Vietoj šiukšlyno – miško ir riedulių parkas

Eglė MIČIULIENĖ

Tik­rai ge­ra gir­dė­ti, ypač šiais lai­kais, kai apie atei­tį žmo­nės kal­ba su vil­ti­mi ir gra­žio­mis vi­zi­jo­mis, kai dėl vi­sų ne­gan­dų ne­kal­ti­na blo­gos eko­no­mi­nės si­tua­ci­jos ir su en­tu­ziaz­mu ima­si dar­bų vien dėl to, kad gy­ve­ni­mas bū­tų gra­žes­nis. Ne tik sau – ir ki­tiems.

So­di­no me­de­lius

Šį ket­vir­ta­die­nį Pa­je­vo­nio se­niū­ni­jo­je vy­ko tal­ka.

To­je vie­to­je, kur dar per­nai bu­vo di­džiu­lis są­var­ty­nas, žmo­nės so­di­no me­de­lius.

Į tal­ką nuo anks­ty­vo ry­to su­si­rin­ko Pa­je­vo­nio vi­du­ri­nės mo­kyk­los moks­lei­viai su mo­ky­to­jais ir di­rek­to­riu­mi bei bend­ruo­me­nių at­sto­vai: be­si­ku­rian­tis pa­sau­lio pa­je­vo­nie­čių klu­bas „Saulėratis“, Pa­je­vo­nio kai­mo bend­ruo­me­nė „Ja­vo­nio versmė“, Būd­vie­čių bend­ruo­me­nė „Zanyla“, Ka­ralk­rės­lio ir Kark­lu­pė­nų kai­mų žmo­nės.

Bu­vu­sio są­var­ty­no te­ri­to­ri­jo­je, ku­ri užė­mė maž­daug tris hek­ta­rus, žmo­nės pa­so­di­no dau­giau nei pu­sę tūks­tan­čio me­džių so­di­nu­kų.

Bu­vu­si al­ka­vie­tė

Vie­nas iš di­des­nių ra­jo­ne Pa­je­vo­nio są­var­ty­nas lik­vi­duo­tas per­nai ru­de­nį. Tam iš ra­jo­no Sa­vi­val­dy­bės Ap­lin­kos ap­sau­gos rė­mi­mo spe­cia­lio­sios pro­gra­mos bu­vo skir­ta be­veik 22 tūks­tan­čiai li­tų.

– Re­kul­ti­va­vę są­var­ty­ną ne­no­rė­jo­me, kad iš­kil­tų nau­ji šiukš­lių kal­nai, tad su­gal­vo­jo­me pa­so­din­ti miš­ko par­ką. Ta­čiau gvil­den­da­mi šią min­tį nuė­jo­me dar to­liau. Čia – la­bai gra­ži vie­ta, miš­kai. Nuo kal­no at­si­ve­ria nuo­sta­būs vaiz­dai, gied­rą die­ną ga­li­ma ma­ty­ti gal de­šim­ties ki­lo­met­rų at­stu­mu. Gre­ta te­ka Je­vo­nio upe­lis, šio­je at­kar­po­je va­di­na­mas šven­to Jo­no upe, yra gra­ži dau­ba. Ma­no­ma, kad ant ši­to kal­no ži­lo­je se­no­vė­je bu­vo al­ka­vie­tė – mū­sų pro­tė­viai čia mel­dė­si die­vams, bend­ra­vo gam­tos prie­globs­ty­je ir kū­rė sa­vo gy­ve­ni­mą tarp me­džių, ak­mens ir van­dens.

Tai­gi idė­ją mes iš­plė­to­jo­me ir nu­ta­rė­me ši­to­je vie­to­je, be­veik de­šim­ties hek­ta­rų te­ri­to­ri­jo­je, kur­ti kal­vo­to­sios Sū­du­vos miš­ko ir rie­du­lių par­ką, – pa­sa­ko­jo Pa­je­vo­nio se­niū­nas Ge­di­mi­nas Bi­si­kirs­kas.

Tap­tų trau­kos cent­ru

Pa­sak se­niū­no, į par­ko kū­ri­mo pro­ce­są la­bai ge­ra­no­riš­kai įsi­trau­kė Pa­je­vo­nio gi­ri­nin­ki­ja, vi­sos kai­mų bend­ruo­me­nės, mo­kyk­la, VšĮ „Su­val­ki­jos kraš­tot­var­ka“.

Bu­vo su­for­muo­ta bū­si­mo­jo par­ko sche­ma. Nu­ma­ty­tas ta­kų tink­las, at­vi­ros erd­vės, plo­tai rie­du­lių kom­po­zi­ci­joms įruoš­ti.

Ne­to­lie­se, prie bu­vu­sio bei­ca­vi­mo punk­to, planuojama įreng­ti ne­di­de­lį pa­žin­ti­nį-in­for­ma­ci­nį cent­rą, kur tu­ris­tai ga­lė­tų iš­sa­miau su­si­pa­žin­ti su Pa­je­vo­nio is­to­ri­ja, pa­ma­ty­ti da­bar­ti­nius ir is­to­ri­nius že­mė­la­pius, dau­giau su­ži­no­ti, kaip gy­ve­no mū­sų pro­tė­viai.

Nu­ma­ty­ta, kad ta­kai iš par­ko ves­tų iki pat mo­kyk­los ir mies­te­lio cent­ro, pi­lia­kal­nio ir poil­sia­vie­tės.

– Ži­no­ma, vi­sas pro­ce­sas il­gas, ga­li už­truk­ti ne vie­nus me­tus. O jo tiks­las – kad žmo­nės pa­žin­tų vie­nas ki­tą per gam­tą, kad pa­bū­tų, kaip mū­sų pro­tė­viai, ša­lia van­dens, me­džio, ak­mens ir ug­nies. Ant­ras tiks­las – pa­da­ry­ti šią kal­vo­tą, gra­žią te­ri­to­ri­ją trau­kos cent­ru, – min­ti­mis da­li­jo­si G. Bi­si­kirs­kas.

Me­de­liai – įvai­rūs

Tal­kos me­tu bu­vo pa­so­din­ta per 100 eg­lai­čių, apie 150 ber­že­lių, ne­ma­žai lie­pai­čių, ąžuo­liu­kų, kle­vų. Vi­sus šiuos me­de­lius se­niū­ni­ja ga­vo iš Pa­je­vo­nio gi­ri­nin­ki­jos. Kark­lu­pė­nų kai­mo bend­ruo­me­nės at­sto­vai at­si­ve­žė kaš­to­nų – pa­va­sa­riais par­ką jie pa­gy­vins sa­vo di­džiu­liais žie­dais.

Šie­met žel­di­nių dar už 5800 li­tų pa­je­vo­nie­čiai įsi­gi­jo ir iš se­niū­ni­jos bei Sa­vi­val­dy­bės Ap­lin­kos ap­sau­gos rė­mi­mo spe­cia­lio­sios pro­gra­mos lė­šų. Se­niū­ni­ja pir­ko dau­giau de­ko­ra­ty­vių au­ga­lų: rau­do­nų­jų ąžuo­lų bei rau­do­nų­jų kle­vų so­di­nu­kų, puoš­nių krū­mų, ro­do­dend­rų, ro­žių ke­rų. Gė­lės, krū­mai bei di­džio­ji da­lis me­de­lių jau pa­so­din­ti mies­te­lio cent­re, mat par­ko te­ri­to­ri­jos su­tvar­ky­mo pro­jek­tas bu­vo su­jung­tas su mies­te­lio cent­re ren­gia­mo skve­ro „Pa­je­vo­nys – že­mės vidurys“ pro­jek­tu.

Li­ku­sie­ji me­de­liai su­so­din­ti par­ke.

Se­mia­si pa­tir­ties sve­tur

Da­bar, kai di­džio­ji da­lis bū­si­mo­jo par­ko jau ap­so­din­ta, to­liau lau­kia ta­kų for­ma­vi­mo ir rie­du­lių aikš­te­lių ruo­ši­mas.

– Su­sit­var­kė­me vikš­ri­nį trak­to­rių, kuriuo naudojamės kartu su Pajevonio vidurine mokykla, ir dar šie­met, jei oras leis, ban­dy­si­me formuoti ta­kus. No­ri­si, kad pa­va­sa­rį vis­ką ga­lė­tu­me už­sė­ti smė­lė­tai dir­vai tin­kan­čia žo­ly­te, – kal­bė­jo se­niū­nas.

G. Bi­si­kirs­kas pa­sa­ko­jo, jog gra­ži­nant se­niū­ni­ją ke­ti­na­ma da­ly­vau­ti įvai­riuo­se pro­jek­tuo­se, jau ieš­ko­ma kon­tak­tų Len­ki­jo­je. Vi­sai ne­se­niai šio­je ša­ly­je vy­ko mo­ky­mai dėl Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šų pa­nau­do­ji­mo bend­ra­dar­biau­jant vals­ty­bėms, į jį bu­vo iš­vy­kęs mū­sų ra­jo­no at­sto­vas Vy­tau­tas Le­ke­šius, ku­ris pa­da­rė ir bū­si­mo­jo par­ko ap­žel­di­ni­mo sche­mą.

Pir­ma­die­nį de­vy­ni žmo­nės iš Pa­je­vo­nio se­niū­ni­jos va­žiuos pa­si­sem­ti pa­tir­ties į Mo­sė­dį.