Dovana, kurios pamiršti neįmanoma

Eglė KVIESULAITIENĖ

Mūsų rajone yra kelios dešimtys žmonių, kurių gyvybę išgelbėjo kito žmogaus dovanotas organas. Visi jie be galo dėkingi tiems, kurie lemtingu momentu nesudvejojo – paaukojo savo artimojo organus. Belieka kiekvienam savęs paklausti, ar ryžtumėmės žengti tokį žingsnį.

Dukters valia

Vilkaviškietė Jūratė Morkevičienė visuomet suklūsta, kai išgirsta pranešimą apie dar vieną sėkmingą organų transplantaciją. Tokia žinia moteriai sukelia dvejopus jausmus: džiaugsmą dėl išgelbėtos žmogaus gyvybės ir liūdnus prisiminimus apie aštuoniolikmetės dukters Aldutės netektį.

Prieš aštuonerius metus Jūratės šeimai likimas siuntė itin skaudų išbandymą, kai netikėta liga staiga pasiglemžė vos vidurinę mokyklą spėjusią baigti dukrelę. Žvelgiant į gęstančią mergaitės gyvybę ir girdint skaudų medikų verdiktą, jog vilties nebėra, tėvams reikėjo apsispręsti, ar jie sutinka dukters organus paaukoti tam, kad išgelbėtų kitų žmonių gyvybes.

Nors ir koks skaudus sprendimas tuomet slėgė Jūratės ir Arūno Morkevičių pečius, tėvai nė minutę nesuabejojo: savo skausmo valandą jie privalo padėti kitiems. Tas skaudžias minutes prisimindama Jūratė pasakojo, jog lemtingu momentu apsispręsti padėjo pačios dukters valia. Kažkada su mokyklos draugais aplankiusi Santariškių ligoninėje vėžiu sergančius vaikus, Aldutė grįžo labai sukrėsta ir pasakė, kad jei kada bus lemta pačiai išeiti iš gyvenimo tokiomis aplinkybėmis, tačiau galės išgelbėti kitas gyvybes, būtinai tai padarys.

Laimingiausia loterija

Kieno krūtinėje plaka Aldutės širdelė ir kam dovanoti jos inkstai, tėvai niekada specialiai nesidomėjo – donorų ir recipientų duomenų konfidencialumą saugoja įstatymas. Tačiau tuo metu informaciją spaudoje sekusi Jūratė žino, kad operacija pavyko ir jos dukters širdis plaka kito žmogaus krūtinėje. Apie tai dažnai susimąstanti moteris sako, jog galbūt ateityje norėtų pažinti tą žmogų, bet kol kas savos netekties skausmo žaizdos dar per daug sopa.

Kaulų čiulpų donoru tapęs verslininkas Kostas Kynas, kuriam dabar jau dviejų dukrelių mama Monika dėkinga už prieš dešimtmetį dovanotą gyvybę, šį įvykį vadina didžiausiu savo gyvenimo loterijos laimėjimu. Į gyvenimą sugrąžinęs iš mažo pajūrio miestelio kilusią jauną studentę, kuriai nepadėjo joks anksčiau taikytas gydymas, Kostas dabar gali džiaugtis ne tik sveika, gražia savo „kraujo“ dukra, kaip jis vadina Moniką. K. Kynui visada dėkingos liks ir dvi jos dukros, kurios niekada nebūtų išvydusios šio pasaulio, jei ne kilnus dabar Marijampolėje gyvenančio vilkaviškiečio apsisprendimas iškęsti sudėtingas procedūras, kad būtų išgelbėta tuomet visai nepažįstamo žmogaus gyvybė.

Brangi dovana

Nefrologinių ligonių draugijai vadovaujantis ir ne vieną skaudžią ligos istoriją papasakoti galintis vilkaviškietis Vitas Jablonskis bene geriausiai žino tai, ką jaučia žmonės, kurie metų metus laukia donoro. Kapsintis laikas ir ilgas laukimas kartais užmuša viltį, jog netrukus atsiras donoras ir bus išgelbėta tavo gyvybė. Deja, ne vienam ligoniui sulaukti tinkamo donoro taip ir nepavyksta.

Šiuo metu mūsų rajone gyvena apie dvi dešimtys žmonių, kuriems persodinti inkstai. Pats Vitas juokauja, kad jam dovanotas organas šiemet švęs pilnametystę: gruodžio 17 d. sukaks 18 metų, kai V. Jablonskis gyvena su persodintu inkstu. Tiesa, pačiam Vitui neteko ilgai gyventi laukiant ir viliantis, jog kažkas dovanos organą. Šią brangią dovaną jis gavo iš penkeriais metais vyresnio brolio Gedimino. Transplantacija pavyko ir Vitas grįžo į visavertį gyvenimą, tapo aktyviu Nefrologinių ligonių draugijos nariu bei donorystės propaguotoju.

V. Jablonskis džiaugėsi, kad žmonės tampa vis sąmoningesni, vis dažniau ne tik patys sutinka pasirašyti donorystės sutikimus, bet ir ryžtasi dovanoti artimųjų organus.

– Šios dovanos prasmę labiausiai supranti tada, kai pats ar tavo artimieji susiduria su liga ir vienintelis išsigelbėjimo būdas lieka organų transplantacija, – neabejojo V. Jablonskis.

Jis apgailestavo, kad ne visi su donorų organais gyvenantys žmonės linkę atvirai apie tai kalbėti ir savo pavyzdžiu agituoti kilniam tikslui.

Kviečia pasirašyti

Vilkaviškyje gyvenanti unikalią transplantaciją patyrusi Vilija (moters vardas pakeistas) kol kas nepasirengusi viešai kalbėti apie savo išgyvenimus. Prieš kiek daugiau nei metus moteriai buvo persodinti ir plaučiai, ir širdis. Dėl netikėtai užklupusios ligos palyginti jauna moteris nebeturėjo jėgų nei dirbti, nei tvarkytis namuose. Dabar ji gyvena visavertį gyvenimą ir yra dėkinga tiems, kurie skaudžią akimirką apsisprendė ir padovanojo artimojo organus jai, nepažįstamai moteriai.

Likimo draugus pažįstantis ir su jais bendraujantis V. Jablonskis sakė niekada nepamiršiantis Vilijos mamos emocijų. Praėjus kuriam laikui po transplantacijos, moteris neslėpė džiaugsmo ašarų ir sakė per gyvenimą nepatyrusi nieko jautresnio, kaip pamačiusi savo dukterį vėl galinčią ne tik vaikščioti, bet ir šokti.

Šiemet mūsų šalyje jau atlikta daugiau nei pusantro šimto audinių ir organų transplantacijų: persodinta 12 širdžių, 89 inkstai, 10 kepenų, 41 ragena, vienas kasos ir inksto komplektas. Transplantacijos dar laukia 428 žmonės, tarp kurių – apie dvi dešimtys mūsų rajono gyventojų. Vien inkstų persodinimo laukia 183 recipientai, tarp jų – ir devyniolikmetė vilkaviškietė.

Medikai primena, jog kiekvienas turi teisę išreikšti savo valią, kad po mirties jo organai būtų paaukoti donorystei. Tam tereikia užpildyti sutikimo formą ir įgyti donoro kortelę. Pasirašyti sutikimą, kad audiniai, ląstelės, organai po jo mirties būtų panaudoti transplantacijai, galima ne tik gydymo, bet ir kitose įstaigose, kuriose dirba sveikatos priežiūros specialistai, farmacininkai. Taip pat tai galima padaryti interneto svetainėje www.transplantacija.lt.