Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

---

Svečių knyga

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-11-29 07:17

---

Rytoj posėdyje rajono Savivaldybės tarybos nariai turės apsispręsti dėl Vilkaviškio autobusų parko privatizavimo. Paruoštas sprendimo projektas labai aiškus – įtraukti bendrovę į privatizavimo objektų sąrašą. Priėmus tokį sprendimą prasidės Autobusų parko pardavimo procesas.

Apie Autobusų parką jau anksčiau buvo nemažai kalbėta bei rašyta, ir mintys apie privatizavimą nėra naujos. Man rūpėjo sužinoti, kokie motyvai nulėmė, kad būtent dabar siūloma privatizuoti šią Savivaldybės įmonę.

Kalbėdamas su Savivaldybės administracijos darbuotojais ir su mero pavaduotoju J.Meškausku sužinojau, kad nuspręsta siūlyti parduoti parką, nes jo ekonominiai rodikliai labai blogi, bendrovė dirba nuostolingai arba balansuoja ant ribos, turimi autobusai – senienos, remonto bazė – apgailėtinos būklės. Įmonė pati, be pagalbos, atsigauti ir konkurencingai dirbti tikrai nesugebės, o Savivaldybė investuoti į savo įmonę neturi galimybių.

Padėtis iš tikrųjų labai prasta: Vilkaviškio autobusų parkas, kaip įmonė, tikriausiai, nelabai domins ir pirkėjus. Realią vertę dabar turi tik maršrutai – t.y. rinka ir galbūt autobusų stoties žemės sklypas.

Ar galėjo būti kitaip? „Valdiškas“ Autobusų parkas tikriausiai galėjo dirbti geriau, gal ir iniciatyvos turėjo rodyti daugiau. Iš žmonių, kurių sąžiningumu neabejoju, esu girdėjęs, kad dėl kai kurių vairuotojų nesąžiningumo, Autobusų parko kasą pasiekdavo ne visi už pervežimus surinkti pinigai. Bet tai yra tik antraeilės blogos įmonės būklės priežastys.

Juk, pavyzdžiui, iš 2004 metų duomenų apie visos respublikos autobusų parkus matyti, kad Vilkaviškio autobusų parko vieno ridos kilometro savikaina viena mažiausių. Reiškia, kad buvo stengtasi išlikti.

Padėtį iš esmės galėjo pataisyti tik pastovus kompensacijų už nuostolingus reisus skyrimas ir įmonės šeimininko – Savivaldybės – rūpinimasis savo įmone. Jau labai ilgą laikotarpį Autobusų parkas buvo verčiamas keleivius vežti ir nuostolingais maršrutais, už tai negaudamas jokios kompensacijos. Tokiu būdu įmonė pastoviai grimzdo žemyn, kol galų gale pradėjo skęsti. O tuo tarpu įmonės šeimininkas – Savivaldybė – ramiai laukė „finalo“, kol gelbstint nuo visiško nuskendimo teko skirti 100 tūkst. Lt dotaciją. Pinigai, ir visai nemaži, išleisti, bet jie iš esmės nelabai ką pakeitė. Kažkas gali sakyti, kad Savivaldybė norėjo skirti kompensacijas, bet nebuvo pinigų. Jeigu lėšų kompensacijoms nebuvo galima surasti, nereikėjo laukti kol įmonė visai nusistekens, o privatizuoti dar gerai veikiančią įmonę. Tokiu atveju ir brangiau galima gauti, ir įmonės darbuotojai turi didesnę galimybę likti dirbti toliau.

Iš kitos pusės, pažiūrėkime, ar tų kompensacijų nereikės įmonei, kuri nupirks Autobusų parką. Jeigu norėsime, kad dabartiniai nuostolingi maršrutai išliktų, beveik neabejoju, kad kompensacijų reikės. Tik neaišku, kokio dydžio. Privati įmonė nuostolingai keleivių neveš. Ir kompensacijų ji paprašys daug kategoriškiau nei Savivaldybės įsteigto Autobusų parko direktorius. Taigi nors kompensacijų savai įmonei nebuvo skiriama, kitiems greičiausiai teks duoti.

Tačiau dabar jau reikia galvoti ne apie tai, ar privatizuoti, bet apie tai, kaip privatizuoti.

Esant dabartinei įmonės būklei valdžia, kuri iš principo prastai valdo verslą, įmonės tikrai neišgelbės.

Privatizuojant Autobusų parką gresia keli rimti pavojai. Vienas yra tas, kad naujasis Autobusų parko savininkas gali sugalvoti geroje vietoje esantį autobusų stoties žemės sklypą pelningai panaudoti, pvz., prekybos centrui ar panašiam objektui statyti. Tokiu atveju nežinia, kur būtų iškelta autobusų stotis. Kitas pavojus – galimas keleivių pervežimo monopolizavimas.

Dabar priemiestiniuose keleivių pervežimuose konkuruoja dvi įmonės – „valdiškasis“ Autobusų parkas ir UAB „Bondrida“. Trečiasis vežėjas dirba mieste. Jeigu visi priemiestiniai pervežimai atsidurtų vienose rankose, dėl konkurencijos nebuvimo gali kilti kainos, ir taip būtų pažeistas viešasis interesas. Ar nustatant privatizavimo sąlygas nevertėtų pagalvoti apie tai, kad būtų ribojama maksimali užimamos keleivių pervežimo rinkos dalis?

Laukia svarbūs sprendimai, yra daug apie ką pagalvoti. Svarbu, kad, nustatant privatizavimo sąlygas, Autobusų parku būtų rūpinamasi labiau nei iki šiol.



Dalius NEŠUKAITIS

Liberalų ir centro sąjungos Vilkaviškio skyriaus narys

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---