Vietos veiklos grupės skatins kaimo žmones nesnausti

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupė (VVG) trečiadienį kvietė bendruomenių pirmininkus ir seniūnus aptarti savo veiklą. Susirinkime dalyvavo per trisdešimt žmonių. Jie išklausė konsultanto Žilvino Gelgotos parengtą pristatymą apie numatomas galimybes 2007–2013 m. kaimo bendruomenėms pasinaudoti ES programomis.

Skatina naują mąstymą

Nacionalinės mokėjimo agentūros specialistai teigia, kad Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama Lietuvoje jau duoda akivaizdžių rezultatų ne tik tiesioginėmis investicijomis, skirtomis ūkių ir įmonių modernizavimui, bet ir kuriant naują bendruomeninį mąstymą.

Kaimo plėtra, skatinanti gyventojų gebėjimą dirbti kartu, įgyvendinama projektu pagal Lietuvos bendrojo programavimo dokumento (BPD) Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto Leader+ pobūdžio priemonę.

Vilkaviškiečiai nuo
Marijampolės atsiskyrė

Prieš keletą metų ir vilkaviškiečiai ėmė kurti savąją vietos veiklos grupę. Iš pradžių priklausyta bendrai Marijampolės apskrities grupei. Bet supratę, kad norint efektyviai dirbti toks vienetas yra per didelis, vilkaviškiečiai atsiskyrė.

Tokioje VVG turi būti pusė socialinių ir ekonominių partnerių, o kitą pusę dalijasi viešojo sektoriaus ir verslo atstovai. Vilkaviškiečiai savo valdyboje turi 11 narių. Tai keturi bendruomenėms atstovaujantys žmonės – Rimutė Baracevičienė, Ineta Valuckienė, Renata Buragienė ir Lina Kružinauskienė, du valdžios atstovai – Gema Skystimienė ir Gediminas Bisikirskas, trys verslininkai – Kęstutis Akramas, Arvydas Šlivinskas bei Vitas Gavėnas, socialinis partneris, išmanantis aplinkosaugos reikalavimus, – Vidmanta Kynienė ir Tautvydas Gumauskas – atstovaujantis jaunimo interesams.

Žadins kaimo gyventojus

Pasak projekto vadove išrinktos L.Kružinauskienės, pakutinio būstų surašymo duomenimis, Vilkaviškio kaimuose gyvena per 29 tūkstančius žmonių. Įgyvendinus tai, ką numatė vilkaviškiečiai, rajono kaimuose susikurtų daugiau bendruomenių, ateityje būtų sukurtas bendras rajono bendruomenių informacijos tinklas, kuris leistų greičiau keistis informacija, efektyviai koordinuoti veiklą. Pasak specialistų, informacijos sklaida padėtų pritraukti naujų žmonių, norinčių prisidėti prie kaimo žadinimo. Vienas pagrindinių tikslų – išsaugoti kultūrinį identitetą ir jį tobulinti.

Gavo lėšų strategijai
tobulinti

2006 m. atrinkta 10 VVG, kurioms pagal šią priemonę Žemės ūkio ministerija priėmė sprendimą skirti finansavimą po pusę milijono litų bandomosioms integruotoms strategijoms įgyvendinti. Veiklos grupės skirsto lėšas vietos projektams ir prižiūri jų vykdymą. Šiuos projektus teikia ir įgyvendina VVG teritorijoje veikiančios kaimo bendruomenės, ne pelno organizacijos, socialinės įmonės, kiti strategijoje nurodyti asmenys. Pagal vietos veiklos grupės parengtą ir patvirtintą strategiją bus įgyvendinami projektai gyvenimo ir darbo kokybei kaimo vietovėje gerinti.

Šiuo metu Lietuvoje yra 39 vietos veiklos grupės. Sukurtai strategijai tobulinti vilkaviškiečiai, kaip ir kitos VVG, gavo 70 tūkstančių litų.

Pateikė daugiausiai
paraiškų

Pirmą kartą valstybės biudžete lėšos – 3 mln. litų – kaimo bendruomenių ir VVG veiklai remti buvo numatytos praeitais metais. Valstybės paramai gauti buvo pateiktos 354 kaimo bendruomenių ir VVG paraiškos. Aktyviausios buvo Vilkaviškio (22 paraiškos), Biržų ir Raseinių (po 17 paraiškų) rajonų kaimo bendruomenės. Visų pareiškėjų prašoma paramos suma siekė beveik 6 mln. litų. Daugiausia paramos buvo prašoma visuomeninės paskirties patalpoms renovuoti ar įrengti ir techninei bazei stiprinti. Kitos lėšos – visuomeninės paskirties aplinkai tvarkyti, sporto ir poilsio aikštelėms įrengti, renginiams organizuoti, kaimo bendruomenių ir vietos veiklos grupių veiklai viešinti bei leidiniams išleisti.