|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Įdomu
|
|
|
Kauno hidroelektinė – viena iš Lietuvos energetinės sistemos elektrinių, galinti autonomiškai veikti ištikus visuotinei sistemos avarijai.
Lietuvoje per trečdalį elektros pagaminama iš saulės ir vėjo – atsinaujinančių išteklių. Retai susimąstoma, kad iš vandens taip pat pagaminama daug žaliosios energijos. Kalbama apie Kauno hidroelektrinę (HE) – jau 64 metus veikiančią vieną didžiausių atsinaujinančius išteklius naudojančią elektrinę Lietuvoje. Šios jėgainės veikla svarbi visai šaliai, o jos energiją dabar naudoja visi bendrovės „Ignitis“ klientai, užsisakę žaliąją energiją.
Viena didžiausių žaliosios energijos gamintojų
Kauno HE, 2021 metų duomenimis, generavo daugiau nei dešimtadalį visos Lietuvoje pagaminamos žaliosios elektros energijos. Naudodama vandenį, elektrinė yra palankesnė klimatui dėl mažesnės taršos. Elektrą gaminant Kauno HE į aplinką išleidžiama net 15 kartų mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), lyginant su anglies kurą naudojančiomis elektrinėmis.
Atsinaujinančius energijos šaltinius naudojanti elektrinė prie poveikio aplinkai mažinimo prisideda sumontuotomis saugos sistemomis ir įrengimuose naudodama tik ekologišką alyvą. Sumontuota šiukšlių sulaikymo įranga leidžia surinkti Nemunu atplaukiančias šiukšles ir jas utilizuoti, o nuskendusios atliekos susilaiko prie apsauginių grotų ir yra išvalomos.
Energetinės nepriklausomybės garantas
Per daugiau nei 60 metų elektrinės istoriją pagamintos elektros energijos užtektų metams aprūpinti daugiau nei 9 mln. namų ūkių. Iškart po starto, 1960 m., Kauno HE tiekė net apie 30 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos. Šalyje išaugus elektros suvartojimui, dabar šis skaičius yra sumažėjęs iki kelių procentų, tačiau elektrinė atlieka ir kitą itin svarbią funkciją – garantuoja Lietuvos energetikos sistemos stabilumą. Elektrinė padeda subalansuoti elektros gamybą ir suvartojimą, išlygina energetikos sistemos netolygumus. Tai – viena iš Lietuvos energetinės sistemos elektrinių, galinti autonomiškai veikti ištikus visuotinei sistemos avarijai.
Techniniai rodikliai
Net jei kauniečiai visi kartu atsisuktų čiaupus, nenuleistų tiek vandens, kiek jo prateka Kauno HE.
Instaliuota žaliosios elektrinės galia yra 100, 8 MW, o per metus ji pagamina 370 GWh elektros. Pro kiekvieną iš keturių elektrinės turbinų per sekundę prateka iki 160 m³ vandens. Iš viso pro visas keturias turbinas vienu metu per sekundę gali pratekėti net 640 m³ Nemuno vandens. Palyginti, viena šeima per mėnesį sunaudoja iki 10 m³ vandens.
Didžiausias dirbtinis vandens telkinys
Šiandien net nesusimąstoma, kad kauniečių pamėgta poilsio vieta – Kauno marios – yra ne gamtos kūrinys, o žmogaus darbo rezultatas.
1955 m. pradėjus elektrinės statybą buvo iškasta net 5 mln. m³ grunto, supilta – 3, 5 mln. m³ žemių. Užtvenkus Nemuną susiformavo marios, kurios šiandien užima 64 km² plotą. Norint jas apeiti tektų įveikti net 200 km atstumą.
Išvadavo miestą nuo potvynių
Šiandien sunku patikėti, tačiau anksčiau Kauno miestą reguliariai vargindavo potvyniai, Nemuno vanduo semdavo senamiesčio pastatų pirmo aukšto patalpas. Stichija pridarydavo daug nuostolių. Pavyzdžiui, 1926 metais potvynis nunešė medinius Vilijampolės ir Aleksoto tiltus.
Dabar elektrinės užtvanka praverčia reguliuojant pratekančio vandens lygį, o tai padeda apsaugoti Kauną nuo stichinių nelaimių. Be to, užtvanka sulaiko pavasariop Nemunu nešamas ledo lytis.
Rengia ekskursijas
Jūs galite patekti į HE ir pamatyti strateginį objektą iš vidaus. Šis faktas yra kiek mažiau žinomas, tačiau pats įdomiausias. Nors elektrinė yra griežtai saugoma, į ją gali patekti visi norintys. Tereikia užsiregistruoti į ekskursiją. Per ją paaiškės, kodėl elektrinės aukštai skaičiuojami kitaip nei įprasta, kokioje elektrinės patalpoje visus metus yra 8 laipsniai šilumos bei ką reiškia ant jos išorės sienos nupiešta keista raudona linija (ne, ji nerodo vandens lygio). Registruotis į ekskursiją galima https://energysmartstart.lt/susipazinkite-su-energetika-is-arciau .
Pagal pranešimą spaudai
Lietuvoje per trečdalį elektros pagaminama iš saulės ir vėjo – atsinaujinančių išteklių. Retai susimąstoma, kad iš vandens taip pat pagaminama daug žaliosios energijos. Kalbama apie Kauno hidroelektrinę (HE) – jau 64 metus veikiančią vieną didžiausių atsinaujinančius išteklius naudojančią elektrinę Lietuvoje. Šios jėgainės veikla svarbi visai šaliai, o jos energiją dabar naudoja visi bendrovės „Ignitis“ klientai, užsisakę žaliąją energiją. |
Kauno HE, 2021 metų duomenimis, generavo daugiau nei dešimtadalį visos Lietuvoje pagaminamos žaliosios elektros energijos. Naudodama vandenį, elektrinė yra palankesnė klimatui dėl mažesnės taršos. Elektrą gaminant Kauno HE į aplinką išleidžiama net 15 kartų mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), lyginant su anglies kurą naudojančiomis elektrinėmis.
Atsinaujinančius energijos šaltinius naudojanti elektrinė prie poveikio aplinkai mažinimo prisideda sumontuotomis saugos sistemomis ir įrengimuose naudodama tik ekologišką alyvą. Sumontuota šiukšlių sulaikymo įranga leidžia surinkti Nemunu atplaukiančias šiukšles ir jas utilizuoti, o nuskendusios atliekos susilaiko prie apsauginių grotų ir yra išvalomos.
Per daugiau nei 60 metų elektrinės istoriją pagamintos elektros energijos užtektų metams aprūpinti daugiau nei 9 mln. namų ūkių. Iškart po starto, 1960 m., Kauno HE tiekė net apie 30 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos. Šalyje išaugus elektros suvartojimui, dabar šis skaičius yra sumažėjęs iki kelių procentų, tačiau elektrinė atlieka ir kitą itin svarbią funkciją – garantuoja Lietuvos energetikos sistemos stabilumą. Elektrinė padeda subalansuoti elektros gamybą ir suvartojimą, išlygina energetikos sistemos netolygumus. Tai – viena iš Lietuvos energetinės sistemos elektrinių, galinti autonomiškai veikti ištikus visuotinei sistemos avarijai.
Net jei kauniečiai visi kartu atsisuktų čiaupus, nenuleistų tiek vandens, kiek jo prateka Kauno HE.
Instaliuota žaliosios elektrinės galia yra 100, 8 MW, o per metus ji pagamina 370 GWh elektros. Pro kiekvieną iš keturių elektrinės turbinų per sekundę prateka iki 160 m³ vandens. Iš viso pro visas keturias turbinas vienu metu per sekundę gali pratekėti net 640 m³ Nemuno vandens. Palyginti, viena šeima per mėnesį sunaudoja iki 10 m³ vandens.
Šiandien net nesusimąstoma, kad kauniečių pamėgta poilsio vieta – Kauno marios – yra ne gamtos kūrinys, o žmogaus darbo rezultatas.
1955 m. pradėjus elektrinės statybą buvo iškasta net 5 mln. m³ grunto, supilta – 3, 5 mln. m³ žemių. Užtvenkus Nemuną susiformavo marios, kurios šiandien užima 64 km² plotą. Norint jas apeiti tektų įveikti net 200 km atstumą.
Šiandien sunku patikėti, tačiau anksčiau Kauno miestą reguliariai vargindavo potvyniai, Nemuno vanduo semdavo senamiesčio pastatų pirmo aukšto patalpas. Stichija pridarydavo daug nuostolių. Pavyzdžiui, 1926 metais potvynis nunešė medinius Vilijampolės ir Aleksoto tiltus.
Dabar elektrinės užtvanka praverčia reguliuojant pratekančio vandens lygį, o tai padeda apsaugoti Kauną nuo stichinių nelaimių. Be to, užtvanka sulaiko pavasariop Nemunu nešamas ledo lytis.
Jūs galite patekti į HE ir pamatyti strateginį objektą iš vidaus. Šis faktas yra kiek mažiau žinomas, tačiau pats įdomiausias. Nors elektrinė yra griežtai saugoma, į ją gali patekti visi norintys. Tereikia užsiregistruoti į ekskursiją. Per ją paaiškės, kodėl elektrinės aukštai skaičiuojami kitaip nei įprasta, kokioje elektrinės patalpoje visus metus yra 8 laipsniai šilumos bei ką reiškia ant jos išorės sienos nupiešta keista raudona linija (ne, ji nerodo vandens lygio). Registruotis į ekskursiją galima https://energysmartstart.lt/susipazinkite-su-energetika-is-arciau .
Pagal pranešimą spaudai
Publikuota: 2024-05-06 12:12:46
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kaimynų konfliktas tęsiasi 20 metų* Bendruomenė turi vieną norą – gyventi patogiau
* Arklinio pašto laikai Vilkaviškio krašte
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie žodį „rinkiminis“
Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie žodį „rinkiminis“Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|