Žinia ministrui: kultūra gyva, bet investicijų labai reikia

Toma BIRŠTONĖ

Ketvirtadienį Vilkaviškio rajone viešėjo kultūros ministras Lukas Alsys su ministerijos komanda. Per vizitą svečiai lankėsi kultūros įstaigose, susitiko su Savivaldybės vadovais, kultūros įstaigų atstovais, aptarė svarbiausius kuruojamos srities klausimus.

Mūsų rajonas nėra svetimas

Kultūros ministro L. Alsio viešnagė neapsiribojo vien susitikimu Savivaldybėje. Kartu su savo komanda jis pavaikščiojo po miestą, apsilankė Vilkaviškio ir Kybartų kultūros centruose, apžiūrėjo Alvito Šv. Onos bažnyčią, užsuko į Paežerių dvarą. Ministerijos vadovas susipažino ir su kultūros pasiekimais, ir su didžiausiais iššūkiais.

L. Alsys pabrėžė, kad mūsų rajonas išsiskiria aktyviu kultūriniu gyvenimu, o vienu geriausių to pavyzdžių jis nurodė itin sėkmingą Kultūros paso programos įgyvendinimą: pas mus panaudojama apie 95 proc. šiai programai skiriamų lėšų.

Beje, ministrui mūsų kraštas nėra svetimas. Vaikystėje vasarodavęs Vilkaviškyje pas senelius, jis sakė galintis matyti, kaip rajonas keičiasi.

Būtina atnaujinti pastatus ir įrangą

Per susitikimą Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė pristatė svarbiausius pastarųjų metų pasiekimus. Ji pabrėžė, kad Vilkaviškis Lietuvos kultūros žemėlapyje yra gerai matomas – čia vyksta aukšto meninio lygio koncertai, nuosekliai tvarkomos kultūros įstaigos, puoselėjamas kultūros paveldas ir iškilių krašto žmonių atminimas. Vicemerė taip pat akcentavo, kad ne visos problemos išspręstos.

Daugeliui įstaigų vis dar reikia rimtų investicijų. Pokyčių labai laukia Vilkaviškio kultūros centras. Jam būtina kompleksinė rekonstrukcija: reikia atnaujinti vidaus erdves, modernizuoti inžinerines sistemas, pritaikyti pastatą žmonėms su negalia bei įsigyti šiuolaikinę garso, apšvietimo ir kitą reikalingą įrangą. Panaši situacija ir septyniuose šio kultūros centro padaliniuose – ypač reikėtų atnaujinti techninę bazę.

Tikėtasi, kad dalį šių problemų padės išspręsti projektas „Transformuojamų multikultūrinių parodų erdvių kūrimas Vilkaviškio kultūros centre“, tačiau finansavimo kol kas nepavyko gauti, projektas liko rezerviniame sąraše.

Ministras sakė, kad rudenį paaiškės, ar po kitų projektų įgyvendinimo liks nepanaudotų lėšų, kurios galėtų būti skirtos Vilkaviškiui.

Apie panašius iššūkius kalbėjo ir Kybartų kultūros centro atstovai. Nors pastaraisiais metais atnaujinta žiūrovų salė, įsigyta nauja garso, apšvietimo ir vaizdo technika, pastate problemų vis dar kelia drėgmė ir pelėsis, būtina atnaujinti pagrindinę laiptinę, o įėjimas nepritaikytas žmonėms su judėjimo negalia.

Vilkaviškio viešoji biblioteka, po rekonstrukcijos tapusi modernia ir jaukia, stokoja pinigų knygoms. Pasak direktorės Vilijos Gilienės, kasmet skiriamų lėšų nepakanka papildyti fondą naujais leidiniais. Jų reikia, nes skaitytojų poreikiai nuolat auga.

Dėmesio sulaukė Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus. Paežerių dvare augant veiklos apimtims vis labiau išryškėja, kad muziejaus pastatui būtina rekonstrukcija. Remonto reikia siekiant pagerinti sąlygas darbuotojams bei lankytojams ir tam, kad būtų galima tinkamai saugoti muziejines vertybes, plėsti ekspozicijas.

Memorialinių vietų reikalai

Lietuvai nusipelniusių žmonių tėviškės – svarbi kultūrinio turizmo rajone bei krašto tapatybės dalis. Kalbantis su ministru priminta Vinco Kudirkos klėtelės situacija: ateityje objektą būtų prasminga perimti Savivaldybės ar valstybės žinion, sutvarkyti, o šiuo metu jis yra privačiose rankose.

Kalbėta ir apie Petro Rimšos tėviškę. Dabar ją prižiūri savininkai, bet ateityje jiems gali prireikti pagalbos tvarkant ir išsaugant istorinį objektą. Sutarta, kad su iškiliomis asmenybėmis susijusios vietos nusipelno nuolatinio dėmesio ir bendrų valstybės bei Savivaldybės pastangų.

Kaip išgelbėti Kybartų „vaiduoklį“?

Diskutuojant apie kultūros paveldo objektus akcentuota, kad jų išsaugojimas reikalauja ne tik didelių investicijų, bet ir glaudaus bendradarbiavimo su Kultūros paveldo departamentu. Savivaldybė nuolat teikia paraiškas paveldo objektų tvarkybos darbams finansuoti – jau parengtas buvusio Vilkaviškio spirito fabriko pastatų komplekso taikomųjų tyrimų ir tvarkybos darbų projektas, artimiausiu metu pokyčių tikimasi Dabravolės bei Piliakalnių piliakalniuose.

Vis dėlto daugiausia diskusijų sukėlė Kybartų centre, J. Basanavičiaus g. 38, stovintis apleistas kultūros paveldo objektas. Avarinės būklės pastatas darko miesto veidą, kelia pavojų praeiviams. Ministras ir jo komanda pastatą apžiūrėjo iš arti. Kultūros viceministrė Lina Baublienė pripažino nesitikėjusi, kad pastato būklė yra tokia prasta. Nors teritorija aptverta, įrengti apsauginiai tinklai ir imamasi laikinų saugumo priemonių, akivaizdu, kad jos problemos neišsprendžia.

Diskutuojant, kokia turėtų būti šio kultūros paveldo objekto ateitis, vieni siūlė išsaugoti bent istorinį pastato fasadą, o vidines erdves pritaikyti kultūrinei veiklai ar renginiams. Kiti abejojo, ar tokios būklės statinį apskritai įmanoma išgelbėti nedarant milžiniškų investicijų. Visi sutarė, kad sprendimo nebegalima atidėlioti. Kultūros ministerija, Kultūros paveldo departamentas ir Savivaldybė ieškos galimybių išsaugoti kultūros paveldo vertę, kartu užtikrinant žmonių saugumą.

Darbuotojų trūksta dėl kelių priežasčių

Ministras L. Alsys pasidžiaugė, kad Vilkaviškio rajono kultūros darbuotojų atlyginimai, palyginti su kitomis savivaldybėmis, yra vieni didžiausių Lietuvoje. Visgi įstaigų vadovai atkreipė dėmesį, kad vien didesnis darbo užmokestis problemų neišsprendžia. Regione vis sunkiau rasti kvalifikuotų specialistų – trūksta mėgėjų meno kolektyvų vadovų, garso operatorių, apšvietėjų ir kitų techninių darbuotojų. Daugelyje įstaigų darbuotojų amžiaus vidurkis jau viršija 50 metų, todėl ateityje situacija gali tik dar labiau paaštrėti.

Vilkaviškio kultūros centro direktorė Renata Medelienė pabrėžė, kad problema slypi ne tik atlyginimuose – minėtų specialistų šiandien beveik niekas neberuošia, dėl to nėra kuo pakeisti išeinančių žmonių.

Kultūros darbuotojas ir rajono Tarybos narys Ramūnas Puodžiūnas akcentavo, jog biudžetinės įstaigos negali konkuruoti su privačiu sektoriumi, kuris jauniems specialistams dažnai gali pasiūlyti gerokai didesnius atlyginimus. Dėl to net ir pradėję dirbti kultūros srityje žmonės gana dažnai greitai pasirenka kitą darbovietę. Tokią tendenciją pripažino ir kultūros ministras, teigdamas, kad ši problema būdinga ne tik regionams, bet ir didiesiems Lietuvos miestams.

Jono Basanavičiaus gimtinės direktorė Rūta Vasiliauskienė atkreipė dėmesį, kad jos vadovaujamoje įstaigoje pastaruoju metu iš darbo išėjo ne vienas darbuotojas. Pagrindinė priežastis – per mažas darbo užmokestis. Dėl to vis sunkiau išlaikyti esamus specialistus ir pritraukti naujų. Vadovė ministro klausė, ar ateityje bus svarstoma galimybė iš dalies kompensuoti kultūros darbuotojų kelionės į darbą išlaidas. Tai būtų nemenka paskata dirbantiesiems atokesnėse vietovėse, juolab tokiose, kurių nepasiekia viešasis transportas.

Ministro atsakymas nenudžiugino: galimybė kompensuoti kultūros darbuotojų kelionės į darbą išlaidas nėra svarstoma. L. Alsio nuomone, nereikėtų kultūrininkų situacijos lyginti su švietimo sektoriumi, kuriame tokios kompensacijos skiriamos sprendžiant mokytojų trūkumo problemą.

Prašė peržiūrėti projektų vertinimo tvarką

Kultūros įstaigų vadovai paragino ministrą peržiūrėti Lietuvos kultūros tarybos programų projektų vertinimo tvarką. Jų nuomone, dabartinė sistema neužtikrina vienodų galimybių visiems pareiškėjams, todėl nemažai kokybiškų rajono kultūros įstaigų projektų lieka be finansavimo. Jono Basanavičiaus gimtinė patiria kitą kliūtį: būdama Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniu įstaiga apskritai negali pretenduoti į kai kurias programos lėšas.

Kultūros darbuotojai ypač kritiškai vertino tai, kad vertinant projektus nevyriausybinėms organizacijoms papildomai skiriama 10 balų. Pasak jų, toks pranašumas yra labai reikšmingas ir dažnai iš anksto lemia galutinius rezultatus, o biudžetinių įstaigų – kultūros centrų, muziejų, bibliotekų – parengti projektai reitinge neretai atsiduria žemiau, nors jų meninė, kultūrinė ir visuomeninė vertė nėra mažesnė.

Vizitui baigiantis sutarta, kad Vilkaviškio rajonas gali didžiuotis stipriu kultūriniu gyvenimu ir aktyviomis bendruomenėmis, o norint išlaikyti šį tempą būtinos tolesnės investicijos į kultūros infrastruktūrą, paveldo objektų išsaugojimą bei sąlygų kultūros darbuotojams gerinimą.