Obuolius superka brangiau

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Pra­si­dė­jus obuo­lių sky­ni­mo se­zo­nui, so­di­nin­kai dai­ro­si į su­pir­kė­jų skel­bi­mus ir svars­to, ar ver­ta šie­met kel­ti obuo­lį nuo že­mės, ar tie­siog ne­si­var­gin­ti.

Vie­nin­te­lės įmo­nės – UAB „Vais­ko­na“, per­nai su­pir­ku­sios obuo­lius ir su so­di­nin­kais bend­rau­jan­čios šį­met, di­rek­to­rius Ro­lan­das Sir­tau­tas sa­kė, jog šį se­zo­ną kai­nos yra pa­lan­kios. Bend­ro­vė už obuo­lius ža­da mo­kė­ti ge­ro­kai dau­giau nei per­nai.

– Obuo­lių šiais me­tais tik­rai yra ma­žiau, – tei­gė per­dir­bi­mo įmo­nės di­rek­to­rius. – Kai kas sa­ko, kad pra­ras­ta 70–80 pro­c. der­liaus, ta­čiau aš ma­nau, jog gal tik pu­sė ar net ma­žiau. Mes ža­da­me mo­kė­ti už ki­log­ra­mą apie 13 cen­tų. Aiš­ku, vis­kas pri­klau­so nuo kie­kio, ko­ky­bės ir ki­tų da­ly­kų. Tu­ri­me sa­vo su­pir­kė­jus, ku­rie va­ži­nė­ja po kai­mus. Jie ga­li mo­kė­ti ir dau­giau, ir ma­žiau – tiek, kiek ver­ta konk­re­čiu at­ve­ju.

R. Sir­tau­tas sa­kė, kad su žmo­nė­mis at­si­skai­to­ma iš kar­to. Kai ku­rie net ne­pa­ti­ki, jog ne­rei­kia lauk­ti pi­ni­gų, nė­ra jo­kių ter­mi­nų ir pa­na­šiai.

– No­riu pa­ra­gin­ti žmo­nes, kad rink­tų obuo­lius, jų neiš­mes­tų, nes su­pir­ki­mo kai­na tik­rai ge­ra, – sa­kė di­rek­to­rius. – Juk tai – Die­vo duo­ta do­va­na, tai kam ją švais­ty­ti. Mes nu­pirk­tu­me ir vie­ną mai­še­lį at­neš­tų obuo­lių, tin­ka vai­siai ir iš pa­ke­lių. Vie­nin­te­lis kri­te­ri­jus – kad ne­bū­tų su­pu­vę. Mums rei­kė­tų su­pirk­ti iki 14 tūkst. to­nų, tad priim­si­me vi­sus obuo­lius, ko­kius at­veš ar at­neš žmo­nės. Dėl di­de­lio kie­kio kai­nos ga­li­ma tar­tis at­ski­rai. At­va­žiuo­ja­me ir iš­si­vež­ti.

Pa­sak R. Sir­tau­to, bend­ro­vės tiks­las – dirb­ti ir bū­ti nuo­lat užau­gin­tą pro­duk­ci­ją su­per­kan­čiu sta­bi­liu Lie­tu­vos so­di­nin­kų par­tne­riu, ku­riuo ga­li­ma pa­si­ti­kė­ti ir su ku­riuo ga­li­ma su­si­tar­ti.

UAB „Vais­ko­na“ vyr. fi­nan­si­nin­kė Ri­ma Sa­ka­laus­kai­tė sa­kė, jog šį­met pir­muo­sius obuo­lius į įmo­nę žmo­nės at­ve­žė rugp­jū­čio 12 die­ną. Ei­lių prie su­pir­ki­mo punk­to šiais me­tais bū­ti ne­tu­rė­tų. Ar kils, ar kris obuo­lių kai­nos, įmo­nės dar­buo­to­jai pro­gno­zuo­ti ne­drįs­ta. Pa­sak di­rek­to­riaus, ten­den­ci­jos to­kios pat, kaip ir vi­so­je ža­lia­vų su­pir­ki­mo rin­ko­je.

Kad įmo­nė ruo­šia­si dirb­ti dar ne vie­nus me­tus ir bū­ti obuo­lių su­pir­kė­ja, nuo­lat perdirbančią šią ža­lia­vą, by­lo­ja pla­nai mo­der­ni­zuo­ti ga­my­bą.

– Mū­sų tiks­las yra pa­da­ry­ti to­kį „eu­ro­pi­nį fab­ri­kė­lį“, ku­ris bū­tų ypač drau­giš­kas ap­lin­kai, nau­do­tų kuo ma­žiau ener­gi­jos iš­tek­lių, – kal­bė­jo R. Sir­tau­tas. – Pla­nuo­ja­me nau­do­ti ener­gi­ją iš at­si­nau­ji­nan­čių šaltinių. To­kių pla­nų esa­ma ir juos pra­dė­si­me įgy­ven­din­ti, kai tik bus įma­no­ma. Nau­do­si­mės Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­ra­ma. Aiš­ku, pir­miau­sia rei­kia su­kaup­ti pa­kan­ka­mai ir sa­vų lė­šų.

Bend­ro­vė no­rė­tų įdieg­ti daug nau­jo­vių, pvz., de­gin­ti obuo­lių iš­spau­das, ta­čiau ne­ran­da, kas ga­lė­tų jai to­kius įren­gi­nius pa­siū­ly­ti. Mat pa­gei­dau­ja­ma įsi­gy­ti ne­bran­gią ir kuo ma­žiau ap­lin­ką ter­šian­čią įran­gą.

Di­de­lė pro­ble­ma, kad ra­jo­ne nė­ra bios­kai­džių at­lie­kų aikš­te­lės, į ku­rią bū­tų ga­li­ma iš­vež­ti to­kias at­lie­kas. Kol kas iš­spau­dos džio­vi­na­mos ir par­duo­da­mos vo­kie­čiams, ta­čiau ši veik­la įmo­nei pel­no ne­ne­ša. Taip da­ro­ma tik dėl to, kad nė­ra kur dė­ti at­lie­kų.