Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

---

Svečių knyga

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-10-25 08:30

---

Tik ką gimusią „Pergalę“ apžiūrėjo „Juventa“ šokių kolektyvo „daktarai“.

Romo ČĖPLOS nuotr.

Su šiandieniniu „Santakos“ numeriu prenumeratorius pasiekia ir spalvotas jubiliejinis jos priedas. Jau šeštadienį juo buvo apdalyti tie, kurie atėjo į Vilkaviškio kultūros rūmus švęsti šiemet pažymimus jubiliejus: 60-metį, kai rajone pradėjo eiti laikraštis, vadinęsis „Pergale“, kuri prieš 15 metų tapo „Santaka“.

Scenoje šioms datoms buvo paskirta nuotaikinga koncertinė programa. Ir žaismingai, ir rimtai jos rengėjai atgaivino laikraščio istorijos kelią, kurį prieš 60 metų laimino idėjiniai to meto vadai.

Niekas negimsta be medikų pagalbos. Todėl „daktarais“ tapę Kultūros rūmų kolektyvo „Juventa“ šokėjai sukosi dainos apie meilę ritmu. Kai kūdikiškai klykianti „naujagimė“, t.y. „Pergalė“, buvo įvežta senovišku vežimėliu, ekrane pasirodžiusi pokarinio Vilkaviškio nuotrauka, priminė, per kokius griuvėsius pirmasis numeris riedėjo 1945 metais.

Istorijos neperrašysi, todėl prieš žiūrovų akis praslinko viskas: ir lozunginė rajono laikraščio kelio atkarpa su pionieriškais kaklaraiščiais, ir nuo partinių „dirigentų“ vis laisvėjusi žurnalistų dvasia, kuriai tyro oro gurkšnį suteikė tik Lietuvos atgimimo iškelta trispalvė. Kaip subrendo idėja „Pergalę“ pakeisti „Santaka“, vaizdingai papasakojo šį vardą sugalvojęs paežerietis Vytautas Grinius.

Renginio vedėjos sakė, jog laikraštis kaip ir geras žmogus – nebūna vienas. Redakcijos darbuotojams malonu buvo matyti pilnutėlę žiūrovų salę. Nuolat didėjančiu skaitytojų ir prenumeratorių būriu pasidžiaugė visus su bendra švente pasveikinusi redaktorė Dangyra Apanavičienė. Ji pakvietė neužmiršti apžiūrėti ir dvi šia proga surengtas parodas: moksleivių piešinių, skirtų „Santakos“ jubiliejui, ir fotokorespondento Romo Čėplos kūrybinę ataskaitą, rajono gyvenimo pulsą atspindinčią fotonuotraukose.

Nuo 1971 iki 1989 metų redaktoriumi dirbęs Povilas Jankys pasidalijo įspūdžiais, kaip tekdavo aiškintis „ant kilimėlio“, kai nepavykdavo išvengti korektūros klaidų. O jos kaip tyčia atsirasdavo rašant apie svarbius asmenis, pavyzdžiui, žodyje apsiriko, vietoj „r“ raidės kartą liko „š“.

Kaip visada, taip ir dabar, į atokiausius kampelius „Santaką“ nugabena laiškininkai. Į sceną pakviestas pašto viršininkas Rolandas Liepuonius laikraščiui, ilgamečiui partneriui, kalbėjo ne tik sveikinimo žodžius. Jis sakė, kad pašto darbuotojai būna laimingi, kai žurnalistai užsuka į pašto skyrius pasidomėti, kaip sekasi laiškininkams.

Nuo klausimo, kaip jaučiasi valdžios atstovai, kai „Santaka“ jiems vis drumsčia ramybę, rajono meras Algirdas Bagušinskas išsisuko labai gudriai – redakcijos kolektyvui įteikė... padėkos raštą. Būti visada kelyje į šviesą, į žmogų „Santakai“ linkėjo Marijampolės apskrities viršininkas Albinas Mitrulevičius, Seimo narys Algirdas Butkevičius, kolegos iš „Suvalkiečio“ ir kitų kaimyninių laikraščių redakcijų, Žaliosios kaimo gyventoja Julija Vizgirdienė, Vilkaviškio knygyno direktorė Elvyra Saulienė, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius ir kiti svečiai. Visą sceną užėmė „Aušros“ vidurinės mokyklos bendruomenės sveikinimas, nes tai, ką norėjo išsakyti, buvo išreikšta ne tik žodžiais, bet ir šokio kompozicija. Į sceną vienas po kito su gėlėmis ir dovanomis lipo įvairių įstaigų ir organizacijų atstovai („Buratino“ darželio, Kaimo bendruomenių asociacijos, „Rudenėlio“ klubo), dukart „Santakos“ nominantas A.Simanavičius ir kt.

Šventės pabaigoje į ją užsuko ir dekanas Vytautas Gustaitis, dėl objektyvių priežasčių negalėjęs atvykti anksčiau.

Mūsų bičiuliai išsakė ir tai, kokią „Santaką“ norėtų matyti ateityje: spalvotą, turinčią daugiau puslapių, drąsią ir nepaisant nugyventų metų visada jauną – niekada neišėjusią į pensiją. Šią nuotaiką pratęsė ir diskotekų salėje vėliau vykęs vakarėlis.

Redakcija dėkinga visiems už nuoširdų dėmesį, parodytą ne tik šventės metu. Jūsų gėlių puokštės žydi „Santakos“ kabinetuose. Kiekviena dovana juose surado savo vietą – laikrodžiai, paveikslai, vazos, dėklas skėčiams, ir, žinoma, kavos virimo aparatas.

Redakcijos svečiams galėsime parodyti simbolinį rašymo plunksnų rinkinį, kurį savo objektuose „surinko“ UAB „Vilkasta“ statybininkai, ir unikalų reliktą – vieną iš keturių ant senojo „univermago“ išlikusių raidžių, kurią vilkaviškietis G.Maksimavičius pavertė „aukso vertės“ suvenyru. Pasitaikius progai pasipuošime Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyriaus madų demonstravimo grupės (vadovė V.Diržiuvienė) dovanotomis skarelėmis, perteikiančiomis laikraščio temas. Šioms, taip pat „Aušros“ vidurinės mokyklos „madistėms“ (jų vadovė R.Viktažentienė) dėkojame ir už įspūdingus koncertinius numerius – iš laikraščių sukurtas rūbų kolekcijas „Santakos“ metamorfozės“ bei kitus vaizdelius.

„Jėga“ – salėje girdėjosi šūksnių, kai pasirodė meno kolektyvai. Jie padarė viską, kad ir mes, jubiliatai, ir į renginį atėję laikraščio bičiuliai, buvę darbuotojai, kurių sulaukėme ir iš Kauno, ir Vilniaus, pasijustume patekę į tikrą šventę. Sėkmės jums, kolektyvo „Juventa“ (vadovė B.Žadvydienė), Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos (vadovė S.Jankienė) šokėjai, šios mokyklos vokalinės studijos (vadovė E.Linkevičienė) dainininkai bei solistai.

Tikime, jog ir toliau savo dainomis žiūrovus taip, kaip šį kartą, džiugins moterys, Vilkaviškio kultūros rūmuose susibūrusios į muzikanto ir dainininko G.Turonio vadovaujamą ansamblį. „Santaka“ dėkoja renginio režisierėms ir vedėjoms D.Kasulaitienei, V.Ivinskienei, sceną papuošusiai I.Maurienei, visiems šventės ruošimo pagalbininkams.

Ačiū tariame dalyvavusiems renginyje ir tiems, kurie buvo kartu su mumis mintyse. Visiems sakome: iki pasimatymo triskart per savaitę ir kitose šventėse. Juk buvo linkėta – gyvuoti „Santakai“ šimtą ir dar daugiau metų.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---