„Esu Andrius Nevežinas, man – 19 metų. Gyvenu Pilviškiuose. Nekalbu, nes esu sveikstantis po virusinio encefalito. Žodžiu, invalidas, bet tikiuosi pasveikti. Rašau eilėraščius apie meilę, kad būtų linksmiau. Vieniems jie patinka, kitiems – ne, bet juk visiems neįtiksi“… – paprašytas prisistatyti tokias eilutes ant lapo parašė vaikinukas, redakcijon atnešęs neploną sąsiuvinį savo eilėraščių ir prozos kūrinių.
Andrius NEVEŽINAS
Jausmai
Tai melas, tai tiesa,
Neatskirsi niekada.
Nepaskaitęs iš akių
Nesuprasi niekad jų.
Galvoje – vieni juokai,
Širdyje – tikri jausmai,
Kuriuos tau jaučiu
Tik parašyti nedrįstu.
Ištarčiau juos balsu,
Bet pasakyti negaliu.
Liga sukaustė man garsus,
Todėl rašau žodžius.
Dievo žodis
Jei Dievas būtų norėjęs,
Kad gyventume amžinai,
Būtų mus tvėręs ne žmonėmis,
O akmenimis.
Bet sutvėrė žmonėmis.
Tokiais ir būkim…
Pavasario gėlė
Pavasario rytas gaivina –
Iškrito tulpių lietus.
Nušvito darželis gražiais
Raudonais tulpių žiedais.
Nuskinsiu žiedą. Atnešiu jį tau.
Teprimins tulpė mane,
Kai nebūsiu šalia.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.