Anekdotai

Gimnazistai rašo rašinėlį „Neturtinga mūsų šeima“. Bankininko sūnaus rašinys: „Gyveno viena labai neturtinga šeima. Tėtis ir mama buvo tikri vargšai, jų vairuotojas – dar didesnis vargšas, o tarnas – jau visiškas vargeta.“

***

Priešistorinė era. Tėvas žiūri į sūnaus pažymių knygelę ir sako:

– Aš dar galiu suprasti tai, kad blogi pažymiai iš geografijos, matematikos, gimtosios kalbos, bet iš istorijos, kurios tėra 2 puslapiai!..

***

Mokytoja auklėja pradinuką:

– Tai labai negražus žodis. Kur tu jį išgirdai?

– Mano tėtė taip kalba.

– Daugiau nedrįsk kartoti, tu netgi nežinai šito žodžio reikšmės.

– Žinau. Tai reiškia, kad mašina neužsiveda.

***

Nuėjo Petriukas pažvejoti. Vieną meškerę užmetė į ežerą, o kitą – į pakrantės krūmus. Sėdi, laukia. Pro šalį eina kitas žvejys.

– O kam tu užmetei meškerę į krūmus? – klausia jis.

– Eikit šalin ir netrukdykit, – labai susikaupęs stebi plūdę Petriukas.

– Na, gal vis dėlto pasakysi? – prašo žvejys.

– Gerai, bet turėsite duoti penkis litus, – sako Petriukas.

Žinia, kokie smalsūs yra žvejai. Davė jis Petriukui penkis litus, o tas viską jam paaiškino:

– Su ta meškere, kur užmečiau į ežerą, dar nieko nepagavau. O ant tos, kur užmečiau į krūmus, jūs penktas pakliūvate.