Gyventojų saugumas aktualus ne tik per šventes

Eglė MIČIULIENĖ

Švenčių metas daugeliui – poilsio ir atsipalaidavimo laikas, tuo tarpu pareigūnams jis siejasi su padidėjusia nelaimingų atsitikimų rizika. Ugniagesiai primena priemones, kurios gyventojams padėtų jaustis saugiau ištisus metus.

Neprivažiuoja prie namo

Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) viršininkas Erlandas Armanavičius jau seniai kalba apie tai, kad būtina pertvarkyti teritorijas prie daugiabučių. Anot jo, automobiliais užgrūsti kiemai – didžiulė problema visoje Lietuvoje. Kilus gaisrui ar nutikus kitai nelaimei gelbėtojai privalo privažiuoti prie namo, bet tą padaryti ne visada įmanoma.

„Mes turime užtikrinti gyventojų saugumą, bet, kalbant apie gyvenamųjų kvartalų infrastruktūrą, be Savivaldybės administracijos pagalbos nieko padaryti negalime“, – sakė E. Armanavičius.

Dauguma daugiabučių statyti tais laikais, kai visame name tik keletas žmonių turėjo nuosavą transportą. Dabar kelis automobilius gali turėti ir viena šeima. O per šventes mašinų prie daugiabučių neretai dar padaugėja, jomis užstatomos ne tik aikštelės, bet ir šaligatviai, pravažiavimo keliukai.

Neseniai Gargžduose buvo atvejis, kai kilus gaisrui iš 5 aukšto iššoko moteris – jos nespėta iškelti. O gelbėtojai ne visada turi galimybę prie pastato privažiuoti su kopėčiomis. Vilkaviškio ir Kybartų ugniagesiai turi specialias priešgaisrines pripučiamas pagalves, ant kurių žmogus gali saugiai nušokti iš 16 m aukščio, tačiau net ir joms išskleisti po daugiabučio langais ne visada yra vietos, nes namai ne tik apstatyti automobiliais, bet vietomis ir apsodinti medžiais.

„Jei beržas auga per 3 metrus nuo pastato, o jo šakos – jau virš penkiaaukščio, esant reikalui pagalvės nebepadėtume – ji netilptų. Medžio pjauti negali, nes gamtos žmonėms gaila. Vis dėlto želdiniams reikėtų parinkti tokią vietą, kur jie žaliuotų ir valytų orą niekam nekliudydami“, – kalbėjo pareigūnas.

Gatve – kaip slalomu

Prie pat namo ugniagesiams reikia privažiuoti ne tik kilus gaisrui, bet ir gavus iškvietimą, kad, pavyzdžiui, penktame aukšte, užsitrenkė buto durys, o viduje vienas liko mažas vaikas.

„Privažiavus su automobilinėmis kopėčiomis dirbti greičiau ir efektyviau. Jei buto durys šarvuotos – jas sudėtingiau išlaužti, paprasčiau būtų atidaryti plastikinį balkono langą, ir žmogui mažiau nuostolių pridarytume. O gaisro atveju, kai neprivažiuojame, darbuotojai tiesia magistralines linijas. Vandens tiekimas, įrangos nešiojimas užima laiko, sekina fiziškai ir darbo tikrai nepaspartina“, – aiškino E. Armanavičius.

Anot jo, pareigūnai, kurie dirba tokį darbą, niekada neužstatys privažiavimo prie namo, tuo tarpu eilinis žmogus išvadas padarys tik pats susidūręs su panašia situacija.

Daugėja ne tik transporto, bet ir įvairių paslaugų – kirpyklų, grožio salonų, prekybos vietų, o greta jų užstatomi ne tik kiemai, bet ir gatvės.

„Vilkaviškio Lauko gatve vidurdienį jau važiuoji kaip slalomu – reikia laviruoti tarp automobilių. Važiuojamoji dalis siaura, mašinų pristoja iki pat sankryžos iš abiejų gatvės pusių – prie parduotuvės, prie maitinimo įmonės, o dar vaikai iš mokyklos eina pėsčiųjų perėja“, – kalbėjo E. Armanavičius.

Aikštelėse – vieta specialiajam transportui

Kaip gerą pavyzdį šioje situacijoje E. Armanavičius pateikė Marijampolę. Joje sparčiai daugėja tvarkingų, išplėstų, tik konkretaus daugiabučio gyventojams priklausančių automobilių stovėjimo aikštelių.

Dalis jų įrengimo sąmatos kompensuojama iš Savivaldybės biudžeto, kitą dalį sudaro gyventojų lėšos.

Naujosios aikštelės ne tik patogios žmonėms, jose numatyta vieta ir specialiųjų tarnybų transportui.

Dauguma tokių aikštelių užtvertos užkardais, kad įvažiuoti galėtų tiktai daugiabučio gyventojai. Tačiau, kaip pasakojo E. Armanavičius, šiuose įrenginiuose yra įtaisas, kuris pakelia užkardą pasigirdus specialiųjų sirenų garsui.

„Džiaugiamės, kad mūsų savivalda taip pat žengia šiuo keliu. Jau bent pora miesto daugiabučių ruošiasi projektus aikštelėms, didelę dalį jų įrengimo turėtų kompensuoti Savivaldybė“, – kalbėjo Vilkaviškio PGT viršininkas.

Tačiau kad būtų įrengtos tokios aikštelės, pirmiausia būtina prie daugiabučių namų suformuoti žemės sklypus, sutvarkyti nuosavybės dokumentus. Čia neužtenka vien tik savivaldos pastangų, reikia ir žmonių geranoriškumo: jiems taip pat turėtų rūpėti, kad aplinka būtų ne tik tvarkinga, bet ir saugi.

Visgi, E. Armanavičiaus įsitikinimu, reikia tik užkrečiančio pavyzdžio. Marijampolėje būtent taip ir nutiko: ėmus rastis naujoms automobilių stovėjimo aikštelėms, gyventojai vieni paskui kitus pradėjo kreiptis į Savivaldybę ir prašyti tokių pačių sąlygų.

Nereikšminga – tik nepatyrusiesiems gaisro

Suprantama, pokyčiai daugiabučių kiemuose per mėnesį ar du neatsiras. Tačiau ir šiuo metu, ypač prasidėjus šventiniam laikotarpiui, galime pasirūpinti saugesne aplinka.

Per metus bent kartą ar du ugniagesiai iš bendrabučio tipo daugiabučių sulaukia skundų, kad koridoriuje kažkas pastatė spintelę, sofą ar fotelį, taip užstatydami evakuacinius kelius.

„Apie tai informuojame daugiabutį administruojančią įmonę, o ji gyventojus įspėja. Bet jei nėra žmonių supratimo ir geranoriškumo – netrukus situacija vėl kartosis. Vis dėlto administratoriai evakuacinį praėjimą užstojančius baldus gali patraukti savavališkai, vykdydami mūsų nurodymą, – kalbėjo E. Armanavičius. – Gyventojams tokie dalykai kartais atrodo nereikšmingi. Kai jie eina koridoriumi dieną ar šviečiant elektrai, žmonės nesupranta, kuo trukdo ta spintelė. Bet išjunkime šviesą, prileiskime dūmų – ir tegu žmogus pamėgina išeiti. O kur dar karštis, šokas gaisro metu – stresinėje situacijoje gyventojas net išėjimo puses supainioja. Jeigu žmogus per dūmus nematydamas baldo už jo užklius, parkris, kitas iš paskos skubėdamas užgrius ant jo – gali nė vienas nebeišeiti“, – aiškino pareigūnas.

Atsargiai su fejerverkais

Ugniagesiai primena, kad švenčių metu Lietuvoje kasmet nutinka ne viena nelaimė, tad būtina pagalvoti ne tik apie šventinį stalą, bet ir apie saugumą.

Pareigūnai prašo gyventojų atsakingai elgtis su atvira ugnimi, išeinant iš namų ar susiruošus miegoti nepalikti degančių žvakių, židinių ar viryklių. Verta patikrinti elektros instaliaciją, šventines girliandas, atsargiai, laikantis taisyklių, naudotis fejerverkais.

Pernai sutinkant Naujuosius Lietuvos ugniagesiai gavo 61 iškvietimą dėl degančių atliekų konteinerių. Dalį šių gaisrų sukėlė pirotechnikos dėžės, įmestos į konteinerius arba paliktos šalia jų.

Panaudotą fejerverkų pakuotę rekomenduojama užpilti vandeniu ir tik tuomet išmesti į atliekų konteinerį. Jei galimybės to padaryti nėra, saugiau pakuotę palikti nejudinant ir išmesti tik tada, kai ji bus visiškai atvėsusi ir nekels pavojaus.