|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2024-05-03 10:34
|
|
|
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones pernai išleista beveik 573 mln. eurų. Didžioji dalis šios sumos – 526 mln. eurų buvo kompensuota išPrivalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, 26 mln. eurų paciento priemokų padengta iš valstybės biudžeto, likusią dalį, įsigydami vaistus, sumokėjo patys pacientai.
Padeda pacientams sutaupyti
Praeitais metais Lietuvoje kompensuojamuosius vaistus vartojo ir medicinos pagalbos priemones (MPP) naudojo apie 1, 24 milijono pacientų, t. y. 43, 5 proc. visų Lietuvos gyventojų. Iš jų vyresni nei 65 metų gyventojai sudarė apie 43 proc. visų gyventojų, vartojusių kompensuojamuosius vaistus ir naudojusių kompensuojamąsias MPP.
Kasmet augant kompensuojamųjų vaistų ir MPP vartojimui, nuolat didėja ir šios srities išlaidos. Pernai jiems Lietuvos vaistinėse išleista beveik 76 mln. eurų daugiau nei 2022-aisiais.
„Iš visų vaistų grupių praeitais metais daugiausia PSDF lėšomis buvo kompensuota priešnavikinių vaistų. Išlaidos jiems viršijo 212 mln. eurų, t. y. net 19 mln. eurų daugiau nei užpernai. Kardiologinių vaistų išlaidos liko antroje vietoje ir buvo tris kartus mažesnės nei onkologiniams vaistams – siekė 72 mln. eurų“, – pastebi VLK Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Lina Škiudaitė.
Dar 64, 5 mln. eurų iš PSDF praeitais metais prireikė kraujotakos sistemą veikiantiems, 39 mln. eurų antiinfekciniams, daugiau nei 37 mln. eurų virškinimo traktą ir metabolizmą veikiantiems vaistams kompensuoti. Be to, pernai net 10, 5 mln. eurų daugiau nei užpernai PSDF lėšų atiteko MPP kompensavimui.
Skaičiuojama, kad vidutinės metinės PSDF išlaidos vieno nuolatinio gyventojo vaistams ir MPP kompensuoti praeitais metais siekė 184 eurus, t. y. beveik 21 euru daugiau nei 2022 m.
„Jau ketvirtus metus iš eilės labiausiai pažeidžiamos gyventojų grupės – 75 metų ir vyresni pacientai, mažas pajamas gaunantys asmenys su negalia ir pensininkai turi galimybę gauti kompensuojamuosius vaistus ir MPP, nemokėdami paciento priemokos. Šių žmonių skaičius pernai sudarė beveik 386 tūkst., o valstybės biudžeto išlaidos priemokoms padengti siekė beveik 24 mln. eurų“, – sako L. Škiudaitė.
Be to, nuo praeitų metų liepos 1-osios įsigaliojo nauja tvarka, pagal kurią valstybės biudžeto lėšomis yra dengiamos vaistų priemokos tiems pacientams, kurie nuo metų pradžios patyrė daug išlaidų, mokėdami priemokas už pigiausius vaistus. Sukaupus nustatytą priemokų krepšelį, vėliau, iki metų pabaigos už pigiausius vaistus šie pacientai vaistinėje priemokų mokėti neturi.
VLK analizė parodė, kad ši priemonė 63 tūkst. Lietuvos pacientų pernai per pusmetį padėjo sutaupyti 2 mln. eurų.
Top dešimtukai
VLK analizė atskleidė 10 ligų, kurioms gydyti skiriamų vaistų ir MPP išlaidos iš PSDF pernai buvo didžiausios. Į pirmąjį penketuką patenka cukrinis diabetas, kuriam gydyti pernai išleista daugiau nei 43 mln. eurų, hipertenzinėms ligoms – 42, 5 mln. eurų, bronchų ir plaučių piktybiniam navikui – per 33 mln. eurų, prieširdžių virpėjimui ir plazdėjimui – beveik 29 mln. eurų, lėtiniam virusiniam hepatitui C gydyti – 24, 6 mln. eurų. Dar per 24 mln. eurų praeitais metais prireikė krūties vėžiu sergančių pacientų vaistams ir MPP kompensuoti, daugiau nei 23 mln. eurų – sergantiesiems odos piktybine melanoma, 17, 4 mln. eurų – išsėtine skleroze, beveik 17 mln. eurų – šlapimo nelaikymu, 16, 5 mln. eurų – limfoidine leukemija sergantiems pacientams gydyti.
Kompensuojamuosius vaistus Lietuvoje pernai siūlė 103 gamintojai. Daugiausia už juos iš PSDF biudžeto buvo sumokėta šioms farmacijos kompanijoms: „Novartis Europharm Ltd“ – 50 mln. eurų, „Merck Sharp & Dohme“ – 36, 6 mln. eurų, „Roche Registration Ltd“ – daugiau nei 34 mln. eurų, „Johnson & Johnson“ – 28, 4 mln. eurų, „Bristol-Myers Squibb“ – 24, 6 mln. eurų, „AstraZeneca AB“ – beveik 24 mln. eurų, „Byer Pharma AG“ – 21 mln. eurų, „AbbVie Ltd“ – arti 21 mln. eurų, „Novo Nordisk A/S“ – 17, 5 mln. eurų, „KRKA d. d.“ – daugiau nei 16 mln. eurų.
Ligonių kasų specialistai taip pat sudarė dešimtuką vaistinių, kurios išdavė daugiausiai PSDF lėšomis kompensuojamų vaistų ir MPP pacientams. Tai: „Eurovaistinė“ – 119, 6 mln. eurų, „Gintarinė vaistinė“ – 107 mln. eurų, „Nemuno vaistinė“ – 73 mln. eurų, „Apotheca vaistinė“ – daugiau nei 55 mln. eurų, „BENU Vaistinė Lietuva“ – 52, 4 mln. eurų, „Norfos vaistinė“ – 28, 4 mln. eurų, vaistinė „Esra“ – 25, 7 mln. eurų, „Rovifarma vaistinė“ – 20 mln. eurų, „Smėlynės vaistinė“ – 5 mln. eurų, „Naujakiemio vaistinė“ – 4, 4 mln. eurų.
2023 m. PSDF biudžeto išlaidų ir pacientų priemokų kompensuojamiems vaistams ir MPP analizę galite pamatyti čia .
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones pernai išleista beveik 573 mln. eurų. Didžioji dalis šios sumos – 526 mln. eurų buvo kompensuota išPrivalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, 26 mln. eurų paciento priemokų padengta iš valstybės biudžeto, likusią dalį, įsigydami vaistus, sumokėjo patys pacientai. |
Praeitais metais Lietuvoje kompensuojamuosius vaistus vartojo ir medicinos pagalbos priemones (MPP) naudojo apie 1, 24 milijono pacientų, t. y. 43, 5 proc. visų Lietuvos gyventojų. Iš jų vyresni nei 65 metų gyventojai sudarė apie 43 proc. visų gyventojų, vartojusių kompensuojamuosius vaistus ir naudojusių kompensuojamąsias MPP.
Kasmet augant kompensuojamųjų vaistų ir MPP vartojimui, nuolat didėja ir šios srities išlaidos. Pernai jiems Lietuvos vaistinėse išleista beveik 76 mln. eurų daugiau nei 2022-aisiais.
„Iš visų vaistų grupių praeitais metais daugiausia PSDF lėšomis buvo kompensuota priešnavikinių vaistų. Išlaidos jiems viršijo 212 mln. eurų, t. y. net 19 mln. eurų daugiau nei užpernai. Kardiologinių vaistų išlaidos liko antroje vietoje ir buvo tris kartus mažesnės nei onkologiniams vaistams – siekė 72 mln. eurų“, – pastebi VLK Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Lina Škiudaitė.
Dar 64, 5 mln. eurų iš PSDF praeitais metais prireikė kraujotakos sistemą veikiantiems, 39 mln. eurų antiinfekciniams, daugiau nei 37 mln. eurų virškinimo traktą ir metabolizmą veikiantiems vaistams kompensuoti. Be to, pernai net 10, 5 mln. eurų daugiau nei užpernai PSDF lėšų atiteko MPP kompensavimui.
Skaičiuojama, kad vidutinės metinės PSDF išlaidos vieno nuolatinio gyventojo vaistams ir MPP kompensuoti praeitais metais siekė 184 eurus, t. y. beveik 21 euru daugiau nei 2022 m.
„Jau ketvirtus metus iš eilės labiausiai pažeidžiamos gyventojų grupės – 75 metų ir vyresni pacientai, mažas pajamas gaunantys asmenys su negalia ir pensininkai turi galimybę gauti kompensuojamuosius vaistus ir MPP, nemokėdami paciento priemokos. Šių žmonių skaičius pernai sudarė beveik 386 tūkst., o valstybės biudžeto išlaidos priemokoms padengti siekė beveik 24 mln. eurų“, – sako L. Škiudaitė.
Be to, nuo praeitų metų liepos 1-osios įsigaliojo nauja tvarka, pagal kurią valstybės biudžeto lėšomis yra dengiamos vaistų priemokos tiems pacientams, kurie nuo metų pradžios patyrė daug išlaidų, mokėdami priemokas už pigiausius vaistus. Sukaupus nustatytą priemokų krepšelį, vėliau, iki metų pabaigos už pigiausius vaistus šie pacientai vaistinėje priemokų mokėti neturi.
VLK analizė parodė, kad ši priemonė 63 tūkst. Lietuvos pacientų pernai per pusmetį padėjo sutaupyti 2 mln. eurų.
VLK analizė atskleidė 10 ligų, kurioms gydyti skiriamų vaistų ir MPP išlaidos iš PSDF pernai buvo didžiausios. Į pirmąjį penketuką patenka cukrinis diabetas, kuriam gydyti pernai išleista daugiau nei 43 mln. eurų, hipertenzinėms ligoms – 42, 5 mln. eurų, bronchų ir plaučių piktybiniam navikui – per 33 mln. eurų, prieširdžių virpėjimui ir plazdėjimui – beveik 29 mln. eurų, lėtiniam virusiniam hepatitui C gydyti – 24, 6 mln. eurų. Dar per 24 mln. eurų praeitais metais prireikė krūties vėžiu sergančių pacientų vaistams ir MPP kompensuoti, daugiau nei 23 mln. eurų – sergantiesiems odos piktybine melanoma, 17, 4 mln. eurų – išsėtine skleroze, beveik 17 mln. eurų – šlapimo nelaikymu, 16, 5 mln. eurų – limfoidine leukemija sergantiems pacientams gydyti.
Kompensuojamuosius vaistus Lietuvoje pernai siūlė 103 gamintojai. Daugiausia už juos iš PSDF biudžeto buvo sumokėta šioms farmacijos kompanijoms: „Novartis Europharm Ltd“ – 50 mln. eurų, „Merck Sharp & Dohme“ – 36, 6 mln. eurų, „Roche Registration Ltd“ – daugiau nei 34 mln. eurų, „Johnson & Johnson“ – 28, 4 mln. eurų, „Bristol-Myers Squibb“ – 24, 6 mln. eurų, „AstraZeneca AB“ – beveik 24 mln. eurų, „Byer Pharma AG“ – 21 mln. eurų, „AbbVie Ltd“ – arti 21 mln. eurų, „Novo Nordisk A/S“ – 17, 5 mln. eurų, „KRKA d. d.“ – daugiau nei 16 mln. eurų.
Ligonių kasų specialistai taip pat sudarė dešimtuką vaistinių, kurios išdavė daugiausiai PSDF lėšomis kompensuojamų vaistų ir MPP pacientams. Tai: „Eurovaistinė“ – 119, 6 mln. eurų, „Gintarinė vaistinė“ – 107 mln. eurų, „Nemuno vaistinė“ – 73 mln. eurų, „Apotheca vaistinė“ – daugiau nei 55 mln. eurų, „BENU Vaistinė Lietuva“ – 52, 4 mln. eurų, „Norfos vaistinė“ – 28, 4 mln. eurų, vaistinė „Esra“ – 25, 7 mln. eurų, „Rovifarma vaistinė“ – 20 mln. eurų, „Smėlynės vaistinė“ – 5 mln. eurų, „Naujakiemio vaistinė“ – 4, 4 mln. eurų.
2023 m. PSDF biudžeto išlaidų ir pacientų priemokų kompensuojamiems vaistams ir MPP analizę galite pamatyti čia .
Publikuota: 2024-05-03 10:34:26
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kaimynų konfliktas tęsiasi 20 metų* Bendruomenė turi vieną norą – gyventi patogiau
* Arklinio pašto laikai Vilkaviškio krašte
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie žodį „rinkiminis“
Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie žodį „rinkiminis“Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|