Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-08-01 17:02

---

Rūdos (Šilkalnio) kaimo pagiryje Pirmojo pasaulinio karo įvykius mena senos vokiečių karių kapinės. Gižų seniūnas Romas Kučiauskas pasirūpino nykstančių kapinaičių sutvarkymu. Aptvėrė gražia tvorele su varteliais, surikiavo išvirtusius paminklus su žuvusiųjų karių pavardėmis, pastatė metalinį kryžių. Tačiau kapų griovėjai kryžių išvertė ir sulaužė, išniekino istorinį paminklą.

Rūdos kaimo senoliai pasakojo, kad „prūskapinės“ iki Antrojo pasaulinio karo buvo gražiai prižiūrimos. Kapines juosė tvorelė, greta buvo pastatyti suoleliai. Sako, kad žuvusių karių artimieji kapines lankydavo.

Pasak senolių, Rūdos kaimo vyrai greta palaidojo ir kelis šimtus rusų caro armijos karių. Esą stovėję ir rusiški kryžiai. Įdomių pasakojimų suradau kunigo Vaclovo Strimaičio parašytoje Šunskų parapijos istorijoje (rankraštyje). Aprašydamas Pirmojo pasaulinio karo dienas Šunskuose, V.Strimaitis rašo: „Pamažu žingsniavo nuo bažnyčios į vakarus būrelis rusų, šautuvus kažkaip keistai rankose nešdami. Staiga pradėjo tekini bėgti ir pasigirdo šūviai. Žmonės bėgiojo apimti panikos, bobelės rėkdamos į bažnyčią. Pasirodo, atjoja vokiečių žvalgai. Juos puolė rusų raiteliai. Netoli Nemuros buvo pavyti ir bene apsupti. Vokiečių karininką nudūrė rusų raitelis, prieš tai dar kardo kirstine jam nukirto ranką. Taip žuvo 3–4 vokiečių žvalgai. Keli buvo sužeisti, o keli paspruko. Karininką ten pat, Daugėlos pievoj, palaidojo, o karius palaidojo Nemurų pieskyno kapinaitėse.“

Vėliau karių palaikus iškasė ir išvežė į bendruosius kapus (Ašmonų ar Šilkalnio pagirio kapinaites), o karininko palaikus artimieji išsivežė į tėviškę.

Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapinių yra ir kitose rajono vietose. Laikraščio skaitytojus, pastebėjusius apleistas senas kapines, prašome nebūti abejingus. Praneškite apie tai seniūnijai, galite kreiptis ir į Vilkaviškio krašto muziejų.



Antanas ŽILINSKAS

Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---