„Žemės vidurys“ garsėja gamta ir meną mylinčiais žmonėmis

Eglė MIČIULIENĖ

Įs­pū­din­ga gam­ta

Pa­je­vo­nie­čiai pa­grįs­tai ga­li di­džiuo­tis gy­ve­nan­tys gra­žia­me Lie­tu­vos kam­pe­ly­je.

Šis kraš­tas ap­do­va­no­tas nuo­sta­bia, nors ir ne vi­sai Su­val­ki­jai bū­din­ga gam­ta – kal­vo­mis, pi­lia­kal­niais, miš­kais.

Pa­je­vo­nio se­niū­ni­jo­je ply­ti Ky­li­nin­kų kraš­to­vaiz­džio, Ta­da­ri­nės bo­ta­ni­nis zoo­lo­gi­nis, Šir­vin­tos hid­rog­ra­fi­nis draus­ti­niai, Dab­ra­vo­lės re­zer­va­tas.

Į se­niū­ni­jos te­ri­to­ri­ją įei­na maž­daug treč­da­lis Viš­ty­čio re­gio­ni­nio par­ko. Pla­nuo­ja­ma, jog dar di­des­nė te­ri­to­ri­jos da­lis įeis į bū­si­mą­jį Su­val­ki­jos na­cio­na­li­nį par­ką.

Pa­je­vo­nio se­niū­nas Ge­di­mi­nas Bi­si­kirs­kas ti­ki­si, kad se­niū­ni­jo­je bus ir par­ko in­for­ma­ci­nis cent­ras. Juk čia – daug pi­lia­kal­nių, ki­tų sau­go­mų, ver­tin­gų ir gra­žių vie­tų. Yra pės­čių­jų, dvi­ra­čių ta­kai, sli­di­nė­ti at­vyks­ta šio spor­to mė­gė­jai. Stra­te­gi­nia­me ra­jo­no pla­ne nu­ma­ty­ta Ky­li­nin­kų kraš­to­vaiz­džio draus­ti­ny­je įreng­ti kal­nų dvi­ra­čių tra­są.

Rug­sė­jį se­niū­ni­jos tar­nau­to­jai pa­tir­ties pa­si­sem­ti vy­ko į Mer­ki­nę, vie­ną iš pa­grin­di­nių Dzū­ki­jos na­cio­na­li­nio par­ko in­for­ma­ci­nių cent­rų.

Tvar­ko­mas ke­lių tink­las

Pa­je­vo­nio se­niū­nas G.Bi­si­kirs­kas pa­sa­ko­jo, kad kiek­vie­nais me­tais daug dė­me­sio ski­ria­ma se­niū­ni­jos ke­liams ir gat­vėms tvar­ky­ti.

– Vie­na iš pa­grin­di­nių vei­klų – ke­lių tink­lo at­nau­ji­ni­mas. Šie­met bai­gė­me as­fal­tuo­ti ke­lią pi­lia­kal­nio link. Tę­sia­me praė­ju­siais me­tais pra­dė­tą nau­ją veik­los kryp­tį – žvy­ruo­ja­me ke­lius, ku­rie ve­da į vien­kie­mius. Per­nai pa­da­ry­ta san­ka­sa į Ša­kių kai­mą, šie­met – nau­ja san­ka­sa iš Klėt­ki­nin­kų kai­mo Anč­lau­kio kai­mo link, taip pat – į Ėg­lu­pius. Pla­nuo­ja­ma at­nau­jin­ti dar du kai­mų ke­liu­kus, – pa­sa­ko­jo se­niū­nas.

To­kios in­ves­ti­ci­jos pa­ly­gin­ti di­de­lės, o kiek­vie­nas tų ke­lių ve­da vos į tris ke­tu­ris vien­kie­mius, ūki­nin­kų lau­kus. Ta­čiau se­niū­nas ma­no, kad bū­ti­na pa­dė­ti ir nuo­ša­liau gy­ve­nan­tiems žmo­nėms. „Be to, gal tai ir jau­ni­mą iš did­mies­čių pa­dės pri­vi­lio­ti na­mo“, – kal­bė­jo G.Bi­si­kirs­kas.

Įsi­gi­jo trak­to­riu­ką

Šiemet už ES ir Savivaldybės lėšas kapitaliai suremontuoti du seniūnijos medicinos punktai, esantys Pajevonyje ir Karalkrėslyje.

To­liau tvar­ko­ma Pa­je­vo­nio cent­ri­nė aikš­tė, pa­je­vo­nie­čių him­no žo­džiais va­di­na­ma „Pa­je­vo­nys – že­mės vi­du­rys“. Dėl šio pro­jek­to bu­vo ki­lę gin­čų, dis­ku­si­jų, ta­čiau se­niū­nas lai­ko­si sa­vo nuo­mo­nės, jog mies­te­lio cent­ras skir­tas ne gy­vu­liams ga­ny­tis, jis tu­ri bū­ti tvar­kin­gas ir gra­žus. „Dau­gu­ma žmo­nių no­ri, kad cent­ras bū­tų su­tvar­ky­tas, tad ti­kiuo­si, kad iki 2009 me­tų, kai mi­nė­si­me Lie­tu­vos tūks­tant­me­tį, aikš­tę baig­si­me įrengti“, – kal­bė­jo se­niū­ni­jos va­do­vas.

G.Bi­si­kirs­kas džiau­gė­si, jog se­niū­ni­ja įsi­gi­jo trak­to­riu­ką, ku­ris pa­de­da „įveik­ti“ di­džiu­lius pri­žiū­ri­mus plo­tus: mies­te­lio cent­rą, ka­pi­nes, pi­lia­kal­nius ir kt.

Se­niū­ni­jos dar­buo­to­jai pri­žiū­ri, tvar­ko ir ne­ma­žą gre­ta esan­čios Pa­je­vo­nio vi­du­ri­nės mo­kyk­los te­ri­to­ri­ją. G.Bi­si­kirs­kui ma­lo­nu, jog ša­lia vi­du­ri­nės mo­kyk­los esan­tis sta­dio­nas šie­met pri­pa­žin­tas vie­nu iš tvar­kin­giau­sių sta­dio­nų, esan­čių kai­miš­ko­je te­ri­to­ri­jo­je.

Šios dvi ne­to­lie­se esan­čios įstai­gos glau­džiai bend­ra­dar­biau­ja.

Mo­kyk­los bend­ruo­me­nė tal­ki­na se­niū­ni­jai, kai, pa­vyz­džiui, rei­kia su­tvar­ky­ti di­de­les, de­šim­tį hek­ta­rų už-i­man­čias Pa­je­vo­nio ka­pi­nes.

Pa­ti mo­kyk­la šie­met taip pat at­nau­jin­ta. Pa­da­ry­tas re­mon­tas, pa­keis­ti lan­gai, su­tvar­ky­ti tua­le­tai.

Vi­lios kai­mo tu­riz­mu

Pa­čia­me Pa­je­vo­ny­je gy­ve­na ne­to­li 600 gy­ven­to­jų, ir jų skai­čius be­veik ne­si­kei­čia.

Vi­so­je se­niū­ni­jo­je yra 22 kai­mai, juo­se gy­ve­na be­veik 1700 žmo­nių. Čia su­si­kū­ru­sios dvi bend­ruo­me­nės: Pa­je­vo­nio kai­mo „Je­vo­nio vers­mė“ ir Būd­vie­čių kai­mo „Za­ny­la“. „Kai pra­dė­jau dirb­ti 2001 me­tais, se­niū­ni­jo­je bu­vo 1825 gy­ven­to­jai. Nuo­ša­les­nė­se vie­to­vė­se žmo­nių ma­žė­ja. Gy­ven­to­jai sens­ta, gims­ta­mu­mas ma­žė­ja. Ne­ma­žai ir iš­vy­ku­sių už­dar­biau­ti į už­sie­nį“, – sa­kė G.Bi­si­kirs­kas.

Ta­čiau na­cio­na­li­nio par­ko vi­zi­ja su­tei­kia vil­čių, jog žmo­nių trau­ka į šį kraš­tą pa­di­dės. Be to, stra­te­gi­nia­me pla­ne nu­ma­ty­ta, jog čia bus vie­nas iš tu­riz­mo vys­ty­mo cent­rų ra­jo­ne.

Pa­sak se­niū­no, kai ku­rio­se vie­to­vė­se nuo per­nai ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to kai­nos šok­te­lė­jo 5–7 kar­tus. Beg­riū­van­tiems būs­tams, ku­rių anks­čiau ne­bu­vo įma­no­ma par­duo­ti, at­si­ran­da pir­kė­jai.

Vi­sai ne­se­niai vie­ną so­dy­bą įsi­gi­jo jau­ni kau­nie­čiai. „Te­ko bend­rau­ti su šia po­ra. Abu jie mo­ko­si aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se, o pas mus no­rė­tų įsteig­ti kai­mo tu­riz­mo so­dy­bą“, – pa­sa­ko­jo se­niū­nas.

Ren­gia­mi ple­ne­rai

Pa­tys pa­je­vo­nie­čiai taip pat ska­ti­na­mi veik­lai.

„Mū­sų tiks­las pa­ruoš­ti tin­ka­mą inf­rast­ruk­tū­rą, kad vie­ti­niai gy­ven­to­jai ir­gi im­tų­si pa­pil­do­mo vers­lo, gal­būt pri­si­min­tų se­nuo­sius ama­tus – už­siim­tų dro­žy­ba, kal­vys­te“, – sa­kė G.Bi­si­kirs­kas.

Pa­je­vo­nys nuo se­no gar­sė­ja ne tik gra­žia gam­ta, bet ir me­nui jaut­riais žmo­nė­mis. Čia ren­gia­mi poe­zi­jos va­ka­rai, li­te­ra­tū­ri­niai skai­ty­mai. Šiais me­tais su­si­kū­rė poe­zi­jos my­lė­to­jų klu­bas „Rasakila“.

Per tre­jus me­tus Pa­je­vo­ny­je bu­vo suor­ga­ni­zuo­ti du ple­ne­rai: dai­lės ple­ne­ras, su­reng­tas Sta­sės Ze­li­naus­kai­tės dė­ka, ir ak­men­ta­šių bei dro­žė­jų ple­ne­ras. Ąžuo­lus me­džio dro­žė­jams pa­do­va­no­jo Pa­je­vo­nio gi­ri­nin­ki­ja. Ple­ne­ro me­tu su­kur­tos skulp­tū­ros pa­puo­šė mies­te­lio te­ri­to­ri­ją.

Prie Pa­je­vo­nio pi­lia­kal­nio su­reng­tas pir­ma­sis kai­mo bend­ruo­me­nių są­jun­gos są­skry­dis. Jo me­tu ant pi­lia­kal­nio ati­deng­ta Rai­mun­do Bla­žai­čio skulp­tū­ra „Šauklys“. Ti­ki­ma­si, jog žmo­nių mėgs­ta­mo­je vie­to­je bus iš­plės­ta poil­sio, tu­riz­mo zo­na.

Ren­ka „Me­tų žmo­gų“

Nuo 2003 me­tų Pa­je­vo­ny­je pra­dė­tos steig­ti „Me­tų žmogaus“ no­mi­na­ci­jos.

Pir­ma­sis no­mi­na­ci­ją už at­lik­tus ty­ri­nė­ji­mus Sū­du­vos kraš­te bei lei­di­nį „Se­nie­ji vy­žiai ir jų paminklai“ pel­nė kraš­to­ty­ri­nin­kas Al­bi­nas Kur­ti­nai­tis.

Vė­liau „Me­tų žmogaus“ no­mi­na­ci­jos skir­tos mies­te­lio var­go­ni­nin­kui Fi­le­mo­nui Lon­gi­nui Bruz­gu­liui (šio žmo­gaus ini­cia­ty­va Pa­je­vo­nio cent­re pa­sta­ty­tas San­tar­vės kry­žius), se­niū­nui Ge­di­mi­nui Bi­si­kirs­kui bei poe­zi­jos kū­rė­jui Jus­ti­nui Nau­jo­kai­čiui.

No­mi­na­ci­jos įtei­kia­mos va­sa­ros šven­čių me­tu – tai pa­grin­di­nis se­niū­ni­jos me­tų ren­gi­nys.

No­mi­nan­tams do­va­no­ja­mas ne tik no­mi­na­ci­ją pa­tvir­ti­nan­tis do­ku­men­tas, bet ir kri­vio skulp­tū­rė­lė. Mi­nia­tiū­ri­nę kri­vio, sto­vin­čio ant Ku­ni­giš­kių pi­lia­kal­nio, ko­pi­ją iš­dro­žia sa­va­moks­lis dai­li­nin­kas Li­nas Lu­ko­še­vi­čius.