Bajoras, kūręs Lietuvos valstybę

Vagonas Nr. 566309 – tremties keliu į Altajų

Aristokratiškos kilmės Donatas Malinauskas save kildino iš Lietuvos kunigaikščių giminės. Jam didelę įtaką darė motinos dėdė Bernardas Kęstutis-Gediminas. Gimė būsimasis signataras Latgaloje, caro karininko šeimoje.

Iš lenkiškos aplinkos kilęs bajoras buvo vienas iš tų dar nenutautėjusių aristokratų, kurie svajojo atkurti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Dėl to ir kilo lietuvių bei lenkų bajorų priešprieša.

Ryžtingai pasukęs Lietuvos valstybės atkūrimo keliu, D. Malinauskas dar carizmo prispaustame Vilniuje su bičiuliais įkūrė „Dvylikos apaštalų“ draugiją, skleidė mieste lietuvybę, pasiekė, kad Šv. Mikalojaus bažnyčioje šv. Mišios būtų aukojamos lietuvių kalba. Ši bažnyčia tapo lietuvybės centru lenkiškame Vilniuje. 1920 m. D. Malinauskas lenkų buvo iš Vilniaus išguitas.

1937 m. signataras įsigijo Alvito dvarą. Čia apsigyveno ir jo seserys Jadvyga Zavadskienė bei neregė, nevaikštanti Filomena Malinauskaitė. 1941 m. birželio 14-ąją Vanaginės kaime prie Alvito sunkiai pats bepaeinantis D. Malinauskas, jo seserys ir žmona Zofija buvo sukelti į sunkvežimį ir Vilkaviškio geležinkelio stotyje susodinti į vagoną Nr. 566309, kuris tremiamuosius vežė į Altajų. Ligotas signataras tikėjo, kad galbūt jį išgelbės revoliucionierė bolševikė Aleksandra Kolontaj, kurią jis caro laikais slapstė Vilniuje. Tačiau viltis užgeso, kaip ir signataro gyvybė: 1942 m. lapkričio 30 d. D. Malinauskas mirė.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, signataro ir jo artimųjų palaikai sugrįžo į gimtinę ir buvo perlaidoti Onuškio bažnyčios šventoriuje.


Vytauto Didžiojo palaikų paslaptis

Iš Alvito į tremtį D. Malinauskas išsivežė ir didžiąją paslaptį. Gyvendamas Vilniuje, jis slapta lankėsi katedros požemiuose ir teigė ten matęs Vytauto Didžiojo palaikus bei karūną. Kai 1922 m. signataras tapo Lietuvos ambasadoriumi Čekijoje, užsakė pagaminti sarkofagą Vytauto Didžiojo palaikams saugoti.

1930 m. D. Malinauskui lankantis Vilniuje, lenkų spauda paskelbė, kad jis mėgina išvežti Vytauto Didžiojo palaikus. Kas žino, gal taip ir buvo. Tuomet ir gimė legenda, jog Alvito dvaro rūsiuose galėjo likti išvežti iš Vilniaus Vytauto Didžiojo palaikai.

Tai – graži legenda turistams vilioti, bet Vytauto palaikai iki šiol nesurasti. Šią paslaptį mums paliko iškili asmenybė, bajoras, kūręs Lietuvos valstybę ir palikęs pėdsaką Vilkaviškio žemėje.

Antanas ŽILINSKAS

Istorikas

(Pabaiga. Spausdinta Nr. 87, 90, 92, 95, 98)