Mokytojos sodino eglaites

Eglė MIČIULIENĖ

Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos pradinių klasių mokytojos su mokyklos direktore Daina Juškauskiene ir jos pavaduotoja Birute Urbutiene vieną dieną paliko
visus mokyklos reikalus ir išvažiavo į Pajevonio girininkiją sodinti eglaičių.

Šios mokyklos pradinių klasių mokytojos medelius sodina jau ne pirmą kartą. Prieš
porą metų pedagogės netoli Podvarko miško sodino pušeles, kitąmet vyko jų apravėti,
arba, miškininkų terminais kalbant, „auklėti“.

Šiais metais trylika mokytojų tuščiame miško plote sodino eglaites.

Anksčiau darbavęsi gražioje, šviesioje, smėlingoje vietoje, šiemet pedagogės kiek
išsigando, kai buvo nuvežtos į miško gilumoje esantį kirtimą. Sportiniais bateliais
apautos kojos klimpo į purvą iki kauliukų… Bet pradėję darbuotis moterys užmiršo visus
nepatogumus.

– Buvo labai smagu. Po triukšmo, įtempto darbo su vaikais radome ramybę, –
pasakojo jau į ilgalaikį išaugusio projekto „Miškas ateities kartoms“ iniciatorė pradinių
klasių mokytoja Danutė Gražulienė. – Ir dienos pasitaikė labai gražios – buvo galima
dirbti trumpomis rankovėmis.

Pedagogės džiaugėsi, kad darbo vietoje jas pasitikę vyrai – Aplinkos apsaugos
departamento Vilkaviškio rajono agentūros vedėjas Vitas Bakas bei Pajevonio girininkijos
girininkas Rymantas Vaičaitis – nepabėgo ir plušėjo kartu.

– Nuotaika buvo puiki. O kiek žibučių matėm – moterys neprisiminė, kada tokį
nuostabų vaizdą regėję, – gyvai pasakojo mokytoja Jolanta Daniliauskienė.
Mokiniai sodinti medelių į mišką nevažiavo, nes šis darbas, anot pedagogių – pradinukams tikrai per sunkus.

Mokytojos aiškino, kad sodinant daigus reikia kruopštumo. Vėliau tokius apsodintus
plotus tikrina specialistai, žiūri, ar gerai padarytas darbas, ar išlaikytas atstumas tarp
daigų, kiek medelių prigijo ir kt.

Pedagogės ne tik sodino eglaites, bet ir domėjosi, iš kur jų daigai, kaip specialistai juos
užaugina iš sėklų.

Iš viso Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos mokytojos pasodino apie 5
tūkstančius eglaičių daigų, apsodino maždaug 1,5 ha plotą.

Po gerų trijų valandų talkos mokytojos Pajevonio girininkijoje vaišinosi šernienos
troškiniu.

– Susėdome prie stalo, ir pasibaigė visas nuovargis, – juokėsi D.Gražulienė.

Tuo tarpu prieš dvejus metus pasodintas mokytojų pušynėlis sėkmingai auga.

– Planuojame, kad po kokių šešerių metų pušys jau bus mūsų ūgio. Tada bus galima
nuvažiuoti pasižiūrėti, gal ir pasirinkti kazlėkų arba rudmėsių… – žadėjo J.Daniliauskienė.