Kviečia istoriniai-literatūriniai skaitymai Jono Basanavičiaus gimtinėje

Kiek daug kalbėta, rašyta, istorijos puslapių vartyta norint susipažinti su Jonu Basanavičiumi ir 1918 metų vasario 16-osios įvykiais. O gal tie puslapiai verčiami norint suprasti, kuo J. Basanavičius mums buvo ir yra šiandien?

J. Basanavičiaus prisiminimas gyvas ir nuoširdžiai puoselėjamas Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje – Jono Basanavičiaus gimtinėje – tradiciniu tapusio renginio metu. Pirmieji istoriniai-literatūriniai skaitymai įvyko 1992 metais vasario 16 d. Renginiai buvo sėkmingai organizuojami ketverius metus, o nustoję gyvuoti vėl atnaujinti nuo 2007 metų.

Ilgainiui gimė tradicija į vasario skaitymus kviesti valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatus. Priminsiu, kad 1992 m. pirmąja premija apdovanota Veronika Povilionienė už dainavimą Lietuvai ir pasauliui. Pernai, minint 160-ąsias patriarcho gimimo metines, premija įteikta archeologui Vykintui Vaitkevičiui. Iš viso premija pagerbti 29 žmonės, gyvenantys Lietuvoje ir užsienyje, už reikšmingus darbus, susijusius su etninės kultūros tradicijų plėtojimu, puoselėjimu, tyrinėjimu, bei už kūrybinę ir mokslinę etninės kultūros veiklą. Tarp apdovanotųjų yra etnomuzikologė Zita Klemickaitė, humanitarinių mokslų daktaras Leonardas Sauka, etnologas Libertas Klimka, Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė ir kt. Šiandieninių basanavičių ieško valstybinę Jono Basanavičiaus premiją įsteigusi Kultūros ministerija.

Muziejuje buvo bandyta steigti premijos laureatų klubą. Šios minties atsisakyta, tačiau garbingi laureatai pasižadėjo kasmet dalyvauti J. Basanavičiaus gimtinėje Vasario 16-osios proga rengiamuose istoriniuose-literatūriniuose skaitymuose.

Savitumo istoriniams-literatūriniams skaitymams kasmet suteikia įvairūs žmonės, kuriems susidomėjimą kelia J. Basanavičiaus vardas, jo veikla ir gyvenimas. Vasario 16-osios renginiai J. Basanavičiaus gimtinėje – tai ne tik pagarba 1918-ųjų metų Nepriklausomybės aktui ir tylos minutė patriarchui prisiminti. Šia proga sodybą aplanko daug garsių žmonių, norinčių ir turinčių ką kalbėti apie tautos tėvą. Čia skaitomi pranešimai, diskutuojama, pristatomi filmai, knygos, parodos.

Literatūra, daina, muzika – neatsiejama istorinių-literatūrinių skaitymų literatūrinės programos dalis. Nesvarbu, kaip ji patenka į renginio dalyvių širdis: ar cituojant Gabrielės Eleonoros Mhol dienoraštį ir laiškus, suguldytus į V. Šeferio knygą „Mano tėvynė prie jo širdies“, ar leidžiant 2003 metų premijos laureatams Daivai ir Evaldui Vyčinams kanklėmis sustabdyti akimirką, ar klausantis nuoširdžiai dainą traukiančio folkloro ansamblio, muzikos atlikėjo…

Į klausimus, kuo J. Basanavičius gyveno ir tikėjo, ką veikė, kodėl mums šiandien svarbi Vasario 16-oji, bus bandoma atsakyti rytoj, vasario 15 d., vyksiančiuose istoriniuose-literatūriniuose skaitymuose. Juose pranešimus skaitys etnologė Gražina Kadžytė, humanitarinių mokslų daktaras Sigitas Narbutas ir istorikas Algirdas Grigaravičius.

Renginio metu bus apdovanota lietuviškiausia klasė, kuri pernai lapkritį vykusioje edukacinėje viktorinoje „Pažinkime mūsų patriarchą Joną Basanavičių“ pranoko kitas 14 grupių.

Visų, norinčių prisiglausti prie senojo kaštono, dar nepažinusių Basanavičynės skleidžiamos dvasios ar pasiilgusių ąžuolyno, laukiame žadėdami emocijų pliūpsnį ir peno mintims.

Agnė GRINEVIČIŪTĖ

Jono Basanavičiaus gimtinės vyresn. muziejininkė