Išankstinė pensija – daugeliui vienintelė galimybė išgyventi

Andrius GRYGELAITIS

Nuo šiol pensinio amžiaus dar nesulaukusiems, bet reikiamą darbo stažą turintiems asmenims tapo dar lengviau gauti išankstinę pensiją, nes nebereikalaujama registracijos darbo biržoje.


Pasikeitė sąlygos

Nuo šių metų pradžios pakeistos išankstinės senatvės pensijos skyrimo sąlygos.

Pagrindinė naujovė ta, kad dabar jau nebereikia paskutinius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl išankstinės senatvės pensijos skyrimo būti registruotam darbo biržoje. Kitos sąlygos išliko tos pačios.

„Kaip ir seniau, kreipimosi dėl išankstinės pensijos paskyrimo dieną asmeniui iki nustatyto senatvės pensijos amžiaus turi būti likę ne daugiau kaip 5 metai, jis privalo turėti ne mažesnį kaip 30 metų socialinio draudimo stažą, negauti jokių kitų pensijų ar išmokų, nebūti ūkininku ar jo partneriu bei negauti užsienio valstybėje pajamų, susijusių su darbo santykiais. Kitaip sakant, asmuo turi nedirbti“, – paaiškino Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) valdybos Marijampolės skyriaus direktoriaus pavaduotoja Virginija Sliužinskaitė.

Marijampolės „Sodros“ skyrius šiuo metu moka 463 išankstines senatvės pensijas, iš jų 162 paskirtos Vilkaviškio skyriuje.


Vienintelė išeitis

Galimybė rinktis išankstinę pensiją Lietuvos gyventojams atsirado 2004 m. Jos nauda vyresnio amžiaus žmonėms neabejotina. Artėjant pensijos amžiui ir netekus darbo, kitą susirasti beveik neįmanoma.

Dėl šios priežasties žmonės neretai lieka be jokio pragyvenimo šaltinio, todėl galimybė išeiti į išankstinę pensiją daugeliui atrodo kaip išsigelbėjimas.

„Turiu daugiau nei 30 metų darbo stažą, tačiau pastaruoju metu darbo rasti tapo nebeįmanoma. Į darbo biržą vaikščioti atsibodo, nes vis tiek jokių pasiūlymų nesulaukdavau. Niekas nenori įdarbinti vyresnio amžiaus žmonių. Kadangi neturėjau jokių pajamų, neliko kitos išeities“, – pasakojo praėjusių metų rudenį į išankstinę pensiją pasitraukęs vilkaviškietis Romas Klova.

Dėl panašių aplinkybių išankstinę senatvės pensiją nuo praėjusių metų gauna ir kitas Vilkaviškio rajono gyventojas – Vytautas Grigaitis.

Vyriškis taip pat ilgai neturėjo darbo, o sukauptos pajamos vis mažėjo.

„Kartais geriau žvirblis rankoje nei briedis girioje. Ilgai svarsčiau dėl šio sprendimo, bet dabar nė kiek nesigailiu. Džiaugiuosi, kad mūsų šalyje yra tokia galimybė“, – mintimis pasidalijo V. Grigaitis.

Šiek tiek kitokios aplinkybės anksčiau laiko išeiti į pensiją privertė vilkaviškietį Kazimierą Akšį. Vyriškis prisipažino, jog ilgai svarstė, ar vis dar dirbti, ar pasitraukti į užtarnautą poilsį ir slaugyti sergančią žmoną.

Apskaičiavęs, kad pigiau bus likti namie pačiam, vilkaviškietis praėjusių metų gruodį nusprendė kreiptis dėl išankstinės pensijos.


Didinamas amžius

Nuo šių metų pradėtas didinti senatvės pensijos amžius. Atitinkamai didėja ir amžius, kurio sulaukę asmenys gali kreiptis dėl išankstinės senatvės pensijos.

Nuo šių metų sausio 1 d. moterims senatvės pensijos amžius didinamas 4 mėnesiais, vyrams – 2 mėnesiais per metus. Taip bus daroma kasmet iki 2026 m., kai ir moterys, ir vyrai turės teisę į senatvės pensiją sulaukę 65 metų.

„Noriu atkreipti dėmesį, kad teisę į išankstinę senatvės pensiją turi tie asmenys, kuriems yra likę ne daugiau kaip 5 metai iki „naujo“ senatvės pensijos amžiaus.

Pavyzdžiui, vyrui, gimusiam 1953 m. rugsėjo 1 d., senatvės pensijos amžius sueis 2017 m. kovo 1 d. Tuomet jis bus 63 metų ir 6 mėnesių amžiaus. Žmogus teisę į išankstinę senatvės pensiją įgis ne anksčiau kaip 2012 m. kovo 1 d., t. y. likus ne daugiau kaip 5 metams iki senatvės pensijos amžiaus“, – pabrėžė V. Sliužinskaitė.

Šiemet senatvės pensijos amžius moterims yra 60 metų ir 4 mėnesiai, vyrams – 62 metai ir 8 mėnesiai. Todėl moterys dėl išankstinės pensijos gali kreiptis ne jaunesnės kaip 55 metų 4 mėnesių, o vyrai – ne jaunesni kaip 57 metų ir 8 mėnesių.

Palengvinant senatvės pensijos amžiaus apskaičiavimą „Sodros“ interneto puslapyje įdėta senatvės pensijos amžiaus apskaičiavimo skaičiuoklė (http://www.sodra.lt/amziaus_skaiciuokle).


Bus mažesnė visada

V. Sliužinskaitė patarė atkreipti dėmesį, kad išankstinės senatvės pensijos dydis yra mažesnis, nei apskaičiuota senatvės pensija. Be to, išankstinę senatvės pensiją gavusiems asmenims senatvės pensija mažinama visam jos gavimo laikui.

Apsidžiaugę galimybe pirma laiko išeiti į pensiją, žmonės kartais nepastebi, kad nuskriaudžia patys save. Juk tokios senatvės pensijos, kokią priklausytų gauti, jie niekada negaus.

„Puikiai suprantu situaciją, tačiau tai nebaugina. Žinau, kad pasirinkdamas išankstinę senatvės pensiją netekau beveik ketvirtadalio pinigų, tačiau gyventi juk reikia dabar, o ne vėliau. Iš kur aš galiu žinoti, kad apskritai sulauksiu senatvės pensijos amžiaus?“ – svarstė R. Klova.

Jam antrino ir K. Akšys, kuris išėjęs į išankstinę pensiją kas mėnesį netenka beveik 80 litų. Vis dėlto tai vyriškio nebaugina.

Išankstinė senatvės pensija apskaičiuojama taip pat, kaip ir senatvės pensija, tačiau mažinama priklausomai nuo to, kiek laiko ji bus mokama, iki sukaks senatvės pensijos amžius.

„Dydis, kuriuo mažės išankstinė senatvės pensija, apskaičiuojamas 0,4 proc. padauginus iš kiekvieno pilno mėnesio, asmeniui likusio iki senatvės pensijos amžiaus. Jei išankstinė senatvės pensija bus mokama už mažesnį laikotarpį, pensija atitinkamai mažės mažesniu procentu“, – paaiškino V. Sliužinskaitė.

Jei asmuo išankstinę pensiją nori gauti maksimalų laiką, tai yra 5 metus, ji bus sumažinta 24 proc.

Pavyzdžiui, asmuo, kurio apskaičiuota pensija yra 770 litų, norėdamas išankstinę pensiją gauti penkerius metus, gautų 585 litus. Jei tas pats asmuo išankstinę senatvės pensiją gautų tik metus, ji mažėtų iki 733 litų.