Išorinė ES siena Lietuvoje – skylėta

Paskelbė:

Paskelbta:

2010-05-07

Europos Parlamento užsienio reikalų komitete ir saugumo bei gynybos pakomitetyje kolegos neretai paklausia: kaip ten pas jus Lietuvoje su išorine ES siena? Ar ji nepralaidi, ar gerai saugojama?

Paprastai aiškinu, kad tos išorinės sienos turime nemažai – beveik tūkstantį kilometrų. Kai stojome į Šengeno erdvę, Briuselis nepagailėjo pinigų, kad ji būtų sandari ir neįveikiama pažeidėjams, kontrabandininkams. Žodžiu, kolegoms jaudintis ar nerimauti priežasčių nėra.

Kalbu taip, o galvoje kirba mintis: tikrovėje – ne visai taip… Juk atrandama landų prasmukti pro tą ilgą sieną, žiniasklaida praneša apie didėjančius kontrabandos mastus. Ir vis pagalvoju: ar tas beatodairiško taupymo vajus neišklibino sienos?..

Deja, taip ir atsitiko. Reikaluose, susijusiuose su valstybės ir visos ES saugumu, taupymo sumetimais kirsta ne tik iš peties, bet ir užsimerkus.

Prisiminkime: viena ranka dešiniųjų valdžia per naktinį mokesčių perversmą padidino akcizus tabakui, alkoholiui ir benzinui. Kainų skirtumas Lietuvoje ir kaimyninėse Baltarusijoje, Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje dėl to dar labiau išaugo. 2009 metais sulaikyta kelis kartus daugiau kontrabandinių prekių negu 2008-aisiais! Neoficialiomis Muitinės departamento prielaidomis, Lietuvos teisėsaugos institucijos sulaiko tik apie 10 proc. cigarečių kontrabandos. Kitų kontrabandinių prekių, matyt, – ne ką daugiau.

O atsakymas į klausimą kam Lietuvoje gyventi gera, aiškus – kontrabandininkams. Pačios Vyriausybės sudarytos specialios darbo grupės ekspertai skaičiuoja, kad kontrabandininkų pelnas vien iš cigarečių galėjo siekti iki 1,5 mlrd. litų.

Esama ir kitokių nuostolių. Muitinės departamentas suskaičiavo, kad dėl kontrabandos pernai šalies biudžetas galėjo prarasti 100 mln. litų nesumokėtų mokesčių. Vaizdumo dėlei galima pridurti: vien cigarečių kontrabanda per vienerius metus iš šalies biudžeto pavagia trigubai tiek, kiek šiems metams skirta visai Sienos apsaugos tarnybai.

Nors kontrabandinių prekių paklausa auga geometrine progresija (štai nelegaliai įvežtų cigarečių vidury dienos gali nusipirkti prie kiekvieno turgaus vartų), valstybės politikos, kaip iš kontrabandininkų atimti prarandamus pinigus, – kaip nėra, taip nėra.

Didindama akcizus, Vyriausybė tikėjosi surinkti gerokai daugiau mokesčių. Norėjo kaip geriau, išėjo – kaip visada. Už stiprius alkoholinius gėrimus per metus surinkta 21,6 proc. mažiau mokesčių. Kontrabanda klesti: ketvirčiu sumažėjo degalų pardavimas, o didmeninė prekyba cigaretėmis smuko net 50 proc.

Išvada liūdna: skylės valstybės sienoje neišvengiamai tampa skylėmis valstybės biudžete.

Bet ir to negana. Kita ranka valdžia įjungė taupymo mašiną, kuri sumalė normalų Lietuvos pasieniečių darbą.

Pasieniečių algos sumažintos. Premijos už sulaikytus kontrabandininkus nurėžtos. Kartu sumažintas ir stimulas geriau dirbti, rizikuoti, iškęsti kontrabandininkų grasinimus, patyčias („jūs be reikalo vargstate, mes, turėdami maišus pinigų, vis tiek išsipirksime, įstatymus apeisime“).

Prieita iki absurdo. Kadangi už naktinę pamainą, kai kontrabandininkai tiesiog „neršia“, pasieniečiams turi būti mokama daugiau nei už dieninę, kai kuriose rinktinėse nutarta sumažinti dirbančiųjų naktį skaičių, juos pervedant į dieninę pamainą. Kam tai naudinga? Ar tai ne dėl kontrabandininkų įtakos gimęs sprendimas?

Sumažintos ir benzino normos: maždaug, persėskit ant dviračių, vykitės jais kontrabandininkų „Mersedesus“… Anksčiau pasieniečiams išduodavo nemokamus patogius batus ir uniformas, dabar jau pamėtėja sunešiotus arba iš viso neduoda, tenka pirkti iš savo sumažintos algos. Tai ypač muša per kišenę naujokams, nes seniau dirbantieji pasieniečiai spėjo laiku sukaupti „atsargų“. Panaši padėtis, deja, ir muitinėse.

Po tokio žudančio taupymo šis Lietuvos sienos, o kartu – ir Europos Sąjungos išorinės sienos ruožas (primenu, 932 kilometrai) tampa skylėtas it rėtis. Ši kai kam džiugi žinia netruks pasklisti. Išorinę ES sieną gali užplūsti nelegalūs migrantai (kaip kad buvo prieš 15 metų), ji taptų dar patrauklesnė įvairaus plauko nusikaltėliams.

Formaliai – sutaupyta, realiai – iššvaistyta. Ir taip – kur tik pažvelgsi. Toks „vaizdelis“, deja, būdingas daugeliui mūsų gyvenimo sričių.

Tačiau valstybės siena, išorinė ES siena – ypatingas objektas. Taupymo kuoka užsimota neva prieš išlaidavimą, o smogta Lietuvos saugumui, prestižui, galop – paprastų pasieniečių ir jų šeimų gerovei. Dar daugiau – Šengeno susitarimo architektūrai, visos Europos Sąjungos saugumui.