Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

---

Svečių knyga

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-02-25 09:37

---

Situaciją darbo rinkoje analizavo Darbo biržos klientų aptarnavimo skyriaus vedėja Živilė Povilaitienė (kairėje) ir direktorės pavaduotoja Reda Besasparienė.

Romo ČĖPLOS nuotr.

Darbo biržoje surengtame susitikime, į kurį buvo pakviesti seniūnai, kiti Savivaldybės administracijos, mokyklų atstovai, buvo pateikta situacijos darbo rinkoje ir šių metų prognozės analizė.

Kreivė – žemyn

Sausio 1 d. duomenimis, bedarbiai nuo 28,4 tūkst. darbingo amžiaus Vilkaviškio rajono gyventojų sudarė 5,1 proc. 2003-uosius sutikome turėdami 13,5 proc. rodiklį. Per praėjusius metus biržoje registravosi 2701 bedarbis, 2003 m. – 4133.

Nedarbo dinamikos kreivė ryškiai smuko žemyn visoje šalyje. Bet Vilkaviškio rajone išliko didesnis nedarbo lygis nei vidutiniškai Lietuvoje. Tik skirtumas tarp šalies ir rajono vidurkių 2003-2005 metais sumažėjo nuo 2,6 iki 1 proc.

Skirtumai jaučiami ir rajono seniūnijose. Didžiausias nedarbo lygis pernai buvo Virbalio seniūnijoje ( 6,7 proc.), mažiausias – Keturvalakių seniūnijoje (3,5 proc.). Daugiau kaip 6 proc. nedarbas siekė Kybartų, Vištyčio seniūnijose.

2003–2005 metų laikotarpiu nedarbas sumažėjo visose seniūnijose. Labiausiai – Šeimenos (11,4 proc.), mažiausiai – Vištyčio seniūnijoje (4,8 proc.).



Portreto ypatumai

5,1 proc. nuo darbingo amžiaus rajono gyventojų sausio 1 d. sudarę bedarbiai – tai 1444 žmonės: 637 vyrai ir 807 moterys. Vidutinis bedarbio amžius – 43,3 metų. Darbo biržos direktorės pavaduotoja Reda Besasparienė pasakojo, kad praėjusiais metais bedarbių gretose apsikeitė vietomis vyrų ir moterų pozicijos. 2004 metais moterys sudarė 46, pernai – beveik 56 proc. O vyrų bedarbių skaičius sumažėjo: nuo 54 iki 44 proc.

R.Besasparienė sakė, kad negalima teigti, jog vyrai galbūt aktyviau traukė dirbti į užsienį. Visų pirma, mūsų rajono pramonės sektoriuje, kuriame steigiamos naujos darbo vietos, dominuoja vyrų profesinės kvalifikacijos specialybėms artimesnė medžio apdirbimo sritis ir joje visada yra laisvų darbo vietų.

Moterims daugiau galimybių įsidarbinti teikiančioje paslaugų sferoje praktiškai vyksta tik darbuotojų kaita. Bedarbės, nukreiptos į „Žemkalnijos“ siuvimo įmonę, išėjusios iš jos, antrąkart į fabriką dažniausiai jau negrįžta.

Vyrai labiau (33 proc.) pasirengę įsilieti į darbo rinką. Jai pernai buvo pasiruošę tik 27 proc. moterų.

Tarp vyrų nekvalifikuoti bedarbiai sudarė 18 proc. Tarp moterų šis rodiklis siekė net 33 proc. Maždaug po vienodai (13–13,4 proc.) tarp vyrų ir moterų buvo priešpensinio amžiaus bedarbių. Daugiau tarp vyrų sudarė jaunimas iki 25 metų – 11 proc. Tarp moterų – 8 proc.



Pokyčių tendencijos

2003–2005 metų pokyčių struktūroje bedarbių, turinčių daugiau kaip 55 metus, skaičius nuo 10 proc. padidėjo iki daugiau kaip 17 proc., priešpensinio amžiaus – nuo 6,8 iki 13,2 proc., nekvalifikuotų – nuo 24,8 proc. iki 26,6 proc.

Darbo biržos direktorė Alė Stepulaitienė sakė, jog tai, kad tarp bedarbių daugėja vyresnio amžiaus žmonių, išryškina jų problemas: ribotas galimybes dirbti, persikvalifikuoti dėl sveikatos sutrikimų, neįgalumo.

Lengviausia įsidarbinti jaunimui, bet šios kategorijos bedarbiai taip pat turi socialinių problemų. Klientų aptarnavimo skyriaus vedėja Živilė Povilaitienė sakė, kad pernai į Darbo biržą kreipėsi 553 jaunuoliai. 91 iš jų neturėjo pagrindinio išsilavinimo: 87 buvo baigę tik pradinę mokyklą, 4 – nė jos. Profesijos neturėjo 270 jaunuolių. O į profesinio rengimo kursus Darbo birža gali pasiųsti tik turinčius bent pagrindinį išsilavinimą.



Barometro švytuoklės

Remdamasi darbdavių apklausų, kitų duomenų analizėmis, Vilkaviškio darbo birža prognozuoja, kad šiemet rajone bus užregistruota 1480 laisvų darbo vietų. Iš jų neterminuotam darbui – 1340. Daugiausia darbo bus pasiūlyta paslaugų (45 proc.) ir pramonės (41 proc.) sektoriuose, mažiausia (3 proc.) – žemės ūkyje.

Prognozuojama, kad šiemet biržoje registruosis 2200 asmenų arba jų srautas palyginti su praėjusiais metais sumažės apie penkis šimtus žmonių. Vienas iš keturių bedarbių kreipsis pakartotinai, nesugebėjęs įsitvirtinti darbo rinkoje.

Reda Besasparienė sakė, kad nedarbo problemą rajone keičia kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Vilkaviškiečius vilioja ne tik užsienis, bet ir didieji Lietuvos miestai. Kauno, Vilniaus firmos vežasi ir gerą atlyginimą moka statybininkams bei kitų sričių darbininkams.

Rajono darbo rinkos barometro švytuoklė konstatuoja, kad tarp specialistų su aukštuoju ir aukštesniuoju išsilavinimu trūksta verslo vadybininkų, administratorių, lietuvių, anglų kalbų, matematikos, informatikos, istorijos mokytojų, gydytojų. Dar ilgesnis analogiškas darbininkiškų profesijų sąrašas: trūksta pardavėjų, siuvėjų, apdailininkų, stalių, konditerių, barmenų ir t.t.

Bedarbių apklausų rezultatų analizė parodė, kad pagrindinė kreipimosi į Darbo biržą priežastis buvo noras susirasti darbą. Tokį motyvą pernai nurodė 75 procentai apklaustųjų. 2004 metais taip teigė 82 procentai bedarbių. Kas ketvirtas apklaustasis pernai į biržą kreipėsi tik dėl socialinių lengvatų (nemokamo gydymo, pažymos socialinei pašalpai, nedarbo draudimo išmokos).

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---