Tęsiamas dialogas su gyventojais dėl Kapčiamiesčio poligono

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, Lietuvos kariuomenės vadas gen. Raimundas Vaikšnoras, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Agnė Jasinavičiūtė-Trakimienė, Aplinkos ministerijos ir kitų institucijų atstovai susitiko su Lazdijų rajono gyventojais aptarti siūlymą steigti Kapčiamiesčio poligoną.

„Kompromiso ieškojimas ir vienas kito girdėjimas šiandien yra gyvybiškai svarbus. Mūsų siekis, kad vietos žmonių gyvenimas keistųsi kuo mažiau, bet tuo pačiu liktume saugūs ir atsakingi prieš savo valstybę. Tai yra bendras visų mūsų reikalas“, – sako krašto apsaugos ministras R. Kaunas.

Kompromisus su gyventojais jau darome: su 13 sodybų, esančių šaudyklų zonoje, savininkais tarsimės dėl išsikėlimo – to reikia dėl pačių gyventojų saugumo. Likusios 77 sodybos yra manevravimo zonoje, kurioje šaudyklų nebus, todėl gyventojai sodybas šioje teritorijoje galėtų išsaugoti ir pasilikti jose.

Kodėl būtinas naujas poligonas

Lietuvos kariuomenė naujo poligono poreikį išreiškė 2025 m. pradžioje. Šis poreikis tiesiogiai susijęs su divizijos sukūrimu ir didėjančiu sąjungininkų skaičiumi Lietuvoje.

Brigados dydžio vienetai centralizuotai gali treniruotis tik Pabradės ir Rūdninkų poligonuose. Visos kitos treniruočių vietos yra ne didesnės nei kuopos lygmens. Lietuvos kariuomenė didėja ir sunkėja – įsigyta nauja karinė technika: šarvuočiai, tankai, artilerija.

Kodėl būtent Kapčiamiestis

Kapčiamiesčio poligono teritorija pasiūlyta dėl strateginės padėties – pietų Lietuvoje, besiribojanti su Lenkija ir esanti Suvalkų koridoriaus dalyje. Lietuvos kariuomenės poligonai išdėstyti aplink valstybės sienos perimetrą: Pabradės, Rūdninkų ir Tauragės. Pietų Lietuvoje tokios infrastruktūros šiuo metu nėra.

Buvo vertinamos septynios teritorijos visoje Lietuvoje. Aplinkos ministerija patvirtino, kad vientisų teritorijų, atitinkančių visus karinius kriterijus, Lietuvoje nėra. Kitose svarstytose vietose gyveno nuo 137 iki 779 gyventojų. Taip pat šioje teritorijoje vienas iš mažiausių saugomų teritorijų ir kultūros vertybių skaičius.

Sodybos bus paimamos tik kraštutiniu atveju

Šaudyklų zonoje – 13 sodybų, kurios dėl saugumo likti negalėtų. Manevravimo zonoje – 77 sodybos. Panorėję, gyventojai sodybas šioje teritorijoje galėtų išsaugoti.

Turto vertinimą atliks nepriklausomi vertintojai. Kompensacijos dydis nebus nustatomas pagal Registrų centro įkainojimą, kuris paprastai yra mažesnis nei rinkos kaina.

Verslas bus išsaugotas

Verslai taip pat galėtų tęsti savo veiklą, įskaitant vandens ir kaimo turizmą bei baidarių nuomą. Šie verslai sukoncentruoti teritorijoje, kurioje šaudyklos ir karinis poligonas neplanuojamos.

Poligonas atvertų ir naujų verslo galimybių. Reikėtų teritorijos priežiūros, vidaus kelių tvarkymo, maitinimo paslaugų.

Investicijos ir darbo vietos

Šaudyklų ir infrastruktūros įrengimui bus investuojama apie 100 mln. eurų. Poligone iš viso dirbtų ir tarnautų apie 100 civilių darbuotojų ir karių.

Aplinkosauga ir medžioklė

Miškas bus kertamas minimaliai – tik tiek, kiek būtina šaudykloms įrengti. Tai sudarytų apie 10 proc. teritorijos.

Gyvūnų populiacijos reguliavimas (medžioklė) vyktų pagal su poligono viršininku suderintą grafiką, kai nevyksta pratybos.

Atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus rasite: www.kam.lt/duk/kapciamiescio-poligonas/

Tiesa apie poligoną kurios nepapasakos politikai

Objektyvus atsargos karininko komentaras;

Šiuo metu poligonai Lietuvoje užima 0,51% šalies ploto, kai tuo tarpu Estijoje – 0,71%, o Latvijoje – 0,61%. Bet Lietuvos kariuomenė žymiai didesnė tiek už Estijos, tiek už Latvijos kariuomenes. Lietuvoje formuojama divizija, kuri susideda iš trijų-keturių manevrinių brigadų. Bet Lietuvoje iki šiol nėra NEI VIENO poligono, kuriame galėtų treniruotis brigados dydžio vienetas. Tai ar yra objektyvus poreikis poligonui? Taip, yra, ir jis randasi iš kariuomenės plėtros. Suformuoti tam tikrą vienetą, šiuo atveju diviziją, yra tik pirmas žingsnis. Vėliau reikia užtikrinti pastovų jos parengtumą, greitą reagavimą į grėsmes. Jeigu Lietuvoje nebus tokio dydžio poligono, tai mūsų brigados treniruotis turės vykti į užsienį. Kas yra ir brangu, ir nepatogu, ir pastoviai būtume priklausomi nuo kitų malonės. Bet svarbiausia, kad treniruotumėmės ne tomis sąlygomis, kokiomis mums reikėtų kariauti. Esminis dalykas šiuo atveju – kad brigados galės treniruotis itin svarbioje strateginėje vietovėje, kur ir reikėtų gintis. Be to, čia bus galima treniruotis kartu su sąjungininkais – t. y. būtent toje vietovėje, per kur sąjungininkai atvyktų mums į pagalbą. Taip šis poligonas tampa „train as you fight“ vieta, kur galima atidirbinėti, prišaudyti, pažinti būtent tą vietovę, kurioje reikės kariauti ir užtikrinti sąjungininkų atvykimą.

Taigi, taip, Lietuvai reikia naujo poligono.

ANTRA, ar gerai parinkta vieta poligonui? Kariniu ir logistiniu požiūriu – idealiai. Yra teigiančių, kad keista vieta, kur poligono jau po kelių valandų neliktų (pačiam Suvalkų koridoriuj ir dar prie pat Baltarusijos sienos). Argumentas čia toks, kad poligonas yra pratybų, o karo metu ir rezervo rengimo vieta ir todėl vienas pagrindinių poligono parinkimo principų yra išgyvenamumas (angl. survivability). Tačiau renkantis šią vietovę į poligoną žiūrima būtent ne kaip į rezervo ruošimo vietą karu metu (tam būtų skirti kiti, toliau nuo sienos esantys poligonai), o kaip į galimybę jau taikos metu prišaudyti, pažinti kiekvieną centimetrą ypatingai svarbios strateginės vietovės. Tai bene svarbiausia vietovė sąjungininkų atvykimui ir viena iš mūsų kariuomenės užduočių būtų suteikti saugų koridorių sąjungininkams būtent šioje vietoje. Karo metu ši vietovė taptų karinių veiksmų vieta ir poligonas tarnautų nebe kaip pratybų vieta, o kaip vieta, kur pasitiksime priešą ir turėsime užtikrinti sąjungininkų atėjimą. Jeigu mes ir lenkai toje vietoje būsim dislokavę pajėgas ir prišaudę artileriją, rusų pajėgų susijungimas tame siaurame ruože bus labai apsunkintas. Todėl klausimą reikėtų kelti – ne ar poligonas nebus sunaikintas pirmomis karo valandomis, o kaip mums apsaugoti tą vietovę, kad ji nebūtų užimta viena pirmųjų, ir taip pasiekti savo strateginius tikslus? Poligono įsteigimas šį strateginį uždavinį labai palengvintų, o tos vietovės neapgynus stipriai sumažėtų mūsų galimybės apsiginti kartu su sąjungininkų pagalba.

Bet reikia pasakyti, kad vieta poligonui parinkta gerai ir socialiniu požiūriu. Planuojamoje poligono teritorijoje, kuri apima 14600 hektarų plotą Lazdijų rajono savivaldybėje, yra apie 1950 privačių sklypų, BET iš jų absoliuti dauguma yra miškų ir žemės ūkio sklypai. Šiems miškų ir žemės ūkio sklypų savininkams turi būti tikrai teisingai atlyginama. Bet kalbėti apie kažkokį perdėtą emocinį ryšį su tokia žeme, kuri žmogui iš esmės yra finansinė investicija, nereikia. Būsimo poligono teritorijoje yra vos 100 sodybų, o gyvenamąją vietą čia yra deklaravę tik 39 gyventojai. Bet paklauskime savęs – ar steigiant tokio dydžio poligoną yra įmanoma jį įsteigti vietoje, kur visiškai nebūtų gyvenamų sodybų? Tokio dydžio valstybėje kaip Lietuva – tikrai ne. Todėl 14600 hektarų plotas su 39 gyventojais – tikrai ne lengvabūdiškai parinkta vieta. Be to, ministras jau perdavė žinią, kad dalis šių gyventojų galės likti gyventi ir poligono teritorijoje.

*

Šiaip ko Kapčiamiesčio gyventojai nesupranta jog šių teritoriją rusija jau nusprendė užimti, todėl šie turi tik du pasirinkimus, rusijos kariuomenė ar Lietuvos kariuomenė, kito pasirinkimo nėra. Skirtumas šitame jog kai ateina rusijos kariuomenė tuomet vietos gyventojai yra išžaginami bei nužudomi, šių turtas sunaikinamas. Tuo tarpu Lietuvos kariuomenė siūlo kompensacijas bei nesiruošia užsiiminėti išžaginimais.