Sena nuotrauka

Pirmieji Lietuvos kariuomenės sunkvežimiai

Pirmasis automobilizacijos etapas Lietuvoje prasidėjo maždaug 1896–1914 metais. 1918-aisiais susikūrus nepriklausomai Lietuvos Respublikai, prasidėjo antrasis automobilizacijos etapas. Pradžia buvo sunki, nes jauna valstybė turėjo kautis su nepriklausomybę likviduoti siekusiais vidaus ir užsienio priešais. Automobiliais buvo rūpinamasi tik tiek, kiek reikėjo šalį ginančios Lietuvos kariuomenės reikalams, tad ir pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos automobilininkais tapo kariškiai.

Jų energijos ir iniciatyvos dėka į Kauną atkeliavo pirmieji Karaliaučiuje iš Vokietijos kariuomenės pirkti automobiliai bei motociklai, vėliau kariuomenės autoparką papildė kovose paimta trofėjinė technika. 1920 metų pabaigoje Lietuvos kariuomenė turėjo daugiau kaip 100 automobilių ir motociklų, deja, visi jie buvo Pirmojo pasaulinio karo laikų, archajiški ir susidėvėję. Pirmieji įsigyti Lietuvos kariuomenės sunkvežimiai buvo pasenusios konstrukcijos, sukamasis judesys būdavo perduodamas grandine. Palyginti su trečio dešimtmečio technika, šiems sunkvežimiams reikėjo labai daug benzino. Senasis sunkvežimis „Benz“ 100 kilometrų suvartodavo 151 litrą benzino ir 10 litrų tepalo.

Sunkvežimių ratai buvo geležiniai su kietomis pilnavidurėmis padangomis. Dėl netobulos važiuoklės jie galėjo važinėti tik kieto pagrindo keliais.

Lietuvoje sunkvežimiai buvo naudojami įvairiems tikslams. Pagrindinis sunkvežimių darbas buvo kareivių, įvairių krovinių, karinės amunicijos bei įvairių įrenginių pervežimai.

1919 metų sausio 30 dieną buvo įsteigtas pirmasis Lietuvos kariuomenės transporto junginys – automobilių junginys. 1919 metais birželio 17 dieną nupirktas pirmasis Lietuvos kariuomenės sunkvežimis „Fiat“. Šis sunkvežimis buvo nenaujas ir su defektais.

Maždaug po mėnesio nupirkti dar keturi trijų tonų keliamosios galios sunkvežimiai „Arbenc“ iš Kauno firmos „Banga“. 1919 metais automobilių batalione buvo 21 sunkvežimis, iš jų keturi sanitariniai „Ley“ ir vienas šarvuotas „Fiat“. Lietuvos kariuomenė naudojo amerikietiškus „Ford“ markės lengvuosius automobilius bei sunkvežimius, sovietų gamybos triašius „Zis“ sunkvežimius, anglų sunkvežimius „Leyland“, švedų sunkvežimius „Volvo“ su medžio dujų generatoriais, vokiškus sunkvežimius „Adler“, „Loreley“, „Benz“, „Horch“, itališkus sunkvežimius „Fiat“, taip pat amerikietiškus „Indian“, „Harley Davidson“ motociklus.

Kitų modelių ir markių automobilių bei motociklų kariuomenės technikos ūkyje buvo kur kas mažiau. Prieš pat sovietinę okupaciją dalis Lietuvos kariuomenės automobilių ūkio buvo atnaujinta – pasenusių modelių transporto priemonės keičiamos naujesnėmis.

Pirmąjį valstybingumo dešimtmetį kariuomenės transportas savo įvairove buvo panašus į skubiai įsteigtą technikos muziejų ir sunkiai tenkino reguliariosios kariuomenės poreikius.

1919 metų spalio 22 dieną įsteigtos Centrinės armijos dirbtuvės. 1920 metais Lietuvos kariuomenėje jau buvo apie 170 automobilių. Sunkvežimiams, kaip ir kitoms technikos priemonėms, 1921 metais buvo nustatytos ir patvirtintos benzino, tepalo normos, krovinių gabenimo kainos. 1920-aisiais kaip karo trofėjai į Lietuvos kariuomenės rankas pateko du sunkvežimiai – „Bergman-Metalurgique“, paimtas iš vokiečių, ir „Benz“, paimtas iš lenkų. Abu sunkvežimiai buvo suremontuoti Centrinėse armijos dirbtuvėse.

1920 metų kovo 6 dieną Lietuvos kariuomenės technikos ūkį papildė dar 22 įvairių markių sunkvežimiai. Automobilių batalione esančios transporto priemonės buvo pirktos, išmainytos, surinktos ir sutaisytos iš paliktų pasitraukiančios vokiečių kariuomenės, todėl čia buvo galima pamatyti įvairiausių modelių sunkvežimių. 1920 metų rugsėjį atsirado naujų junginių: automobilių komanda, sanitarijos automobilių transportas bei šarvuotų automobilių būrys.

Naujos technikos įsigyti Lietuva galėjo tik tada, kai sustiprėjo jos ekonomika. 1929 metais buvo nupirktos net 24 naujos „Fiat 507 F-A“ važiuoklės, o krovininiai kėbulai bei kabinos toliau buvo gaminama vietoje.

1934 metais Lietuvos kariuomenė turėjo 206 automobilius ir motociklus. 1934 metais kariuomenei buvo skirta 10,21 mln. Lt, 1935 metais –
19,68 mln. Lt, o 1936 metais –
net 25 mln. Lt. Sunkvežimiai buvo perkami ir už visuomenės paaukotas lėšas.

Darius Renaldas DULINSKAS

„Senų vežimų“ klubo
prezidentas