Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Parduoda 2,25 ha dirbamos žemės Lakštučių kaime. Tel. 0 615 26 489.
Galioja iki: 2024-11-15 09:30:48
Redakcijos darbo laikas: Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
|
Kalba
Atrinkta straipsnių: 738
| Ar vartotinas žodis „knatas“?
Knatas – nevartotina svetimybė, vartotinas žodis dagtis. Įsidėmėtina, kad žodis „dagtis“ yra vyriškosios giminės daiktavardis, todėl linksniuojamas <...>
Publikuota: 2015-09-18 15:09
|
| Ar vartotinas žodis „maršrutizatorius“?
Ne, tai yra neteiktina svetimybė. „Enciklopediniame kompiuterijos žodyne“ teikiamas lietuviškas atitikmuo maršruto parinktuvas (angl. router, žargoni&s <...>
Publikuota: 2015-09-16 15:45
|
| Ar vartotinas žodis „markeris“?
Markeris – neteiktina vartoti svetimybė Vartotini žodžiai: 1. kanc. žymiklis, spalviklis; 2. tech. ženklintuvas; 3. med. žymuo. P <...>
Publikuota: 2015-09-14 16:42
|
| KALBOS PATARIMAI
Ar vartotinas žodis „atvirauti“?
Į žodynus žodis atvirauti nėra įtrauktas, bet tai nėra priežastis teigti, kad jis nevartotinas. Veiksmažodis „atvira <...>
Publikuota: 2015-09-10 08:23
|
| Pripildyti kuo ar ko?
Su pilnį žyminčiu veiksmažodžiu pripildyti objektas reiškiamas ne įnagininku, o kilmininku (ne kuo , o ko ). Pvz.: Sielas pripildysime dainose užkoduota ener <...>
Publikuota: 2015-09-07 16:46
|
| „Viceministras“ ar „ministro pavaduotojas“?
Kalbos požiūriu galimi abu variantai. Tarptautinių žodžių dėmuo vice- (lot. vietoj, kaip) reiškia buvimą kieno nors pavaduotoju, padėjėju.
Lietuvos Res <...>
Publikuota: 2015-09-04 16:05
|
| Kodėl negalima žaisti ant gatvės?
Pirmiausia, tai yra labai pavojinga, o antra – pasakyta netaisyklingai. Ne prielinksnio ant konstrukciją, bet vietininko linksnį reikia rinktis kalbant apie veiksmo išplitim <...>
Publikuota: 2015-09-02 16:33
|
| „Radimvietė“, „radavietė“ ar „radvietė“?
Darybiškai teiktinesni žodžiai yra radavietė, radvietė (plg. kirtavietė, augavietė).
Minėtina, kad „Aplinkos apsaugos terminų žodyne“ teikiamas term <...>
Publikuota: 2015-08-31 16:27
|
| Ar vartotinas įterptinis žodis „musėt“?
Žodelis musėt (musiet) yra nevartotina slavybė (lenk. musić ). Vietoj jo reikėtų vartoti žodžius tikriausiai, turbūt. Pvz.: Musėt (= Tikriausiai, turbū <...>
Publikuota: 2015-08-28 16:51
|
| Kaip rašyti sūrių pavadinimus?
Sūrių pavadinimai, kilę iš vietovardžių, paprastai laikomi bendriniais žodžiais ir rašomi mažąja raide, pvz.: čederis
(Čederis – Didžiosios Britanijos m <...>
Publikuota: 2015-08-26 16:39
|
| Kodėl negerai vietininkas „kompetencijoje“?
Kadangi junginiai su vietininku, pvz., ne mano sugebėjimuose, ne mūsų įgaliojimuose, yra nebūdingi lietuvių bendrinei kalbai, todėl netaisyklingas ir pasakymas ne mano kompetenc <...>
Publikuota: 2015-08-24 16:55
|
| „Atostogų metu“ ar „per atostogas“?
Pasakymai ko metu nėra būdingi tarmėms ir kalboje išplitę per kanceliarinį stilių. Kanceliariškai taip nusakyti įvykio ar veiksmo laiką galima, pvz., posėdžio metu, <...>
Publikuota: 2015-08-19 16:24
|
| „Mulčias“ ar „mulčas“?
Teikiama forma mulčias – tai natūralios medžiagos, naudojamos dirvos paviršiui padengti (nupjauta žolė, durpės, medžio žievė, šiaudai ir kt.).
<...>
Publikuota: 2015-08-12 16:55
|
| Ar vartotinas veiksmažodis „atžymėti“?
Žodis atžymėti įtrauktas į Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą ir nevartotinas reikšmėmis apdovanoti, paminėti, atšvęsti. Pvz.: Geriausi darbuotojai buv <...>
Publikuota: 2015-08-11 08:55
|
| „Rukola“ ar „gražgarstė“?
Šių prieskoninių salotų lietuviškas pavadinimas yra sėjamoji gražgarstė. Taigi, gaminant patiekalus naudojamos ne rukolos , o gražgarstės , pvz., gra <...>
Publikuota: 2015-08-07 16:42
|
Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
|
* Senąjį sodą papuošusios sūpynės – dovana miestui * Kapinių prižiūrėtojai darbo turi ne tik prieš Vėlines * Verslo kryptį padiktavo gyvenimo būdas Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
Dėl konstrukcijos „tai yra apie“ Dažnai girdime sakinius „Apie ką šis gyvenimas?“ ar „Demokratija yra apie tai.“ Tai yra pažodiniai vertiniai iš anglų kalbos, tokios konstrukcijos nebūdingos lietuvių kalbos gramatikai. Mūsų kalboje esama kitų priemonių prasmės ar tikslo reikšmei nusakyti, pvz.: „Kokia šio gyvenimo prasmė?“ arba „Demokratijos esmė yra...“.
Šūksniai
Statistika
|