Sunegalavusiam sveikuoliui padeda… paspirtukas

Eglė MIČIULIENĖ

„Dar nesuvaikėjau“, – juokėsi dailininkas Vladas Markūnas, po Vilkaviškį jau kuris laikas važinėjantis nebe dviračiu, o paspirtuku.

Vilkaviškietis sakė, jog tokia transporto priemone pradėjo naudotis ne dėl pramogos, bet priverstas aplinkybių. Mat „sustreikavo“ menininko koja.

Jau senokai V. Markūnas jautė, jog maudžia kelį. Tačiau nekreipdamas į tai dėmesio su keletu jaunuolių suorganizavo… beveik 50 kilometrų žygį į Vištytį.

Esą, tegul jaunimas mokosi gyventi sveikai, o ne trainiojasi be tikslo gatvėse ar sėdi prie kompiuterių.

Tačiau toks sveikatinimas pačiam dailininkui, nuolatiniam sveiko gyvenimo būdo propaguotojui, šį kartą išėjo ne į naudą. Kelio sąnaryje išsivystė uždegimas ir teko kreiptis į medikus.

Dabar A. Markūnas gydosi, bet visą laiką gulėti lovoje – neišeina.

„Gyvenu vienas, todėl viskuo turiu pasirūpinti pats. Juk net ir maisto į parduotuvę reikia nusigauti. O daug vaikščioti negaliu, skauda koją. Taigi teko ieškoti išeities – ir atradau tikrai visai neblogą susisiekimo priemonę, tinkančią tokiems „invalidams“ kaip aš“, – juokavo menininkas.

A. Markūnas kalbėjo apie turguje įsigytą paspirtuką. Ši transporto priemonė yra pagaminta suaugusiam žmogui, jos ratai didesni nei įprastų vaikiškų paspirtukų, o važinėtis gali iki 100 kilogramų sveriantis žmogus.

Važiuojant paspirtuku nereikia daug lankstyti kojos, ji ilsisi labiau nei minant pėstute, o tikslą pasieki daug greičiau.

V. Markūnas neslėpė, kad praeiviai į jį atsigręžia ir nužvelgia susidomėję. „Galbūt galvoja, kad grįžau į vaikystę. Pažįstamiems paaiškinu, kad skauda koją, bet kiekvienam sutiktam juk nesiguosi dėl savo problemų“, – kalbėjo vyriškis.

Beje, Vladas įsitikino, jog paspirtukas – visai patogi transporto priemonė. Keliaudamas į kitame mieste vykstančius renginius jis su savimi veždavosi dviratį. Bet ateityje sako pagalvosiąs apie paspirtuką. Jis kompaktiškas, patogus vežiotis.

„Pas mus pamatyti suaugusį žmogų, važiuojantį su paspirtuku ar su riedučiais – labai retas atvejis. O juk tai ir sveika, ir smagu. Žmonės nebent žiemą išdrįsta apsiauti pačiūžas, bet šiaip į panašias pramogas žiūri „kreivokai“. Kita vertus, mūsų mieste tam nelabai tinkamos sąlygos“, – kalbėjo dailininkas.

Pasak V. Markūno, užsienyje ar kokiame didmiestyje į viską žiūrima paprasčiau – ten parkuose ar kitose vietose žmonės važinėja tiek su riedučiais, tiek su paspirtukais, ir tai niekam nuostabos nekelia.