Įdomu

VARDADIENIUS ŠVENČIA

Lapkričio 3 d. – Alė, Hubertas, Norvainė, Silvija, Vidmantas, Vidmantė, Vidminta.

Lapkričio 4 d. – Eibartas, Karolis, Modesta, Vaidmina, Vitalis, Vitalijus.

Lapkričio 5 d. – Audangas, Elžbieta, Elzė, Florijonas, Gedvydė, Zacharijas.

Lapkričio 3 d.

1926 m. gimė Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus.

1970 m. atidarytas moderniausias Sovietų Sąjungoje greitkelis Vilnius–Kaunas.

1984 m. mirė kompozitorius, pedagogas Eduardas Balsys. Gimė 1919 m.

Lapkričio 4 d.

1946 m. gimė rašytojas, prozininkas ir scenaristas Bronius Bušma, be kita ko, sukūręs ir daugelio pamėgtą lietuvišką serialą „Giminės“.

Lapkričio 5 d.

1906 m. Vilniuje atlikta pirmoji lietuviška opera – Miko Petrausko „Birutė“.

Lapkričio 3 d. – šv. Hubertas, Medžiotojų diena.

Šią dieną nuo seno Lietuvoje prasidėdavo medžioklės sezonas. Lietuvių pagonių medžioklės deivė buvo Medeinė. Romėnai turėjo medžioklės deivę Dianą, o graikai – Artemidę.

Įsigalėjus krikščionybei, Medžioklės diena sutapatinta su šv. Huberto vardinėmis. Nuo tada šv. Hubertas laikomas medžiotojų globėju.

Fransua Hubertas gimė apie 655 m. Jis buvo Burgundijos hercogo Huberto sūnus. Jaunasis Hubertas mėgo kraugerišką medžioklę ir puotas. Anot legendos, vieną šv. Kalėdų vakarą Hubertas išjojo medžioti ir pamatė elnią su didžiuliais dešimties atšakų ragais. Medžiotojas pasiruošė sviesti ietį, bet pargriuvo. Elnią nutvieskė šviesa ir tarp jo ragų Hubertas pamatė šviečiantį auksinį kryžių. Nuo to laiko jaunuolis atsisakė aukštų titulų ir gyveno atsiskyrėlio gyvenimą.

Lapkričio 5 d. – Vaižgantas.

Visi žino rašytoją Juozą Tumą-Vaižgantą, bet ne visi žino, kad Vaižgantas – senovės lietuvių dievas, skatinantis augmenijos augimą ir derlių.

Manoma, kad iš tikrųjų lietuviai garbino deivę Vaisgamtą, tik vėliau jos pavidalas paverstas į vyriškąjį.

Vaižganto šventė buvo švenčiama trečiąją Ilgių (Vėlinių) dieną, nuėmus nuo laukų derlių. Merginos tą dieną prašydavo dievo, kad užderėtų linų ir kanapių derlius, kad joms „netektų vaikščioti nuogoms“. Paprastai maldą dievui kalbėdavo aukščiausia mergina, atsistojusi viena koja ant kėdės, o dešinėje rankoje laikydama ąsotį. Sukalbėjusi maldą žemėn nuliedavo iš ąsočio alaus ir iš sijono sterblės numesdavo duonos. Manyta, kad jei mergina tvirtai išstovi visos maldos metu, kitąmet bus geras derlius. Jei neištveria – susiūbuoja, pasiremia kita koja, derliui gresia pavojus.