Praėjusių metų skaičiai teikia vilties, kad organų donorystės situacija Lietuvoje po truputį gerėja. Nacionalinis transplantacijos biuras, išanalizavęs 2019 m. statistiką, padarė išvadą, kad pernai šalyje atlikta daugiau transplantacijų negu 2018 m.
Kuo reikšmingi 2019-ieji organų donorystei
Nors organų transplantacijos pradėtos prieš penkis dešimtmečius, kasmet įvyksta kažkas, ko nebuvo anksčiau. Tokių įvykių buvo ir pernai.
Labai svarbu, jog organų donorystės tema praeitais metais pradėta aptarinėti aukščiausiu lygiu: siekiant aktyvinti organų donorystės procesą buvo suburta darbo grupė, kuri bendrose diskusijose turės išsiaiškinti, ko reikėtų, kad organų donorystės ir transplantacijų rodikliai šalyje kiltų. Grupės susirinkimuose dalyvauja Lietuvos Respublikos prezidentūros, Vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai, Nacionalinio transplantacijos biuro, Valstybinės ligonių kasos, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos specialistai, organų donorystės ir transplantacijos procese dalyvaujantys medikai, pacientus vienijančios asociacijos „Gyvastis“ nariai.
Kaip žinia, donoro kortelė įteisinta nuo 2000 m. Nuo tada iki 2019 m. pabaigos susiklostė tik šeši atvejai, kai smegenų mirtis buvo diagnozuota asmeniui, kuris savo valią, tai yra sutikimą dėl donorystės, pareiškė būdamas gyvas. Pernai taip pat buvo vienas toks atvejis.
Kai susiklosto tokia situacija, mirusio žmogaus artimieji informuojami, jog mirusysis, gyvas būdamas, buvo pareiškęs valią dėl organų donorystės. Kai tokio sutikimo nėra, sprendimą turi priimti artimieji. Šį faktą minėdami, kviečiame žmones šeimose pasikalbėti apie organų donorystę ir pasirašyti sutikimą – artimiesiems sunkią valandą apsispręsti bus lengviau.
Kalbėdami apie senėjančią visuomenę, turime atkreipti dėmesį, jog ir donorai senėja: smegenų mirtis konstatuojama vis vyresniems žmonėms, didėja donorų, iš kurių paimami organai transplantacijai, amžius. Vyriausiam kepenų donorui 2019 m. buvo 77-eri. Šis atvejis paneigia mitą, kad vyresnių žmonių organai transplantacijai netinkami. Ar organai tinkami transplantuoti, sprendžiama tik po žmogaus mirties atlikus išsamius jų tyrimus.
Praėjusiais metais mūsų šalis aktyviai dalyvavo organų mainuose: Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registre įregistruota 11 Latvijos donorų, iš kurių 5 tapo efektyviais, ir į Lietuvą įvežti 6 organai. Iš Lietuvos buvo išgabenta 14 donorinių organų. Tokie mainai tarp šalių suteikia vilties pasveikti žmonėms, randama, kam persodinti dovanotus organus, kai savoje šalyje nėra tinkamų recipientų.
Džiugi praėjusių metų žinia ta, jog po pertraukos atlikta plaučių transplantacija.
Praeitų metų statistika
2019 m. buvo atliktos 172 organų ir audinių (ragenų) transplantacijos, taip pat – 230 kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijų. Iš viso pernai atliktos 402 transplantacijos. 2018 metais Lietuvoje iš viso atlikta 371 transplantacija: 159 organų ir audinių (ragenų) transplantacijos bei 212 kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijų.
Praėjusiais metais buvo užregistruoti 107 potencialūs donorai, efektyviais tapo 52 (2018 m. atitinkamai 105 ir 48). Pernai į Lietuvą iš užsienio buvo įvežti 6 donoriniai organai, 2018 m. – 4. Į užsienį buvo išvežta 14 donorinių organų, 2018 m. – 8.
Pernai atliktos 103 inksto transplantacijos (iš jų – 7 iš gyvo donoro), 8 širdies, 17 kepenų, 43 ragenos transplantacijos. Taip pat atlikta ir plaučių transplantacija.
Artimųjų prieštaravimo mirusiųjų organus aukoti donorystei atvejų pernai buvo 30 proc. (2018 m. – 27 proc.). Dėl kokių priežasčių artimieji dažniausiai nesutinka aukoti mirusio žmogaus organų? Dažniausia atsisakymo priežastis – jie nežinojo mirusiojo valios, ir ištikus nelaimei artimuosius užgula per sunki našta priimti sprendimą.
Sutikimų donorystei –
daugiausiai per 19 metų
2019 m. Lietuvoje buvo pasirašyti 3536 sutikimai po mirties paaukoti savo organus donorystei. 727 žmonės pasirašė popierines sutikimo formas, 2809 davė sutikimus elektroniniu būdu.
2018 m. Lietuvoje buvo pasirašyta 2700 sutikimų. 613 žmonių pasirašė popierines sutikimo formas, 2087 tai padarė elektroniniu būdu.
2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis, sutikimus donorystei Lietuvoje yra pasirašę iš viso 31 983 gyventojai (10 765 vyrai ir 21 218 moterų).
Šiuo metu Lietuvoje transplantacijos laukia 479 žmonės. Iš jų 130 laukia inksto transplantacijos, 8 – kasos ir inksto komplekso, 43 – širdies, 8 – plaučių, 5 – širdies ir plaučių komplekso, 85 – kepenų, 99 – ragenų, 101 – kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos.
Gydytojų mokymai
2019-ieji ypatingi dar ir tuo, kad Nacionalinis transplantacijos biuras kartu su Vilniaus universiteto Medicinos fakultetu šalies regionuose organizavo išvažiuojamuosius mokymus „Organų donorystės pagrindai“. Per metus organizuoti 9 mokymai, kuriuos išklausė 293 dalyviai, jiems įteikti sertifikatai.
Pranešimus apie donorystės ir transplantacijos situaciją Lietuvoje, smegenų mirties diagnozavimą, donoro išlaikymą, pokalbį su mirusiojo artimaisiais skaitė Nacionalinio transplantacijos biuro specialistai.
Jie, rinkdami ir analizuodami organų donorystės bei transplantacijos statistiką, stebi tendenciją, kad sutikimą donoro kortelei gauti pasirašančiųjų skaičiai auga, bet nesutinkančiųjų dovanoti organus transplantacijai skaičius nemažėja. Suprantama, priimti sprendimą netektį išgyvenantiems artimiesiems labai sunku, ypač kai nežinoma mirusiojo valia. Todėl pokalbis apie organų donorystę šeimoje – ypač svarbus. Sutikimas donorystei – kilnus, netgi šventas darbas, kurį gali padaryti kiekvienas.
Nacionalinio transplantacijos biuro inf.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.