Aktyvių seniūnaičių nori, bet rinkti nesiveržia

Renata VITKAUSKIENĖ

Seniūnaičių rinkimai rajone – į pabaigą. Vienur jie įvyksta tyliai ir taip vangiai, kad tenka skelbti pakartotinius, o kai kur ima ir sudrumsčia ramią kasdienybę.

Rinkėjų teko ieškoti

„Ar dalyvavote (dalyvausite) seniūnaičio rinkimuose?“ – savo skaitytojų paklausėme svetainėje santaka.info. 24 proc. atsakiusiųjų teigė nė nežinoję, kad tokie rinkimai vyksta, 8 proc. tvirtino niekada nedalyvaujantys jokiuose rinkimuose, 56 proc. seniūnaičio rinkimuose šį kartą nebalsavo, o savo balsą atiduoti už vieną ar kitą kandidatą nuėjo vos 12 proc.

Patys žurnalistai buvo pakviesti į seniūnaičio rinkimus Opšrūtų seniūnaitijoje (Pilviškių sen.). „Labai laukiame Jūsų, gal padėsite kaimui?!“ – viltis į spaudą dėjo laiško autorius. Jis buvo nepatenkintas, kad rinkimuose tėra vienintelė kandidatė: į visuomenines seniūnaičio pareigas pretenduoja jas ir anksčiau ėjusi moteris. „Ji ne tas žmogus, kurį norėtų matyti kaimas šitose pareigose“, – tvirtinta laiške. Beje, dėl rinkimų Opšrūtų seniūnaitijoje neaiškumų kyla jau ne pirmą sykį. Neva neskaidriais seniūnaičio rinkimais gyventojai laikraščiui skundėsi ir 2012-aisiais. Tačiau jų rezultatus sužinoti nėra paprasta: sveitainėje vilkaviskis.lt nesama jokio įrašo apie pačią Opšrūtų seniūnaitiją, o apie kai kurias kitas – kiek senstelėję.

Vis dėlto rašyti laiškus niekam nerodant akių yra viena, o pačiam imtis visuomeninių pareigų ar nors padrąsinti, paremti kitą, galbūt daugiau potencialo turintį, žmogų, galų gale bent jau ateiti į rinkimus – kas kita.

Po seniūnaičio rinkimų Opšrūtų seniūnaitijoje galima teigti, kad jie įvyko pagal Savivaldybės tarybos sausio 27 d. patvirtintą Vilkaviškio rajono savivaldybės seniūnaičių rinkimų organizavimo tvarkos aprašą.

Rinkimų dieną, iki prasidedant balsavimui, procedūros organizatoriams šiaip ne taip per valandą pavyko „sugraibyti“ 16 balso teisę turinčių asmenų (tai yra 5 proc. nuo 320 galinčiųjų balsuoti). Opšrūtų seniūnaitijos gyventojų pasyvumas rinkimuose buvo akivaizdus. Galima tik spėlioti, ar situacija būtų kitokia, jeigu septynis kaimus aprėpiančios seniūnaitijos seniūnaičio rinkimai būtų vykę ne 11–13 val., o po darbo dienos. Beje, siūlyta kandidatūra nepatenkintas redakcijai parašęs žmogus per pačius rinkimus nepritarimo neišreiškė, juolab savo kandidatūros į visuomeninį postą nekėlė. Esant vienintelei kandidatūrai, seniūnaitė buvo vienbalsiai išrinkta atviru balsavimu.

Aktyvumas – labiau išimtis

Nemažą sujudimą seniūnaičio rinkimai sukelia Sūdavos seniūnaitijoje (Klausučių sen.). Antri rinkimai pagrečiui yra keliamos dvi tos pačios kandidatūros, o balsuotojų aktyvumas – išskirtinis. Kadangi seniūnaitijoje yra 670 balso teisę turinčių gyventojų, rinkimai joje vyksta apklausos būdu, tai yra į rinkimų vietą atvykęs žmogus pasirašo lape. Šįkart Sūdavos seniūnaitijos rinkėjai buvo tikrai aktyvūs: už vieną kandidatą pasirašė 28 žmonės, už kitą – 119.

Šioje seniūnaitijoje fiksuota konkurencija dėl visuomeninių seniūnaičio pareigų vis dėlto yra išimtis, nors tikrai ne vienintelis atvejis. Pavyzdžiui, savo kandidatūrą į seniūnaičius buvo išsikėlęs Paežerių seniūnaitijos (Šeimenos sen.) gyventojas.

Pareigos – įstatyme

Vis dėlto kalbinti seniūnijų vadovai tvirtino, jog norinčiųjų tapti seniūnaičiais nėra daug. Gyventojai į šią visuomeninę veiklą patys nesiveržia. Potencialo turinčius aktyvius žmones reikia gerokai pakalbinti imtis seniūnaičio pareigų. O šios įvardytos Vietos savivaldos įstatyme. Jame rašoma, kad seniūnaitis skatina žmones prižiūrėti gyvenamąją vietovę, telkia juos organizuoti renginius, puoselėti paveldą, rūpinasi pažeidžiamais gyventojais ir kt.

Seniūnaitis gali dalyvauti rengiant, svarstant Savivaldybės institucijų sprendimų projektus, kai jie susiję su atstovaujama vietove, dalyvauti sprendžiant dėl piniginės socialinės paramos skyrimo, pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisijoje ir kt. Kalendoriniams metams pasibaigus seniūnaitis turėtų gyventojams pateikti veiklos ataskaitą, būsimų darbų kryptis.

„Jeigu seniūnaitis aktyvus, jis mums yra paspirtis darbuose“, – teigė seniūnai. Gyventojai, kuriems seniūnaičiai atstovauja, šiems kelia ir pagrįstų lūkesčių (pavyzdžiui, opšrūtiškiai siūlė „pamėginti dažniau daryti susirinkimus, daugiau kalbėtis su žmonėmis“), ir „baudžia“ („tu man sniego nenustumdei, tavęs nerinksiu“).

Išlaidų nekompensuoja

„Žmonės įsivaizduoja, kad seniūnaitė baisius pinigus gauna. Niekas čia jokių pinigų negauna iš niekur, visuomeniniais reikalais važiuoju su savo automobiliu“, – kalbėjo ne pirmą kadenciją į šias pareigas išrenkama rajono gyventoja. Kaip žinia, seniūnaičiai algos negauna ir jokiomis valdiškomis lėšomis nedisponuoja, o dalį asmeninių pinigų per trejų metų kadenciją visuomeniniais reikalais pravažinėja ir prašneka telefonais.

Vietos savivaldos įstatyme numatyta galimybė apmokėti kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidas, kurias patiria seniūnaitis, dirbdamas visuomeninį darbą. Seniūnaičiui gali būti skiriama išmoka, už kurią jis atsiskaitytų ne rečiau kaip kartą per metus. Šios išmokos dydį ir atsiskaitymo tvarką nustatytų Savivaldybės taryba. Kol kas mūsų rajono politikai seniūnaičių patiriamų išlaidų kompensavimo mechanizmo nėra „palaiminę“, nors sektinų pavyzdžių esama. Anykščių, Pasvalio, Utenos ir Varėnos rajonų savivaldybės seniūnaičiams skiria vienokias ar kitokias išmokas, kad kompensuotų išlaidas, patirtas dirbant visuomeninį darbą. Šiuo metu mūsų rajone jį dirba 85 seniūnaičiai.