|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda kalėdines sidabrines eglutes Pūstapėdžiuose. Tel. 0 698 41 635.Galioja iki: 2024-12-09 13:08:10
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2013-09-02 22:38
|
|
|
Foreli Kramarik (kairėje) į Suvalkiją pakvietė ir seminarą organizavo buvusi kybartietė Aušra Augutė.
Autorės nuotr.
Kristina VAITKEVIČIENĖ
Buvusi kybartietė Aušra Augutė, propaguojanti sveiką gyvenimo būdą ir harmoniją su gamta, visus bendraminčius sukvietė į seminarą, kurio lektorė – žymi lietuvių kilmės rašytoja, išauklėjusi du vunderkindus vaikus, pedagogė Foreli Kramarik.
A. Augutė pripažįsta prieraišios tėvystės principus ir savo dviejų dukrelių, Melanijos ir Sėlijos, niekur nėra palikusi ilgiau nei porai valandų. Būtent apie tai kalbėjo ir iš Amerikos prieš porą metų gyventi į Lietuvą grįžusi F. Kramarik. Kartu su ja buvo ir su žmonėmis bendravo talentingoji jos dukra Akiane.
Garsios moters vardas į Agurkiškių kaimą Kazlų Rūdos savivaldybėje sutraukė labai daug žmonių, tarp jų – ir vilkaviškiečių. Daugelis tikėjosi gauti receptą, pagal kurį galima išauklėti savo vaikus vunderkindais (vok. Wunderkind – nepaprastų gabumų vaikas).
F. Kramarik su susirinkusiais žmonėmis bendravo ne šešias, o daugiau nei dešimt valandų. Ji atsakė į žmonių klausimus, tačiau tai darė ne tiesiogiai, o versdama juos pačius mąstyti bei ieškoti atsakymų savarankiškai.
Pasak F. Kramarik, žmogaus elgesį apie 90 proc. lemia genetika, tad gimus vaikui tėvams belieka dirbti su 10 proc. Tačiau ir su tiek galima nuversti kalnus. Lektorė teigė, jog labai svarbu būti su vaiku visada ir leisti jam daryti tai, ko norisi. Įsprausti mažylį į rėmus (darželis, mokykla ir t. t.) yra didžiulis nusikaltimas prieš žmogaus prigimtį.
Penkis vaikus užauginusi F. Kramarik sakė, kad šias tiesas ji skelbė ir gyvendama Amerikoje, tačiau ten žmonės į jas neįsiklausė. Jie pripratę prie lengvo gyvenimo ir greito jo tempo. Pasak moters, ji su visa šeima grįžo į Lietuvą, nes čia žmonės dar „nesugadinti“. F. Kramarik neslėpė turinti viziją sukurti talentingų vaikų ugdymo akademiją.
– Ieškau vietos Lietuvoje ir manau, kad čia mano idėjos sudomins žmones. Visą gyvenimą dirbau konsultante ir džiaugiuosi, jog turiu tokį talentą: galiu pasakyti, kam vaikas yra gabus ir kaip tą polinkį plėtoti, – sakė viešnia.
F. Kramarik manymu, pedagogika turi apimti psichologiją, antropologiją, kosmologiją ir teologiją. Mat visi žmonės tarpusavyje yra susiję nematomais saitais ir daro įtaką vienas kito gyvenimui bei elgesiui. Vien auklėjant vaiką žodžiais, verčiant jį ką nors daryti, galima padaryti mažą žmogų nelaimingą.
Pasaulyje garsūs šios šeimos vaikai vadinami stebuklingais. Didžiausia naujiena buvo faktas, kad visos Kramarikų šeimos atžalos pačios pasirinko, kaip ir ką mokytis, nėra baigusios pradinės ir vidurinės mokyklų. Bet net Amerikoje tai nebuvo labai paprasta. Ne visose valstijose Foreli galėjo vaikus ugdyti savo nuožiūra, nes daugumoje jų mokyklą lankyti privaloma.
Šeima keliavo, keitė namus, ieškojo vietų, kur patys galėtų laisvai auklėti ir lavinti savo atžalas.
Galiausiai Kramarikai įsikūrė Aidaho valstijoje, kur nėra mokyklos prievolės. Moteris atvirai prisipažino leidusi savo vaikams rinktis, ko mokytis, o ko atsisakyti. Nė viena šios šeimos atžala nuosekliai nelankė mokyklos ir neturi popierinio brandos dokumento.
Lektorė džiaugėsi, kad vaikus jai nuolat padėjo auginti vyras, tad ji nesijautė vargstanti ir vieniša. Šeimai gyvenimo sunkumus nugalėti padėjo abipusis supratimas, vėliau – ir ūgtelėję sūnūs.
Visus vaikus Foreli gimdė vandenyje pati ir pavadino vardais, susijusiais su vandens stichija. Originalių vardų tradiciją ji perėmė iš savo tėvų.
Vaikus šeima augino įkvėpta prieraišiosios tėvystės.
– Nesame jų palikę nė minutei – visą laiką buvome kartu: vaikščiojome, miegojome, nešiojome ant rankų, niekada neleisdavome užsikūkčioti, stengėmės viską daryti kaip primityvios gentys, – sakė F. Kramarik.
Viso to vargo rezultatas – penki talentingi vaikai, kuriems net nereikia mokyklos. Du iš jų pasaulis vadina „indigo vaikais“ (turinčiais ypatingų psichinių ir dvasinių sugebėjimų). Septyniolikmetės poetės ir menininkės Akiane paveikslai įkainoti šimtais tūkstančių JAV dolerių, o vienuolikmetis filosofas Ilja motinai padiktavo apie 40 filosofinių knygų. Per genialius dukros paveikslus šeima išgarsėjo pasaulyje ir tapo turtinga.
Akiane darbai šiandien eksponuojami šeimos galerijoje Amerikoje. Kramarikai nemažą dalį uždirbtų pinigų aukoja labdarai.
– Vaikams leidau lankyti mokyklą tiek, kiek patys norėjo, – savo talentų ugdymo paslaptį atskleidė F. Kramarik. – Akiane lankė mokyklą dvejus metus, antrasis sūnus Žionlu – trejus, o Delfini – penkerius metus. Paskui iš karto, būdamas vos trylikos, įstojo į koledžą, kur pasirinko studijuoti architektūrą. Ilją buvau nuvedusi į mokyklą Lietuvoje, tik atsitiko taip, kad pati užmigau sėdėdama su juo pamokoje. Manau, jei vaikas nori gyventi, jis nori ir kažką daryti, kurti, ieškoti.
Pasak lektorės, kūryba prasideda ne mokykloje, ne darželyje, o nuo pirmos vaiko gimimo minutės.
Viena diena gimusiam kūdikiui atstoja tiek pat, kiek suaugusiajam duoda treji metai. Todėl svarbu, ką tuo metu daro žmogus, esantis šalia vaiko, svarbu, kaip mažylis vystomas, žindomas, rengiamas, kas su juo kalbama. Dar svarbiau – vaiką auklėti ne žodžiais, o savo pavyzdžiu. Jis mokosi stebėdamas mus ir matydamas, kaip mes elgiamės su kitais.
– Bėda ta, kad mes patys įspraudžiame vaiką į rėmus ir užblokuojame jo tobulėjimą, – sakė lektorė. – Aš visą laiką buvau su savo vaikais. Mano vyras, gimus vaikams, taip pat sumažino darbų apimtis, kad galėtų būti su šeima. Jo alga liko tokia maža, jog vos užteko maistui, drabužius pirkdavome tik nukainotų prekių parduotuvėse. Tačiau turėjome galimybę būti su savo vaikais. Kiekvieną dieną juos po vieną vesdavausi į parką ir su kiekvienu ten praleisdavau dvi valandas. Savo vaikų niekada neverčiau daryti ko nors per prievartą. Beje, ir pati niekada nedarau to, ko nenoriu. Nelabai mėgstu ruošti valgyti, niekada neverčiu savęs keltis anksti ryte. Man patinka pabusti tada, kada noriu, ir išlipti iš lovos ta koja, kuria noriu. Mūsų šeimoje visi daro tik tai, kas kam patinka.
F. Kramarik nuomone, įmanoma nugyventi gyvenimą darant tik tai, kas malonu. Šitaip galima daug daugiau pasiekti ir būti laimingesniems.
Buvusi kybartietė Aušra Augutė, propaguojanti sveiką gyvenimo būdą ir harmoniją su gamta, visus bendraminčius sukvietė į seminarą, kurio lektorė – žymi lietuvių kilmės rašytoja, išauklėjusi du vunderkindus vaikus, pedagogė Foreli Kramarik. |
A. Augutė pripažįsta prieraišios tėvystės principus ir savo dviejų dukrelių, Melanijos ir Sėlijos, niekur nėra palikusi ilgiau nei porai valandų. Būtent apie tai kalbėjo ir iš Amerikos prieš porą metų gyventi į Lietuvą grįžusi F. Kramarik. Kartu su ja buvo ir su žmonėmis bendravo talentingoji jos dukra Akiane.
Garsios moters vardas į Agurkiškių kaimą Kazlų Rūdos savivaldybėje sutraukė labai daug žmonių, tarp jų – ir vilkaviškiečių. Daugelis tikėjosi gauti receptą, pagal kurį galima išauklėti savo vaikus vunderkindais (vok. Wunderkind – nepaprastų gabumų vaikas).
F. Kramarik su susirinkusiais žmonėmis bendravo ne šešias, o daugiau nei dešimt valandų. Ji atsakė į žmonių klausimus, tačiau tai darė ne tiesiogiai, o versdama juos pačius mąstyti bei ieškoti atsakymų savarankiškai.
Pasak F. Kramarik, žmogaus elgesį apie 90 proc. lemia genetika, tad gimus vaikui tėvams belieka dirbti su 10 proc. Tačiau ir su tiek galima nuversti kalnus. Lektorė teigė, jog labai svarbu būti su vaiku visada ir leisti jam daryti tai, ko norisi. Įsprausti mažylį į rėmus (darželis, mokykla ir t. t.) yra didžiulis nusikaltimas prieš žmogaus prigimtį.
Penkis vaikus užauginusi F. Kramarik sakė, kad šias tiesas ji skelbė ir gyvendama Amerikoje, tačiau ten žmonės į jas neįsiklausė. Jie pripratę prie lengvo gyvenimo ir greito jo tempo. Pasak moters, ji su visa šeima grįžo į Lietuvą, nes čia žmonės dar „nesugadinti“. F. Kramarik neslėpė turinti viziją sukurti talentingų vaikų ugdymo akademiją.
– Ieškau vietos Lietuvoje ir manau, kad čia mano idėjos sudomins žmones. Visą gyvenimą dirbau konsultante ir džiaugiuosi, jog turiu tokį talentą: galiu pasakyti, kam vaikas yra gabus ir kaip tą polinkį plėtoti, – sakė viešnia.
F. Kramarik manymu, pedagogika turi apimti psichologiją, antropologiją, kosmologiją ir teologiją. Mat visi žmonės tarpusavyje yra susiję nematomais saitais ir daro įtaką vienas kito gyvenimui bei elgesiui. Vien auklėjant vaiką žodžiais, verčiant jį ką nors daryti, galima padaryti mažą žmogų nelaimingą.
Pasaulyje garsūs šios šeimos vaikai vadinami stebuklingais. Didžiausia naujiena buvo faktas, kad visos Kramarikų šeimos atžalos pačios pasirinko, kaip ir ką mokytis, nėra baigusios pradinės ir vidurinės mokyklų. Bet net Amerikoje tai nebuvo labai paprasta. Ne visose valstijose Foreli galėjo vaikus ugdyti savo nuožiūra, nes daugumoje jų mokyklą lankyti privaloma.
Šeima keliavo, keitė namus, ieškojo vietų, kur patys galėtų laisvai auklėti ir lavinti savo atžalas.
Galiausiai Kramarikai įsikūrė Aidaho valstijoje, kur nėra mokyklos prievolės. Moteris atvirai prisipažino leidusi savo vaikams rinktis, ko mokytis, o ko atsisakyti. Nė viena šios šeimos atžala nuosekliai nelankė mokyklos ir neturi popierinio brandos dokumento.
Lektorė džiaugėsi, kad vaikus jai nuolat padėjo auginti vyras, tad ji nesijautė vargstanti ir vieniša. Šeimai gyvenimo sunkumus nugalėti padėjo abipusis supratimas, vėliau – ir ūgtelėję sūnūs.
Visus vaikus Foreli gimdė vandenyje pati ir pavadino vardais, susijusiais su vandens stichija. Originalių vardų tradiciją ji perėmė iš savo tėvų.
Vaikus šeima augino įkvėpta prieraišiosios tėvystės.
– Nesame jų palikę nė minutei – visą laiką buvome kartu: vaikščiojome, miegojome, nešiojome ant rankų, niekada neleisdavome užsikūkčioti, stengėmės viską daryti kaip primityvios gentys, – sakė F. Kramarik.
Viso to vargo rezultatas – penki talentingi vaikai, kuriems net nereikia mokyklos. Du iš jų pasaulis vadina „indigo vaikais“ (turinčiais ypatingų psichinių ir dvasinių sugebėjimų). Septyniolikmetės poetės ir menininkės Akiane paveikslai įkainoti šimtais tūkstančių JAV dolerių, o vienuolikmetis filosofas Ilja motinai padiktavo apie 40 filosofinių knygų. Per genialius dukros paveikslus šeima išgarsėjo pasaulyje ir tapo turtinga.
Akiane darbai šiandien eksponuojami šeimos galerijoje Amerikoje. Kramarikai nemažą dalį uždirbtų pinigų aukoja labdarai.
– Vaikams leidau lankyti mokyklą tiek, kiek patys norėjo, – savo talentų ugdymo paslaptį atskleidė F. Kramarik. – Akiane lankė mokyklą dvejus metus, antrasis sūnus Žionlu – trejus, o Delfini – penkerius metus. Paskui iš karto, būdamas vos trylikos, įstojo į koledžą, kur pasirinko studijuoti architektūrą. Ilją buvau nuvedusi į mokyklą Lietuvoje, tik atsitiko taip, kad pati užmigau sėdėdama su juo pamokoje. Manau, jei vaikas nori gyventi, jis nori ir kažką daryti, kurti, ieškoti.
Pasak lektorės, kūryba prasideda ne mokykloje, ne darželyje, o nuo pirmos vaiko gimimo minutės.
Viena diena gimusiam kūdikiui atstoja tiek pat, kiek suaugusiajam duoda treji metai. Todėl svarbu, ką tuo metu daro žmogus, esantis šalia vaiko, svarbu, kaip mažylis vystomas, žindomas, rengiamas, kas su juo kalbama. Dar svarbiau – vaiką auklėti ne žodžiais, o savo pavyzdžiu. Jis mokosi stebėdamas mus ir matydamas, kaip mes elgiamės su kitais.
– Bėda ta, kad mes patys įspraudžiame vaiką į rėmus ir užblokuojame jo tobulėjimą, – sakė lektorė. – Aš visą laiką buvau su savo vaikais. Mano vyras, gimus vaikams, taip pat sumažino darbų apimtis, kad galėtų būti su šeima. Jo alga liko tokia maža, jog vos užteko maistui, drabužius pirkdavome tik nukainotų prekių parduotuvėse. Tačiau turėjome galimybę būti su savo vaikais. Kiekvieną dieną juos po vieną vesdavausi į parką ir su kiekvienu ten praleisdavau dvi valandas. Savo vaikų niekada neverčiau daryti ko nors per prievartą. Beje, ir pati niekada nedarau to, ko nenoriu. Nelabai mėgstu ruošti valgyti, niekada neverčiu savęs keltis anksti ryte. Man patinka pabusti tada, kada noriu, ir išlipti iš lovos ta koja, kuria noriu. Mūsų šeimoje visi daro tik tai, kas kam patinka.
F. Kramarik nuomone, įmanoma nugyventi gyvenimą darant tik tai, kas malonu. Šitaip galima daug daugiau pasiekti ir būti laimingesniems.
Publikuota: 2013-09-02 22:38:28
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Nepiktybiškas nusižengimas gali kainuoti teises * Rajone – gatvių pavadinimų pokyčiai
* Vilkaviškio stalo tenisininkai nenori užleisti iškovotų aukštų pozicijų
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kokios žodžių išrišti, išrišimas vartojimo klaidos?
Veiksmažodis išrišti nevartojamas reikšme išspręsti: Visiems rūpi, kaip šį klausimą išriš (taisoma išspręs ) viršininkas.
Daiktavardis išrišimas nevartojamas reikšme išsprendimas: Gyventojams aktualus problemos išrišimas (taisoma išsprendimas ).
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kokios žodžių išrišti, išrišimas vartojimo klaidos?Veiksmažodis išrišti nevartojamas reikšme išspręsti: Visiems rūpi, kaip šį klausimą išriš (taisoma išspręs ) viršininkas.
Daiktavardis išrišimas nevartojamas reikšme išsprendimas: Gyventojams aktualus problemos išrišimas (taisoma išsprendimas ).
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|