Žuvis teko gelbėti vandenį sodrinant deguonimi

Eglė MIČIULIENĖ

Praėjusią savaitę Klausučių gyventojai sunerimo Šeimenos upės užtvankoje išvydę plūduriuojančias negyvas žuvis.

Gyventojai įtarė taršą

Matydami į vandens paviršių iškilusius didžiulius karšius išpūstais pilvais žmonės pradėjo skambinti aplinkosaugininkams, Savivaldybės administracijos specialistams, pranešimų sulaukė ir redakcija. Gyventojai įtarė, kad į tvenkinį kažkas prileido chemikalų ar nuotekų.

Klausučių seniūnė Judita Skystimienė pasakojo, kad negyvas žuvis pastebėjo ir per pietus parke vaikščioję seniūnijos darbuotojai. Buvo iškviestas Vilkaviškio rajono savivaldybės ekologas, aplinkos apsaugos pareigūnai.

Iš Marijampolės atvykę Gyvosios gamtos apsaugos departamento Kauno gyvosios gamtos apsaugos skyriaus specialistai apžiūrėjo užtvanką. Jokios taršos neaptikta, bet įtarimą iškart sukėlė tai, kad tvenkinys buvo smarkiai prižėlęs žolių, pilnas dumblių.

Pamatavus deguonies kiekį vandenyje paaiškėjo, kad jis – kone dešimt kartų mažesnis nei minimali riba.

Žuvys gali iškęsti trumpalaikius deguonies sumažėjimo periodus, tačiau kai deguonies koncentracija vandens telkinyje nebesiekia 2 mg/l, jos pradeda dusti. Klausučių tvenkinio vienoje pusėje matavimo aparatas rodė tik 0,26 mg/l, kitoje – 1.58 mg/l.

Pagelbėjo pareigūnai

Reikėjo imtis veiksmų: surinkti išgaišusias žuvis ir nedelsiant ieškoti sprendimo, kad būtų išgelbėtos kitos.

„Neturime priemonių, kaip iš tvenkinio surankioti negyvas žuvis, bet pagelbėti sutiko Gyvosios gamtos apsaugos skyriaus darbuotojai. Jie atsigabeno valtį ir gaišenas surinko“, – sakė J. Skystimienė.

Surinkta apie pusšimtį stambių karšių, keletas negyvų ešerių, lydeka.

Kadangi žuvys išgaišo dėl deguonies trūkumo, tvenkinį reikėjo skubiai aeruoti. Tokiais atvejais paprasčiausias būdas, anot specialistų, padaryti fontaną į vandenį purškiant srovę ir sukeliant deguonies purslus.

Kai prieš porą metų žuvys buvo pradėjusios dusti Gražiškių tvenkinyje, pagelbėjo gaisrininkai. Šįkart problema išspręsta taip pat. Ekologas susisiekė su ugniagesiais gelbėtojais ir šie sutiko paskolinti reikiamas priemones: siurblį, žarnų, priešgaisrinį švirkštą, kad būtų galima iš tvenkinio traukti vandenį ir purkšti jį atgal.

Būtina išvalyti

Tad nuo ketvirtadienio ryto seniūnijos darbuotojai nuolat aeravo vandenį vis perkeldami įrangą iš vienos užtvankos vietos į kitą, kad deguonis pasiskirstytų kuo didesniame telkinio plote.

Penktadienį vakarop atvykę gyvosios aplinkos apsaugos pareigūnai dar kartą pamatavo deguonies kiekį telkinyje. Tose vietose, kur iš švirkštų buvo purškiamas vanduo, deguonies kiekis jau perkopė 2 mg/l, bet kitur jo dar trūko. Tad srovė į tvenkinį buvo purškiama dar ir vakar.

Visgi toks sprendimas – tik laikinas. Aplinkosaugininkai sako, kad norint ateityje išvengti panašios situacijos tvenkinį būtina išvalyti, surinkti žoles. Klausučių tvenkinyje vanduo nejuda, tad natūraliai nėra jokios tėkmės, kuri išnešiotų deguonį. O stovinčiame vandenyje greičiau kaupiasi dumblas, želia augalai.

„Augmenijos vandenyje buvo tikrai labai daug, retai kur tiek pamatysi. Kai kurie augalai net prie dugno neprikibę, plaukiojo paviršiuje ir puvo“, – sakė Kauno gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vyresnysis specialistas Algirdas Blažys.

Seniūnė teigė, kad tokių atvejų pastaraisiais metais Klausučiuose nebuvo.

„2011-aisiais vyko Šeimenos valymo projektas, Klausučių teritorijoje vanduo irgi buvo valomas. Išsiurbtas dumblas, žolės, išvalyta pakrantė. Bet per tiek metų stovintis vanduo vasaromis priželia, prisikaupia dumblo. Dabar galvosime ir tarsimės, ką daryti. Rašysime raštą, prašysime finansavimo tvenkiniui valyti, nes negalime laukti, kad ir vėl nutiktų tokia pati nelaimė“, – kalbėjo J. Skystimienė.

Kada augmenija kenkia?

Augalai (taip pat ir vandens) fotosintetina saulės šviesą, t. y. iš jos gamina maisto medžiagas kartu išskirdami deguonį. Tad atrodo, kad ten, kur yra augalų, deguonies turėtų būti daugiau.

Tačiau naktį fotosintezė nevyksta, o visi organizmai – žuvys, dumbliai, bakterijos, tie patys vandens augalai – kvėpuoja ir vartoja deguonį. Dėl to rytais tvenkinyje deguonies kiekis būna mažiausias. Kai rudenį ar po žydėjimo dumbliai ir žolės žūsta, juos ardo bakterijos. Susikaupusios sąnašos rūgsta, irimo procesas intensyviai eikvoja deguonį ir jo lygis gali drastiškai kristi.

Kaip jau minėta, tanki augmenija dar ir apsunkina vandens judėjimą. Viršutiniuose sluoksniuose deguonies gali būti daugiau, o gilesniuose – labai mažai. Be to, jei vanduo žalias nuo dumblių, gilesnius sluoksnius pasiekia mažai šviesos. Dugne esantys augalai negali fotosintetinti, todėl tik kvėpuoja ir dar labiau mažina deguonį.

Beje, deguonies trūkumas anksčiausiai paveikia dideles žuvis, jos gaišta pirmos. Tuo tarpu mažosios gaudo ir ryja orą vandens paviršiuje. Nugaišusios žuvys iš karto neiškyla į vandens paviršių, todėl deguonies trūkumo pradžia dažnai yra nepastebima.