Ministras: „Turime ambicingų tikslų“

Andrius GRYGELAITIS

Vilkaviškyje lankėsi ir su krašto žemdirbiais bendravo žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.

Sumažinti reikalavimai

Vilkaviškio kultūros centre įvyko tradicinė Ūkininko diena, į kurią susirinkę žemdirbiai buvo supažindinti su Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių pakeitimais, Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartais. Susirinkusiuosius pasveikino rajono meras Algirdas Neiberka bei Žemės ūkio skyriaus vedėja Lina Grygelaitienė.

Susitikti su rajono žemdirbiais atvyko ir žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas, kuriam susirinkusieji turėjo nemažai klausimų.

Sveikindamas krašto ūkininkus ministras pasidžiaugė neblogai peržiemojusiais pasėliais ir vylėsi, kad ir būsimas derlius bus geras bei tenkins visus žemdirbius. Kreipdamasis į rajono ūkininkus ministras priminė, kad jau prasidėjo pasėlių deklaravimo laikotarpis ir ragino neatidėlioti šio reikalo paskutinėms dienoms. Šiemet pasėlius deklaruoti bus galima iki birželio 13 d. Pavėluotai paraiškas dar bus galima teikti iki birželio 23 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną tiesioginių išmokų suma bus mažinama 1 proc.

„Pats į dabartines pareigas atėjau iš ūkio, tad puikiai suprantu žemdirbių poreikius ir lūkesčius. Kartu su savo komanda stengiamės daryti viską, kad ūkininkauti būtų lengviau. Į tai atsižvelgėme ir kurdami kai kurias naujas deklaravimo taisykles“, – teigė I. Hofmanas.

Tarp svarbiausių pokyčių jis įvardijo nuo 3 iki 1 metro sumažintų apsauginių juostų plotį prie didžiosios dalies melioracijos griovių. Šie pokyčiai turės įtakos plotams prie daugiau nei 95 proc. melioracijos griovių bei gerokai sumažins ūkininkavimo apribojimus šalia jų esančiuose sklypuose.

Tarp ūkininkams numatytų palengvinimų ministras išskyrė ir sumažintus reikalavimus augalų kaitai. Dabar deklaruotos ariamosios žemės plotas, kuriame kasmet privaloma pakeisti pagrindinius pasėlius, sumažintas nuo 65 proc. iki 35 proc.

Taip pat nuo šių metų buvo panaikintas reikalavimas skirti dalį ariamos žemės negamybiniams plotams. Anksčiau jiems privalomai reikėdavo skirti 4 proc. ariamos žemės.

Finansinė pagalba pienininkystės sektoriui

Viešėdamas Vilkaviškyje ministras apgailestavo, kad kai kuriems paramos gavėjams atsisakius Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos lėšų dalis pinigų taip ir liko nepanaudota. Dėl to Žemės ūkio ministerija skubiai priėmė sprendimą skirti 40 mln. Eur žemės ūkio valdoms modernizuoti. I. Hofmanas paragino rajono ūkininkus iki gegužės 7 d. teikti paraiškas supaprastinta tvarka gauti paramą žemės ūkio valdų modernizavimui pagal Kaimo plėtros programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“.

„Pareiškėjams reikės projektus užbaigti iki rugsėjo 30 d. Daugelis galvoja, kad šis terminas bus pratęstas, tačiau taip tikrai nebus“, – pabrėžė ministras.

Jis aptarė ir pačią populiariausią ūkių modernizavimo priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Deja, iš numatytų 200 mln. šiai priemonei skirtų lėšų jau likę tik 55 mln.

„Kol kas dar nežinome, kaip juos panaudosime, tačiau prioritetai bus taikomi gyvulininkystės sektoriui, tad augalininkai vargu ar gali tikėtis sulaukti paramos. Esame taip pat numatę skirti papildomą 40 milijonų nacionalinę išmoką. Ja pasinaudoti galės pienininkystės ūkiai, kurie turės galimybę už paramą pirkti robotus, pieno linijas, mėšlo tvarkymo įrangą, vykdyti statybas bei renovacijas. Norime padėti išlaikyti pienininkystės sektorių. Jis traukiasi ne vien dėl ekonominių priežasčių, bet ir dėl to, kad ūkininkams sunku dirbti. Norime, jog mūsų šalies pienininkystės ūkiai būtų šiuolaikiški ir modernūs, o jų savininkai galėtų sau leisti išvykti atostogų ar bent trumpam atsitraukti nuo darbų“, – kalbėjo I. Hofmanas.

Anot jo, ateityje apsimokės išlaikyti tik tuos pieno ūkius, kuriuose bus bent 50–100 melžiamų karvių. Mažesnių ūkių savininkai išlikti galės tik tuo atveju, jei bandys kooperuotis su kitais žemdirbiais.

Vertina palankiai

Kalbėdamas apie dabartinės Vyriausybės programą, I. Hofmanas neslėpė, kad ji – gana ambicinga. Anot jo, Žemės ūkio ministerija yra numačius keletą krypčių – tvarią ir efektyvią gamybą, kooperaciją ir perdirbimą, gyvulininkystės sektoriaus stiprinimą bei trumpųjų maisto tiekimo grandinių modelį. Pastarasis itin svarbus mažiems ir vidutiniams ūkiams.

„Žinau, kad Vilkaviškio rajone šis modelis dar nėra įgyvendinamas, tačiau nuoširdžiai raginčiau pradėti. Ministerija yra pasirengusi padėti tai padaryti. Šalyje jau yra nemažai gerų pavyzdžių. Trumpųjų grandinių modelis puikiai veikia Lazdijų, Ukmergės ir kai kuriose kitose savivaldybėse“, – kalbėjo I. Hofmanas.

Jo teigimu, įgyvendinti visiems numatytiems ministerijos planams reikėtų apie 640 mln. eurų, tačiau tiek premjeras Gintautas Paluckas, tiek finansų ministras Rimantas Šadžius gana palankiai vertina galimybę skirti tokias lėšas, nepaisant fakto, kad Vyriausybė prioritetu visgi laiko šalies gynybos stiprinimą.

Sieks suvienodinti

Susirinkusiems Vilkaviškio krašto žemdirbiams ministras taip pat pristatė Europos Komisijos pateiktą žemės ūkio viziją, kuri, pasak jo, yra optimistinė.

„Visgi yra ir tam tikrų nerimo signalų. Nežinia, ar turėsime pakankamai įrankių tą viziją įgyvendinti. O pagrindinis įrankis – bendrosios žemės ūkio politikos fondas. Kalbama, kad jo gali nelikti, o pinigai šalims narėms bus dotuojami per vieną fondą. Lietuvai toks scenarijus būtų pražūtingas. Jei taip nutiktų, tikėtina, kad žemės ūkiui būtų skiriamas nepakankamas finansavimas, nes pinigai būtų išskirstyti kitiems tikslams. Mūsų šalis kategoriškai pasisako už tai, kad bendrosios žemės ūkio politikos fondas išliktų“, – pabrėžė I. Hofmanas.

Jo teigimu, vis dažniau pasigirsta kalbų visoje Europos Sąjungoje suvienodinti tiesiogines išmokas. Vienos šalys palaiko šią idėją, o kitos, tokios, kaip Graikija ar Italija, tam kategoriškai priešinasi.

„Deja, bet Baltijos šalys kol kas gauna mažiausias išmokas visoje ES. Mums palanku, kad šiuo metu Europos Komisijai pirmininkaujanti Lenkija palaiko siekį suvienodinti išmokas“, – kalbėjo žemės ūkio ministras.

Pasveikino prisijungus

Ministras pabrėžė, kad kadencijos metu sieks kaip įmanoma labiau pagerinti ūkininkų sąlygas.

Anot I. Hofmano, pagrindinės žemdirbių pajamos turėtų būti gaunamos būtent iš ūkio, o ne iš alternatyvių šaltinių.

Jis taip pat pasveikino Vilkaviškio krašto ūkininkų sąjungą, įstojusią į Lietuvos ūkininkų sąjungos gretas.

„Jau artimiausiu metu mūsų socialiniais partneriais galės būti tik nacionalinės organizacijos. Atsisakysime praktikos, pagal kurią rajoninės organizacijos prilyginamos nacionalinėms. Be abejo, į mus ir toliau galės kreiptis atskirų rajonų atstovai, tačiau derinant tam tikrus teisės aktus bus atsižvelgiama tik į nacionalinių organizacijų nuomonę“, – pabrėžė I. Hofmanas.

Jo taip pat buvo teiraujamasi dėl galimybės Lietuvoje galiojančius grūdų kokybės standartus suvienodinti su tais, kurie taikomi ES. Ministras teigė, jog tai padaryti tikrai įmanoma, tačiau, visų pirma, pati žemdirbių bendruomenė turėtų dėl to susitarti.

„Tai daryti bandyta jau ne vieną sykį, tačiau patys ūkininkai nėra iki galo apsisprendę, kaip jiems būtų geriau. Pati ministerija šių procesų tikrai neinicijuos. Jei liktų tik dvi grūdų klasės – maistiniai ir pašariniai, žemdirbiai greičiausiai būtų patenkinti, tačiau dalį pelno ūkininkai tikrai prarastų dėl saiko svorio ir baltymų rodiklių, kuriems būtų taikomi aukštesni reikalavimai“, – kalbėjo ministerijos vadovas.

Klausimai ministrui

I. Hofmano taip pat buvo paprašyta peržiūrėti nenašių žemių žemėlapį, iš kurio prieš keletą metų buvo išbrauktos Vištyčio ir Gražiškių seniūnijos. Dėl to vietos ūkininkai neteko dalies išmokų. I. Hofmanas pažadėjo pasidomėti šiuo reikalu ir pabandyti jį išspręsti.

Nemažai klausimų buvo susiję su melioracijos įrenginiais. Ministras pripažino, kad jų būklė visoje šalyje yra labai bloga, o sutvarkyti reikalingų lėšų poreikis viršija galimybes. Tiesa, svečias pabrėžė, kad bent jau Vilkaviškio rajonui iš dalies pasisekė, nes čia planuojama sutvarkyti bent jau didžiąją dalį melioracijos griovių.

„Vilkaviškis turi geografinį pranašumą vien dėl to, kad ribojasi su Kaliningrado sritimi. Melioracijos grioviai čia bus tvarkomi iš kontrmobilumo paketo lėšų“, – teigė I. Hofmanas.

Neliko neaptarta ir į privačią ūkininkų žemę įsiterpusių valstybinės žemės sklypų tema. Ministras teigė, kad šiuo klausimu vyksta karštos diskusijos su Aplinkos ministerijos atstovais. Žemės ūkio ministerija palaiko idėją leisti įsigyti įsiterpusius valstybinius sklypus iki 10 ha, tuo tarpu Aplinkos ministerija siekia leisti pirkti ne didesnius nei hektaro sklypus.

Vizito Vilkaviškyje metu ministras taip pat aptarė klausimus, susijusius su daugiametėmis pievomis, valstybinės žemės nuoma, tręšimo planais, kadastriniais matavimais ir kt.