Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

---

Svečių knyga

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-04-21 17:47

---

Gandrui nepasakysi, kur gyventi

„Santakos“ laikraštyje (balandžio 4 d., Nr.37), straipsnyje „Lizdai neša nuostolius vandens bokštų prižiūrėtojams“, buvo aprašyta, kaip gavus įsakymą iš Maisto ir veterinarijos tarnybos, kad gandralizdžius reikia perkelti į kitas vietas, Vištyčio seniūnijoje, Girėnų gyvenvietėje, nuo vandens bokšto buvo nuverstas gandralizdis. Dėl to bokšto prižiūrėtojas buvo aplinkosaugininkų nubaustas 1050 Lt bauda už gamtai padarytą žalą.

Kaip pavyzdys pateiktas Virbalio seniūnijoje nuo bokšto į apgenėtą medį nukeltas gandralizdis, o ant bokšto įtaisytas malūnėlis, kuris baidys gandrus.

Balandžio 18 d. per TV buvo parodytas reportažas apie Girėnų ir Virbalio vandens bokštus. Girėnuose gandrai per porą dienų sėkmingai atstatė savo lizdą ir ruošiasi perėti, nors čia sukasi malūnėlis ir paukščiai yra baidomi. Virbalio seniūnijoje gandrai sėkmingai krauna lizdą ant to paties bokšto, nors nemažas malūnas ten dar sukasi, bet jie į tai nekreipia dėmesio. Dar keletas šakų – ir malūnėlis sustos. Kolega iš Virbalio paaiškino žurnalistei, kad bokštelio samdymas, malūnėlio pastatymas, lizdo perkėlimas į kitą vietą kainavo 500 Lt. Kiekvienas pagyvenęs kaimo žmogus gali pasakyti, kad gandrai nepaliks savo mėgstamos vietos, nors aplink būtų pastatyta kad ir 10 stulpų ir iškelta tiek pat ratų ar akėčių.

Tad ar negalima buvo pasitarti, žinant gandrų psichologiją, ir parekomenduoti tikrai veiksmingas priemones? Šiuo atveju, ar lizdo nuvertimas, ar perkėlimas į kitą vietą nedavė jokio efekto. Gandrai sėkmingai susisuko lizdą ir ruošiasi gyventi, tik jau prie malūnėlio. Aplinkosaugininkai paaiškino, kad kol nėra kiaušinių, galima gandrus baidyti ir neleisti jiems tūpti. Bet tų kiaušinių nebuvo ir anksčiau, ir gandrai dar nebuvo parskridę, o bauda sumokėta. Bebaidydamas gali tikėtis ir kitos baudos. Bet jeigu paukščiai atstatė savo lizdą, tai ir gamtai padaryta žala atsistatė. Galima manyti, kad bauda išreikalauta iš žmogaus skubotai.

Prieš šventes teko lankytis Vokietijoje, Olandijoje, tačiau ten niekas nekalba apie paukščių gripą. Žmonės drąsiai valgo paukštieną, ten daugiau kalbama apie kažkokias kiaulių ligas. Važiuojant Lenkijos keliais, matėsi ūkininkų sodybose laisvai vaikščiojantys naminiai paukščiai.

Buvo kempinligė, atsirado paukščių gripas, atsiris iki Lietuvos kiaulių ligos. Ar vėl nebus imtasi kokių drastiškų priemonių?

Per minėtą TV reportažą Vilkaviškio rajono maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Jonas Dubauskas pripažino, kad gandralizdžių nukėlimo akcija nepavyko. Jis sakė, kad „reikės atkirpti“ vandens bokštus nuo gręžinių ir tegul jie stovi su gandralizdžiais, o vietoj bokštų statyti hidroforus, kas, pasak žurnalistės, kainuotų apie 10 tūkstančių litų. Tai pažangus dalykas, bet kaimo žmogui surinkti tiek pinigų yra daugoka.

Gražus tas paukštis baltasis gandras. Žinome, kada jie išskrenda, laukiame jų grįžtančių.

Mažiems vaikams pasakojame, kad jie neša broliukus ir sesutes. Dabar reikės pridėti, kad jie užsiima ir papildomu verslu: atneša nemažas baudas, išlaidas, statant malūnėlius ant vandens bokštų, ko gero, pradės nešti ir hidroforus.



Bronislavas POLITA

Vištyčio seniūnas

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---