Lietuvoje vis dažniau randamas raudonasis auksabaravykis. Šiemet daug įvairaus dydžio jo vaisiakūnių aptikta Žemaitijos nacionaliniame parke esančiame Babrungėnų miške.
Tai – baravykinių šeimos valgomasis grybas, natūraliai augantis Šiaurės Amerikoje, bet jau daugiau nei prieš du dešimtmečius paplitęs Kuršių nerijoje. Dar šį baravyką vadina balsevičiuku pirmą kartą jį Lietuvoje suradusio eigulio garbei.
Pastaraisiais metais raudonasis auksabaravykis spėjo išplisti ir į žemyninę Lietuvos dalį. Jau anksčiau buvo aptiktas Dzūkijoje, o šį rudenį – ir Žemaitijos nacionaliniame parke.
Šis baravykinių (Boletaceae) šeimos grybas Europoje pasirodė maždaug prieš dvidešimt metų. Dabar raudonasis auksabaravykis pastebėtas beveik visose šalyse aplink Baltijos jūrą.
Raudonasis auksabaravykis yra mikorizinis (augantis po tam tikrais medžiais, simbiozėje su jų šaknimis) grybas, susijęs su pušimi. Lietuvoje sudaro mikorizę su vietine paprastąja ir svetimžeme kalnine pušimi.
Grybas gana ryškiai išsiskiria iš kitų Lietuvos baravykinių savo raudonai ruda kepurėle, kurios kraštai įlinkę į vidų, ir gelsvu kotu. Apatinė kepurėlės pusė gelsva, senų vaisiakūnių įgauna rusvai žalsvą atspalvį.
Šiemet raudonasis auksabaravykis paskelbtas Metų grybu ir atrinktas į Lietuvos TOP-10 rūšių, į kurias turėtų būti atkreiptas visuomenės dėmesys, sąrašą. Tad radus šį grybą rekomenduojama jį ne tik įsidėti į krepšį, bet ir pateikti duomenis apie jo radimo vietą „iNaturalist“ programėlėje, taip prisidedant prie duomenų apie raudonojo auksabaravykio paplitimą šalyje rinkimo.
„Santakos“ inf.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.