaros slėniais, kur stovi per 1000 pilių bei dvarų – tikras rojus romantikos mėgėjams.



Galerija: Le Piui žavesys




Publikuota: 2014-10-03 14:51:01

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai