|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Ekologija
|
|
|
LZP nuotr.
Niujorke prasideda Jungtinių Tautų pasaulio vadovų susitikimas dėl klimato kaitos, kuris yra itin svarbus siekiant susitarimo tarp valstybių ir ieškant bendrų problemos sprendimo būdų.
Lietuva šiame susitikime gali tapti šalimi lydere, kuri gali skatinti valstybes imtis ryžtingesnių veiksmų ir įsipareigojimų dėl klimato kaitos mažinimo. Lietuvos žaliųjų partija praėjusią savaitę Prezidentei bei Vyriausybei yra pateikusi kreipimąsi, kuriame prašoma iki 2030 metų siekti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą sumažinti iki 55 proc., lyginant su 1990 metais, atsinaujinančios energijos išteklių dalį galutiniame suvartojime padidinti iki 45 proc., o energijos vartojimo efektyvumą padidinti 40 proc.
Prieš vakar Niujorke prasidėjusį pasaulio lyderių susitikimą sekmadienį visame pasaulyje žmonės rengė mitingus, žygius, kuriais buvo siekiama atkreipti politikų dėmesį į vis aštrėjančias problemas, kurias sukelia klimato kaita.
Sekmadienį daugiau nei 150-yje valstybių surengtuose žygiuose dalyvavo milijonas žmonių iš viso pasaulio (nuo Paryžiaus, Londono iki Niujorko, Rio ir Delio). Niujorke į gatves išėjo apie 400 tūkstančių gyventojų bei iš kitų miestų atvykusių piliečių. Tai pati didžiausia kada nors įvykusi žmonių mobilizacija dėl klimato kaitos. Vien masinius žygius organizuojančios nevyriausybinės organizacijos „Avaaz“ peticiją, kuria reikalaujama, jog klimato kaitos problema būtų sprendžiama skatinant plėtoti švarią, atsinaujinančią energetiką, visame pasaulyje pasirašė daugiau nei du milijonai piliečių.
Renginiais visame pasaulyje buvo siekiama paskatinti neryžtingus politikus imtis aktyvesnių veiksmų, kurie padėtų sprendžiant klimato kaitos problemą, nes pasaulio lyderiai vis nesusitaria dėl bendrų tikslų.
Sekmadienį prie pasaulinio renginio prisijungė ir Vilnius, kuriame „Klimato kaitos žygį“ organizavo Lietuvos žaliųjų partija. Apie 50 žmonių renginio metu nuo Prezidentūros žygiavo iki Vyriausybės rūmų. Prie žygio prisijungė nevyriausybinių organizacijų atstovai, aplinkosaugininkai, taip pat žinoma klimatologė Audronė Galvonaitė.
A. Galvonaitė yra ne kartą teigusi, jog klimato kaitos padarinius jau jaučiame ir Lietuvoje: karščio bangos, vėtros, šiltos žiemos jau tampa mums įprastu reiškiniu. Tokios klimato anomalijos dažnai suniokoja pasėlius, sumažina žemės derlingumą, neigiamai paveikia ne tik augmeniją, bet ir gyvūniją: atsiranda naujos kenkėjų rūšys, daugėja erkių, kurioms, esant šiltoms žiemoms, lengviau peržiemoti, paukščiai sunkiai orientuojasi, kada išskristi žiemoti, o pasilikę žūsta.
Pasaulinė meteorologų asociacija skelbia, kad 2013 metais anglies dvideginio kiekis atmosferoje pasiekė rekordines aukštumas, o per pastaruosius 30 metų auga greičiausiai. Klimato kaitos padariniai vis didėja. Naujausiais Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos duomenimis, trijų pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų – anglies dvideginio, metano ir diazoto oksido koncentracija Žemės atmosferoje nuo atskaitos tašku pasirinkto ikiindustrinio laikotarpio padidėjo po 42 proc., 153 proc. ir 21 proc. Tokio šių dujų koncentracijos lygio planetos atmosferoje nebuvo pastaruosius 800 tūkstančius metų.
Pagrindinėmis anglies dvideginio išmetimo į atmosferą priežastimis laikomas iškastinio kuro (anglies, naftos, dujų) naudojimas ir planetos miškingumo mažėjimas. Anglies dvideginis Žemės atmosferoje išsilaiko nesuiręs mažiausiai kelis šimtus metų, o vandenynuose jo gyvavimo laikas dar ilgesnis. Mokslininkų teigimu, jei šiltnamio efektą sukelianti dujų emisija ir toliau taip didės, per 30 metų klimatas atšils apie 1,1 laipsnio, o tai turės katastrofiškas pasekmes.
Niujorke prasideda Jungtinių Tautų pasaulio vadovų susitikimas dėl klimato kaitos, kuris yra itin svarbus siekiant susitarimo tarp valstybių ir ieškant bendrų problemos sprendimo būdų. |
Lietuva šiame susitikime gali tapti šalimi lydere, kuri gali skatinti valstybes imtis ryžtingesnių veiksmų ir įsipareigojimų dėl klimato kaitos mažinimo. Lietuvos žaliųjų partija praėjusią savaitę Prezidentei bei Vyriausybei yra pateikusi kreipimąsi, kuriame prašoma iki 2030 metų siekti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą sumažinti iki 55 proc., lyginant su 1990 metais, atsinaujinančios energijos išteklių dalį galutiniame suvartojime padidinti iki 45 proc., o energijos vartojimo efektyvumą padidinti 40 proc.
Prieš vakar Niujorke prasidėjusį pasaulio lyderių susitikimą sekmadienį visame pasaulyje žmonės rengė mitingus, žygius, kuriais buvo siekiama atkreipti politikų dėmesį į vis aštrėjančias problemas, kurias sukelia klimato kaita.
Sekmadienį daugiau nei 150-yje valstybių surengtuose žygiuose dalyvavo milijonas žmonių iš viso pasaulio (nuo Paryžiaus, Londono iki Niujorko, Rio ir Delio). Niujorke į gatves išėjo apie 400 tūkstančių gyventojų bei iš kitų miestų atvykusių piliečių. Tai pati didžiausia kada nors įvykusi žmonių mobilizacija dėl klimato kaitos. Vien masinius žygius organizuojančios nevyriausybinės organizacijos „Avaaz“ peticiją, kuria reikalaujama, jog klimato kaitos problema būtų sprendžiama skatinant plėtoti švarią, atsinaujinančią energetiką, visame pasaulyje pasirašė daugiau nei du milijonai piliečių.
Renginiais visame pasaulyje buvo siekiama paskatinti neryžtingus politikus imtis aktyvesnių veiksmų, kurie padėtų sprendžiant klimato kaitos problemą, nes pasaulio lyderiai vis nesusitaria dėl bendrų tikslų.
Sekmadienį prie pasaulinio renginio prisijungė ir Vilnius, kuriame „Klimato kaitos žygį“ organizavo Lietuvos žaliųjų partija. Apie 50 žmonių renginio metu nuo Prezidentūros žygiavo iki Vyriausybės rūmų. Prie žygio prisijungė nevyriausybinių organizacijų atstovai, aplinkosaugininkai, taip pat žinoma klimatologė Audronė Galvonaitė.
A. Galvonaitė yra ne kartą teigusi, jog klimato kaitos padarinius jau jaučiame ir Lietuvoje: karščio bangos, vėtros, šiltos žiemos jau tampa mums įprastu reiškiniu. Tokios klimato anomalijos dažnai suniokoja pasėlius, sumažina žemės derlingumą, neigiamai paveikia ne tik augmeniją, bet ir gyvūniją: atsiranda naujos kenkėjų rūšys, daugėja erkių, kurioms, esant šiltoms žiemoms, lengviau peržiemoti, paukščiai sunkiai orientuojasi, kada išskristi žiemoti, o pasilikę žūsta.
Pasaulinė meteorologų asociacija skelbia, kad 2013 metais anglies dvideginio kiekis atmosferoje pasiekė rekordines aukštumas, o per pastaruosius 30 metų auga greičiausiai. Klimato kaitos padariniai vis didėja. Naujausiais Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos duomenimis, trijų pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų – anglies dvideginio, metano ir diazoto oksido koncentracija Žemės atmosferoje nuo atskaitos tašku pasirinkto ikiindustrinio laikotarpio padidėjo po 42 proc., 153 proc. ir 21 proc. Tokio šių dujų koncentracijos lygio planetos atmosferoje nebuvo pastaruosius 800 tūkstančius metų.
Pagrindinėmis anglies dvideginio išmetimo į atmosferą priežastimis laikomas iškastinio kuro (anglies, naftos, dujų) naudojimas ir planetos miškingumo mažėjimas. Anglies dvideginis Žemės atmosferoje išsilaiko nesuiręs mažiausiai kelis šimtus metų, o vandenynuose jo gyvavimo laikas dar ilgesnis. Mokslininkų teigimu, jei šiltnamio efektą sukelianti dujų emisija ir toliau taip didės, per 30 metų klimatas atšils apie 1,1 laipsnio, o tai turės katastrofiškas pasekmes.
Publikuota: 2014-09-24 09:23:02
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|