|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2013-06-28 07:23
|
|
|
Tešvyti Bartninkų parapijos žvaigždė
Bartninkiečių ir jų svečių šį sekmadienį, per Šv. Petro ir Povilo atlaidus, laukia didelės iškilmės: bus pašventintas paminklas šio krašto šviesuoliui kunigui Jonui Burduliui.
Istorijoje glūdi tautos atmintis, praėjusių laikų dvasia, darbai ir siekiai. Ištisus šimtmečius lietuviai kovojo už savo išlikimą. Tik didžiadvasių, narsių tautiečių dėka mus neištiko brolių prūsų likimas.
Tikra dvasine šviesa spinduliavo anuomet į Bartninkus atkeltas jaunas kunigas J. Burdulis. Jis pranoko daugelį savo amžininkų, klusniai prisitaikiusių prie žeminančios pavergtos tautos padėties, giliai suvokė žmogaus gyvenimo prasmę, dvasininko misiją.
Jonas Burdulis-Burdulevičius gimė 1802 m. birželio 10 d. Vaiponiškių kaime, Andriejavo valsčiuje, Suvalkų apskrityje. Baigęs Tikocino kunigų seminariją, 1827 m. pavyskupio A. P. Morujevskio buvo įšventintas kunigu. Keletą metų padirbėjęs Augustavo vyskupijos parapijose, 1838 m. buvo paskirtas Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonu. Šiai parapijai, jos žmonėms atidavė visą savo gyvenimą – 48 metus.
Apie kunigą J. Burdulį rašoma istoriniuose leidiniuose, bažnyčių archyvuose. Tai buvo taurus žmogus, dvasininkas iš pašaukimo. Eina jau trečias šimtmetis nuo J. Burdulio gimimo, o jo vardas tebegyvas žmonių atmintyje. Negalima pamiršti ir to laikotarpio istorinių aplinkybių: baudžiavos jungas, 1863 m. sukilimas, uždrausta lietuviška spauda. Rusifikacija, polonizacija veržėsi į visą mūsų kraštą. Bartninkų, kaip ir kitų parapijų, tikintieji turėjo melstis lenkiškai, nes Dievas, kaip mokė nutautėję dvasininkai, nesupranta „mužikų“ kalbos, tik ponišką – lenkišką.
Atvykęs į Bartninkus, kunigas J. Burdulis rado apleistą, tamsų kraštą, skurde ir varge skendinčius jo žmones. Prabilęs bažnyčioje gražia, skambia lietuviška kalba, tarsi gyvybės spindulių pažėrė į pažemintas sielas. Jo žodžiai krito kaip sėklos į laukiančią žemę. Kaip švietėjas, humanistas, kunigas dešimtmečius dirbo, skleisdamas krikščioniškąsias vertybes, žadindamas tautinę savimonę. Įvedęs lietuvių kalbą bažnyčioje, savo parapijiečius, ypač jaunimą, mokė lietuviškai melstis, skaityti. Į šį darbą įtraukė bažnyčios tarnus.
Kunigas J. Burdulis rūpinosi visais žmonėmis, nuoširdžiai su jais bendravo, švietė. Ypač globojo varguolius, juos šelpė, veltui palydėdavo į paskutinę kelionę, apraudodavo. Rūpestingai tvarkė bažnyčią, perstatė jos bokštą. Tačiau pats gyveno senoje klebonijoje, naujos nestatė, kad neapsunkintų parapijos tikinčiųjų.
Bartninkų bažnyčioje 1851 m. lapkričio 24 d. kunigas J. Burdulis pakrikštijo Joną Basanavičių. Tautos patriarchas prisipažino, kad dvasininkas žadino jo patriotinius jausmus, kalbėjo, jog šiam kunigui verta statyti paminklą.
J. Burdulio didžiadvasiškumą atspindi ir jo testamentas. „Užgimiau varguoliu, varguoliu ir mirštu. <...> Kolegos kunigai teiksis mane palaidoti dovanai, nes ir šiam dalykui nieko nepalieku. <...> Visa, kas bus rasta man mirus, parduoti vieša licitacija, ir, kas bus gauta, atiduoti bažnyčiai“.
J. Burdulis mirė 1886 m. Bartninkuose. Į paskutinę kelionę jį lydėjo minios žmonių, jam pagarbą parodė net liuteronai, žydai.
Kilnią idėją pastatyti paminklą kunigui J. Burduliui įgyvendino gražiai besidarbuojantis Bartninkų parapijos klebonas Alvydas Dvareckas.
Norisi priminti ir šio dvasininko nuopelnus parapijai. Per keletą metų klebonas sutvarkė visą Bartninkų sakralinę erdvę: šventorių, kapines. Neatpažįstamai atnaujinta bažnyčia. O senosios, karo metu sudegintos bažnyčios kuorai mums tapo istoriniu paminklu.
Daug pastangų reikalavo ir nemažai rūpesčių kunigui A. Dvareckui sukėlė paminklo statyba, tačiau monumentas jau stovi šventoriuje. Paminklo autorius – architektas Valentinas Medelis.
Kraštietė, literatė Valerija Kalavinskaitė-Januškevičienė Punsko archyvuose rinko medžiagą ir spausdino straipsnius apie kunigą J. Burdulį. Humanistą, švietėją ji pavadino šviesiausia Bartninkų parapijos žvaigžde. Tešviečia ji kartų kartoms, tenegęsta atminimas, idėjos ir darbai žmogaus, nutiesusio vilties tiltus į tikėjimą, gėrį, tiesą, Lietuvos ateitį. Šimtamečiai šventoriaus medžiai teošia kunigui amžinos ramybės „Requiem“.
P. PALIULYTĖ-PAŠKAUSKIENĖ
Bartninkiečių ir jų svečių šį sekmadienį, per Šv. Petro ir Povilo atlaidus, laukia didelės iškilmės: bus pašventintas paminklas šio krašto šviesuoliui kunigui Jonui Burduliui.
Istorijoje glūdi tautos atmintis, praėjusių laikų dvasia, darbai ir siekiai. Ištisus šimtmečius lietuviai kovojo už savo išlikimą. Tik didžiadvasių, narsių tautiečių dėka mus neištiko brolių prūsų likimas.
Tikra dvasine šviesa spinduliavo anuomet į Bartninkus atkeltas jaunas kunigas J. Burdulis. Jis pranoko daugelį savo amžininkų, klusniai prisitaikiusių prie žeminančios pavergtos tautos padėties, giliai suvokė žmogaus gyvenimo prasmę, dvasininko misiją.
Jonas Burdulis-Burdulevičius gimė 1802 m. birželio 10 d. Vaiponiškių kaime, Andriejavo valsčiuje, Suvalkų apskrityje. Baigęs Tikocino kunigų seminariją, 1827 m. pavyskupio A. P. Morujevskio buvo įšventintas kunigu. Keletą metų padirbėjęs Augustavo vyskupijos parapijose, 1838 m. buvo paskirtas Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonu. Šiai parapijai, jos žmonėms atidavė visą savo gyvenimą – 48 metus.
Apie kunigą J. Burdulį rašoma istoriniuose leidiniuose, bažnyčių archyvuose. Tai buvo taurus žmogus, dvasininkas iš pašaukimo. Eina jau trečias šimtmetis nuo J. Burdulio gimimo, o jo vardas tebegyvas žmonių atmintyje. Negalima pamiršti ir to laikotarpio istorinių aplinkybių: baudžiavos jungas, 1863 m. sukilimas, uždrausta lietuviška spauda. Rusifikacija, polonizacija veržėsi į visą mūsų kraštą. Bartninkų, kaip ir kitų parapijų, tikintieji turėjo melstis lenkiškai, nes Dievas, kaip mokė nutautėję dvasininkai, nesupranta „mužikų“ kalbos, tik ponišką – lenkišką.
Atvykęs į Bartninkus, kunigas J. Burdulis rado apleistą, tamsų kraštą, skurde ir varge skendinčius jo žmones. Prabilęs bažnyčioje gražia, skambia lietuviška kalba, tarsi gyvybės spindulių pažėrė į pažemintas sielas. Jo žodžiai krito kaip sėklos į laukiančią žemę. Kaip švietėjas, humanistas, kunigas dešimtmečius dirbo, skleisdamas krikščioniškąsias vertybes, žadindamas tautinę savimonę. Įvedęs lietuvių kalbą bažnyčioje, savo parapijiečius, ypač jaunimą, mokė lietuviškai melstis, skaityti. Į šį darbą įtraukė bažnyčios tarnus.
Kunigas J. Burdulis rūpinosi visais žmonėmis, nuoširdžiai su jais bendravo, švietė. Ypač globojo varguolius, juos šelpė, veltui palydėdavo į paskutinę kelionę, apraudodavo. Rūpestingai tvarkė bažnyčią, perstatė jos bokštą. Tačiau pats gyveno senoje klebonijoje, naujos nestatė, kad neapsunkintų parapijos tikinčiųjų.
Bartninkų bažnyčioje 1851 m. lapkričio 24 d. kunigas J. Burdulis pakrikštijo Joną Basanavičių. Tautos patriarchas prisipažino, kad dvasininkas žadino jo patriotinius jausmus, kalbėjo, jog šiam kunigui verta statyti paminklą.
J. Burdulio didžiadvasiškumą atspindi ir jo testamentas. „Užgimiau varguoliu, varguoliu ir mirštu. <...> Kolegos kunigai teiksis mane palaidoti dovanai, nes ir šiam dalykui nieko nepalieku. <...> Visa, kas bus rasta man mirus, parduoti vieša licitacija, ir, kas bus gauta, atiduoti bažnyčiai“.
J. Burdulis mirė 1886 m. Bartninkuose. Į paskutinę kelionę jį lydėjo minios žmonių, jam pagarbą parodė net liuteronai, žydai.
Kilnią idėją pastatyti paminklą kunigui J. Burduliui įgyvendino gražiai besidarbuojantis Bartninkų parapijos klebonas Alvydas Dvareckas.
Norisi priminti ir šio dvasininko nuopelnus parapijai. Per keletą metų klebonas sutvarkė visą Bartninkų sakralinę erdvę: šventorių, kapines. Neatpažįstamai atnaujinta bažnyčia. O senosios, karo metu sudegintos bažnyčios kuorai mums tapo istoriniu paminklu.
Daug pastangų reikalavo ir nemažai rūpesčių kunigui A. Dvareckui sukėlė paminklo statyba, tačiau monumentas jau stovi šventoriuje. Paminklo autorius – architektas Valentinas Medelis.
Kraštietė, literatė Valerija Kalavinskaitė-Januškevičienė Punsko archyvuose rinko medžiagą ir spausdino straipsnius apie kunigą J. Burdulį. Humanistą, švietėją ji pavadino šviesiausia Bartninkų parapijos žvaigžde. Tešviečia ji kartų kartoms, tenegęsta atminimas, idėjos ir darbai žmogaus, nutiesusio vilties tiltus į tikėjimą, gėrį, tiesą, Lietuvos ateitį. Šimtamečiai šventoriaus medžiai teošia kunigui amžinos ramybės „Requiem“.
P. PALIULYTĖ-PAŠKAUSKIENĖ
Publikuota: 2013-06-28 07:23:55
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|