„Santaka“ / Vaistažolių auginimas muziejaus dailininkei – ne tik verslas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda mėsines kiaules Piliakalnių kaime, Bartninkų seniūnijoje. Tel. 8 652 88 528.
Galioja iki: 2022-01-29 09:18:43



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-08-17 06:26

Dalinkitės:  


Jū­ra­tės Rut­kaus­kie­nės ran­ko­mis mei­liai nu­glos­ty­ti vi­si so­dy­bo­je au­gan­tys au­ga­lai ir augintiniai.

Autorės nuotr.


Vaistažolių auginimas muziejaus dailininkei – ne tik verslas

Kristina VAITKEVIČIENĖ


Tur­būt ne­daug kas ži­no, jog Vil­ka­viš­kio ra­jo­ne yra vie­nin­te­lis ser­ti­fi­kuo­tas eko­lo­giš­kas ūkis, ku­ria­me au­gi­na­mos ir perdirbamos vais­ta­žo­lės. Prieš ke­le­tą me­tų jį įkū­ru­si vil­ka­viš­kie­tė ne­si­sten­gia bū­ti žo­li­nin­ke ir ne­da­li­ja pa­ta­ri­mų gy­dy­mo klau­si­mais. Mo­te­ris tie­siog au­gi­na vais­ta­žo­les, jas džio­vi­na, pa­kuo­ja ir par­duo­da jų no­rin­tiems žmo­nėms.



No­rė­jo kai­mo

– Aš nie­ka­da ne­tu­rė­jau „sa­vo kai­mo“, užau­gau Vil­ka­viš­kio mies­te, tad gy­ve­ni­mas vien­kie­my­je bu­vo ma­no di­de­lė sva­jo­nė, – pa­sa­ko­jo prieš ke­le­tą me­tų Kar­pie­jų kai­me ne­to­li Gra­žiš­kių su šei­ma so­dy­bą įsi­gi­ju­si Jū­ra­tė Rut­kaus­kie­nė. – Man kai­mas – ge­riau ne­gu Ha­va­jai.

Čia, Gra­žiš­kių apy­lin­kė­se, yra ir jos vy­ro Ri­mo šak­nys, bet na­me­lį vaiz­din­go­se kal­vo­se, ne­to­li Svir­kal­nio, sū­ne­lį Ig­ną au­gi­nan­ti šei­ma ra­do per­skai­čiu­si skel­bi­mus ir tie­siog nu­vy­ku­si pa­žiū­rė­ti. Vie­ta pa­ke­rė­jo. Tad jau ke­le­tą me­tų Jū­ra­tės au­to­mo­bi­lis vis „kur­suo­ja“ marš­ru­tu Karpiejai–Paežerių dva­ras. Jau­na mo­te­ris Vil­ka­viš­kio kraš­to mu­zie­ju­je dir­ba dai­li­nin­ke.




Ieš­ko­jo so­dy­bos

– Kai mes dar ne­tu­rė­jo­me sa­vo so­dy­bos, prieš ko­kius pen­ke­rius me­tus gi­mi­nai­čiai mums lei­do nau­do­tis sa­vąja. Ten aš ir pra­dė­jau au­gin­ti vais­ta­žo­les, – sa­vo vers­lo pra­džią pri­si­mi­nė J. Rut­kaus­kie­nė. – Mums tai bu­vo toks džiaugs­mas! Pa­ty­rė­me tik­rai neap­sa­ko­mai pui­kų jaus­mą brai­dy­da­mi po pie­vas, ste­bė­da­mi sau­lė­ly­džius.

Ta­da rim­tai už­siė­mė­me so­dy­bos paieš­ko­mis. De­šim­ties ki­lo­met­rų spin­du­liu apie Gra­žiš­kius vis­ką ap­va­ži­nė­jo­me ir ste­bė­jo­me: kur rūks­ta dū­mai iš ka­mi­no, va­di­na­si, so­dy­ba gy­ve­na­ma, o jei­gu ty­lu – rei­kia ieš­ko­ti sa­vi­nin­kų ir klaus­ti, ar ne­par­duo­da. Ga­lų ga­le mums nu­si­šyp­so­jo lai­mė.



At­si­ra­do po­rei­kis

Da­bar prie na­mų esan­čia­me Rut­kaus­kų tri­jų hek­ta­rų skly­pe, tiks­liau – 25 aruo­se, au­ga Jū­ra­tės vais­ta­žo­lės. Jas mo­te­ris sa­kė pra­dė­ju­si au­gin­ti to­dėl, kad yra di­džiu­lis po­rei­kis, ir ne tik Lie­tu­vo­je. Be to, no­rė­jo­si sau ir gi­mi­nai­čiams už­tik­rin­ti, kad jie var­to­ja ko­ky­biš­kas žo­le­les.


Ko­kių tik vais­ta­žo­lių nė­ra žo­li­nin­kės lys­vė­se! Čia au­ga le­van­dos, ežiuo­lės, me­li­sos, me­det­kos, de­be­sy­lai, mė­tos, kmy­nai ir ki­to­kie vais­ti­niai au­ga­lai – be­ga­lė po­pu­lia­rių ir ver­ti­na­mų vais­ta­žo­lių, su­so­din­tų il­go­mis ei­lė­mis.

Jau­na mo­te­ris au­gi­na ir ke­lias rū­šis eko­lo­giš­kų dar­žo­vių. Kiek­vie­nam au­ga­lui ser­ti­fi­ka­tai iš­duo­ti pa­gal pa­va­di­ni­mus. Ant sa­vo išau­gin­tų vais­ta­žo­lių pa­kuo­čių J. Rut­kaus­kie­nė vie­nin­te­lė ra­jo­ne ga­li nau­do­ti eko­lo­gi­nio že­mės ūkio eti­ke­tę, ku­rios nau­jas ženk­li­ni­mas pa­tvir­tin­tas šių me­tų sau­sį.



Tin­ka abu dar­bai

Pa­sak Jū­ra­tės, gau­ti ser­ti­fi­kuo­to eko­lo­gi­nio ūkio do­ku­men­tus nė­ra pa­pras­ta. Ne vie­ną kar­tą te­ko ap­lan­ky­ti vie­šą­ją įstai­gą „Ekoag­ros“. J. Rut­kaus­kie­nė pa­sa­ko­jo, kad nors žmo­nės ten dir­ba la­bai ma­lo­nūs, bet po kaž­ke­lin­to kar­to jau no­rė­jo­si nu­leis­ti ran­kas. Ap­si­gink­la­vu­si kant­ry­be, mo­te­ris už­bai­gė vi­sas pro­ce­dū­ras ir ta­po ūki­nin­ke.


– Man kar­tais žmo­nės pa­skam­bi­na ir klau­sia, ar čia ūki­nin­kė Jū­ra­tė, – šyp­so­si ji. – Aš at­sa­kau, kad esu dai­li­nin­kė.

Vais­ta­žo­lių au­gin­to­ja ti­ki­na, jog vie­nas už­siė­mi­mas ki­tam tik­rai ne­truk­do. Abu – tik­ra at­gai­va sie­lai. Ir vais­ta­žo­lių sky­ni­mas, ir džio­vi­ni­mas Jū­ra­tei neį­si­vaiz­duo­ja­mas kaip dar­bas. Ji sa­kė nie­ka­da ne­gal­vo­jan­ti, kad rei­kės nu­skin­ti dar tūks­tan­tį la­pe­lių ar kaž­kiek žie­de­lių. Mo­te­ris tie­siog pa­skęs­ta kva­pų de­be­sy­je ir mė­gau­ja­si gam­tos glė­biu.



Ga­mi­na ir prie­sko­nius

So­dy­bo­je vais­ta­žo­lėms įreng­ta ir nau­ju­tė­lė džio­vyk­la. Čia, įvai­ria­me aukš­ty­je įreng­to­se len­ty­no­se, džiūs­ta skir­tin­gą džio­vi­ni­mo tem­pe­ra­tū­rą pa­ke­lian­tys au­ga­lai. Mo­te­ris sa­kė per­skai­čiu­si be­ga­lę li­te­ra­tū­ros ir ži­nan­ti, kad kai ku­rie žo­ly­nai, džio­vi­na­mi karš­čiau, pra­ran­da sa­vo vais­ti­nes sa­vy­bes. Tad kiek­vie­nai vais­ta­žo­lei skir­ta sa­va len­ty­na skir­tin­ga­me aukš­ty­je, kur tin­ka­miau­sia tem­pe­ra­tū­ra.

Jū­ra­tės vais­ta­žo­lės – ne la­pų, ko­tų ir žie­dų mi­ši­nys, bet at­ski­ros au­ga­lo da­le­lės. Jei rei­kia, ga­li­ma pa­pra­šy­ti vien me­det­kų žied­la­pių ar kat­žo­lės la­pe­lių. Ji mai­šo ir prie­sko­nius įvai­riems pa­tie­ka­lams, ku­rie taip pat tu­ri sa­vo ser­ti­fi­ka­tus.

Sa­vo pir­kė­jams dai­li­nin­kė sa­kė ne­sii­man­ti nu­sta­ti­nė­ti li­gas ir pa­ta­ri­nė­ti, ko­kio­mis žo­lė­mis jas gy­dy­ti. Tai, pa­sak jos, tu­ri da­ry­ti ati­tin­ka­mą iš­si­la­vi­ni­mą tu­rin­tys žmo­nės. Drau­gams ji ga­lin­ti pa­siū­ly­ti tai, ką jau iš­ban­dė pa­ti ir kas pa­dė­jo jos šei­mai, ar­ba tie­siog at­si­ger­ti ska­nios ar­ba­tos, ku­rio­je at­si­sklei­džia gai­vus kai­mo lau­kų aro­ma­tas.



Kū­nui ir sie­lai

Šne­ki mo­te­ris pa­sa­ko­jo, jog dau­ge­lis nu­stem­ba su­ži­no­ję, koks ver­tin­gas yra pe­ly­nas ar net... kie­tis. Jis Jū­ra­tės vais­ta­žo­lių „ga­le­ri­jo­je“ uži­ma ne ma­žiau gar­bin­gą vie­tą ne­gu ki­ti au­ga­lai. Mat šis ne­reik­lus aukš­taū­gis ypač tinka pir­ties van­toms riš­ti. Jis sklei­džia ne­pa­kar­to­ja­mą aro­ma­tą, su­ba­lan­suo­ja žmo­gaus ener­ge­ti­nius lau­kus, nu­ra­mi­na ir lei­džia pa­jus­ti gy­ve­ni­mo pil­nat­vę. Kie­tis šiuo at­ve­ju nė­ra ber­žo kon­ku­ren­tas. Pa­sak J. Rut­kaus­kie­nės, vie­nas yra skir­tas kū­nui, o ki­tas – sie­lai ir min­tims at­gai­vin­ti.


Jei jau pra­kal­bo­me apie van­tas, tai nuo­sta­bus au­ga­lė­lis, taip pat la­biau skir­tas aro­ma­te­ra­pi­jai pir­ty­je, – juo­za­žo­lės šluo­te­lė. Tin­ka­mai su žie­dų bur­buo­lė­mis su­džio­vin­ta žo­le­lė yra nuo­sta­bi pa­gal­bi­nin­kė at­lie­kant pir­ties ri­tua­lus.



Dar­bui ir pra­mo­gai

Va­lan­dų va­lan­das Jū­ra­tė kal­bė­tų apie sa­vo au­ga­lus. Žvilgs­niu pa­glos­ty­tos ir švel­niu žo­džiu pa­ly­tė­tos vi­sos dar­že­lio gė­lės, prie so­dy­bos au­gan­tys ši­lauo­gių krū­mai, vais­me­džiai. Prie na­mo – pa­pras­ta ir jau­ku. Čia daug vie­tos pa­lik­ta vie­nuo­lik­tus me­tus ei­nan­čio sū­ne­lio Ig­no fan­ta­zi­jai, tad jis lai­ko vel­tui ir ne­gaiš­ta. Po me­džiu – iš se­nų len­tų ber­niu­ko sta­ty­ti „na­mai“, įreng­ti tik pa­gal jam vienam ži­no­mus rei­ka­la­vi­mus.

Jū­ra­tė sa­ko, kad jos šei­ma čia jau­čia­si lai­min­ga. Vi­si tu­ri sie­lai ar­ti­mus už­siė­mi­mus, tad na­muo­se mies­te re­tai bū­na. Ir te­le­vi­zo­riaus so­dy­bo­je žiū­rė­ti nė­ra ka­da: per va­sa­rą ap­link vyks­ta tiek „lai­dų“ apie gam­tą, jog ir ne­pas­te­bi, kaip praei­na die­na.


Net ir žie­mą, kai žo­ly­nuo­se ir vy­ro tvar­ko­ma­me ūky­je nė­ra dar­bo, so­dy­bo­je yra ką veik­ti. Vi­si trys, o kar­tais – ir su drau­gų kom­pa­ni­ja ap­lin­kui stūk­san­čio­se kal­vo­se Rut­kaus­kai pra­mo­gau­ja su sli­dė­mis.





Publikuota: 2009-08-17 06:26:49

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Rajono bendruomenės vėl kviečiamos siūlyti savo idėjas
* Sėkmingas maitinimo verslas kavinėje skaičiuoja jau ketvirtį amžiaus
* Sprendimas netekus augintinio – gyvūnų krematoriumas
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar esate trečiąsyk pasiskiepiję nuo COVID-19?
Taip.
Man dar ne laikas.
Dar svarstau, ar skiepysiuosi.
Nuo COVID-19 nesiskiepiju.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „kurstyti nusikaltimams“?
Veiksmažodis kurstyti nevaldo objekto naudininko, taigi junginys kurstyti kam yra netaisyklingas. Vartotina kurstyti su bendratimi; pastūmėti į ką, pvz.: Nedarbas ėmė kurstyti nusikaltimams (taisoma kursto nusikalsti; pastūmėja į nusikaltimus ). Etninis susiskaldymas kursto nesantaikai (taisoma nesantaiką ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2022 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas