Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

---

Svečių knyga

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-10-12 23:19

---

Petrui Džemereikai (kairėje) teko savo sūnaus valdas aprodyti jo radiniu susidomėjusiems svečiams Gunarui ir Marijai Kakarams.
Ričardo PASILIAUSKO nuotr.

Radiniu susidomėjo Etnokosmologijos muziejaus darbuotojai

Rugsėjo mėnesį „Santakoje“ (Nr. 107) rašėme apie Varpučių kaime (Kybartų sen.) aptiktus akmens luitus, kuriuose išlikę atsispaudę didžiulio gyvūno griaučiai. Neseniai Remigijaus Džemereikos sodyboje, Varpučių kaime, būriavosi svečiai: fosilijų apžiūrėti atvyko Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius Gunaras Kakaras su žmona dailininke Marija Kakariene. Kartu su jais sugužėjo ir būrys žurnalistų.

Radinius vėl teko rodyti sodybos šeimininko tėvui Petrui Džemereikai. G. ir M. Kakarai susidomėję apžiūrėjo mūsų rajono gyventojo rastas fosilijas, klausinėjo apie jų radimo aplinkybes ir net priekaištavo, kad nepranešė apie radinius anksčiau. Astronomas, vienintelio pasaulyje Etnokosmologijos muziejaus įkūrėjas G. Kakaras pareiškė norą įsigyti šias fosilijas ir eksponuoti jas Molėtuose įsikūrusiame muziejuje.

Pasak P. Džemereikos, jų šeima lyg ir nebūtų linkusi atiduoti fosilijų į šį muziejų. Rajono gyventojai įsitikinę, kad joms geriausia vieta ten, kur pastarosios iškastos.

– Manau, kad ateityje dar kapstysimės sodybos žemėje, – atviravo P. Džemereika. – Ne tik dėl įdomumo, bet ir todėl, kad tvenkiniai mums pravers. Kad tik būtų lėšų.

P. Džemereika sakė skaitęs komentarus, jog šis jo radinys esąs didžiulio galvakojo čiuptuvo liekana. Panašų nenorėjusio prisistatyti fosilijų žinovo elektroninį laišką gavo ir „Santaka“. Jame rašoma: „Seniai domiuosi fosilijomis ir galiu pasakyti, kad tai – ne griaučiai, bet vis dėlto fosilija. Tai galėtų būti tiesią išorinę kriauklę turėjusio galvakojo moliusko Orthoceras liekana. Manau, jog rastose uolienose matosi jo vidinės kameros ir šalia jų einantis plūdrumą reguliuojantis sifonas. Tai ankstyvojo paleozojaus nautiloidas. Fosilijai galėtų būti ne milijonas, o mažiausiai 430 milijonų metų. Manau, jog šis radinys nieko bendro neturi nei su baltais, nei su žmonėmis, nei su kitais stuburiniais gyvūnais. Tai – moliuskas. Sprendžiant iš šios fosilijos amžiaus, ji veikiausiai yra atitempta ledyno iš Šiaurės Estijos dalies, nes būtent ten Baltijos kraštuose atsidengia ordoviko periodo uolienos. Lietuvoje šio amžiaus uolienos glūdi apie 1–1,5 km gylyje. Sprendžiant iš nedidelio gylio, kuriame rasta fosilija, ji tikrai nėra susiformavusi vietoje. Vadinasi, daryti išvados, jog šioje vietoje prieš kelis šimtus milijonų metų plytėjo vandenys su plėšriais galvakojais, daryti negalima.“

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---