Laiškas su komentaru

Ar tikrai Virbalyje negerbiami mūsų protėvių kapai ir atminimas?

Spaudoje ir televizijoje verda diskusijos dėl statybų Vilniuje ant ribos su žydų kapais. Žydai gerbia savo protėvius ir reikalauja nutraukti statybas. O mes?

Virbalio kapinėse, atlaikę du karus ir sovietmetį, išliko šiame miestelyje gyvenusių lenkų ir lietuvių kapai, išstovėjo antkapiai. Jau po Nepriklausomybės paskelbimo kapinių vakarinėje dalyje buvo sunaikinti dar gerai išsilaikę paminklai ir kapai (naujai užlaidotas kvartalas). Nedaug jų buvo, bet buvo. Išliko keletas senų kapų prie tako, bet dabar, matyt, atėjo ir jiems eilė. Kapavietės turėjo aiškias ribas, paminklai gerai išsilaikę, su giliai į žemę įkastomis cementinėmis tvoromis, netgi grandinės metalo vagių nepavogtos – reikėjo kelias dienas pavargti, kol iškasė stulpus.

Ir visai nesvarbu, kad prabėgo jau šimtas metų, kai 1898 m. mirė Paulina Sawicka, Klemensa Swiętochowski mirė 1896 m., Juozas Petrušaitis – 1915 m., Agota Petrušaitienė – 1929 m. Jokūbo Blauzdžiūno paminklas jau atremtas į beržą ir datos neperskaitysi. O juk visi jie turi teisę ilsėtis ramybėje, nes vietos naujoms kapavietėms Virbalio kapinėse dar pakanka.

Virbalio miestelio bendruomenė lyg ir domisi savo miestelio istorija, išleido Juozo Zabielavičiaus prisiminimus apie senuosius miestelio gyventojus, stengiasi įamžinti istorijoje jų pavardes, bet miestelio valdžiai tai nė motais. Nors turėtų būti pareiga.

Vyriausybės nutarime „Dėl kapinių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ sakoma, kad „pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių priežiūrą organizuoja savivaldybė (seniūnija) arba religinė bendruomenė ar bendrija“. Organizuoja, bet ne griauna. Virbalio seniūnija turi kapinių prižiūrėtoją ir pulkelį padėjėjų. Nemanau, kad sunku būriui žmonių nurauti žoles nuo keleto kapų su aukštais antkapiais. Peršasi vienintelė negraži mintis, kad kažkam labai parūpo jų granitiniai paminkliniai akmenys, o ir už kapo vietą prie tako gali nubyrėti.

Gražina KAROLIENĖ

Su šiuo laišku bei atsiųstomis nuotraukomis susipažinęs Virbalio seniūnas Zitas Lasevičius labai nustebo. „Tai netiesa, seniūnija tikrai nenaikina senų kapaviečių, o tuo labiau jų nepardavinėja“, – laiško teiginiais negalėjo patikėti seniūnas, tvirtindamas, kad šiuo metu jokie kasinėjimo darbai Virbalio kapinėse nevyksta.

Dar tą pačią dieną seniūnas nuvyko į kapines. Nuotraukose užfiksuotą tvorelę iš tiesų rado išardytą – seni akmeniniai stulpai buvo išversti su visomis metalinėmis grandinėmis.

Pasikvietęs kapinių prižiūrėtoją R.A.Vaitkevičių, seniūnas išsiaiškino, kad jokio kriminalo čia nėra. „Sargas sakė apie kasinėjimus žinąs. Aprašytoji tvorelė, pasirodo, išversta jau seniai. Dar vasarą iš Vilniaus atvykę inteligentiški žmonės pareiškė, jog nori pertvarkyti ten palaidotų žmonių (tarp jų – ir buvusios Virbalyje gerbiamos mokytojos) kapavietę, uždėti naują tvorelę, todėl paprašė vieno virbaliečio iškasti senuosius akmens stulpelius. Žmogus tvorelę išvertė, tačiau tvarkytojai per trejetą mėnesių taip ir nepasirodė“, – prižiūrėtojo žodžius perpasakojo Z.Lasevičius.

Paklaustas apie laiške minimą seną Jokūbo Blauzdžiūno paminklą, kapinių prižiūrėtojas tvirtino, kad tai – dar senesnis reikalas. Atremtas į beržą paminklas, pasirodo, stovi jau 11 ar dar daugiau metų – nuo tada, kai R.A.Vaitkevičius pradėjo dirbti kapinėse.

Labai keista, kad daugiau nei dešimtmetį kapinių sergėtojui neužkliuvo nepagarbiai numestas paminklas. Argi ne prižiūrėtojo pareiga pabandyti surasti ten palaidoto žmogaus artimuosius ir pareikalauti susitvarkyti, o jų neradus – paminklą išgabenti.

Seniūnas tvirtino, kad dabar taip ir bus pasielgta. „Prie kapinių vartų stovi lenkų koplytėlė, kurią esame sutvarkę, ten kurį laiką galima palaikyti paminklą, jeigu netikėtai atsišauktų artimieji“, – kalbėjo Z.Lasevičius.

Taip pat seniūnas patikino, kad Virbalio kapinėse neleidžiama užlaidoti senų kapaviečių bei naikinti protėvių paminklų ir antkapių. „Rytinėje kapinių dalyje ruošiamas naujas plotas kapams, kertami krūmai, valoma teritorija. Tačiau seni kapai ir antkapiai su bent kiek įžiūrimais užrašais paliekami. Vakarinėje, naujesnėje, dalyje laidojama eilės tvarka, o senosiose kapinėse leidžiama laidoti tik šeimos kapavietėje“, – kalbėjo Z.Lasevičius.