Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Virtuvėje 

---

Rimi.lt nuotr.

Miltinius patiekalus mėgstame, tačiau neretai miltai sulaukia prieštaringų vertinimų: neva geriau jų nevalgyti ar visai atsisakyti. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė įsitikinusi, kad tokių kraštutinumų vaikytis neverta, o saikingai valgydami miltinius patiekalus savo sveikatai tikrai nepakenksime.

Miltiniai patiekalai suteikia energijos

Iš grūdų sumalti miltai – tūkstančius metų žmonių mityboje naudojamas ir pasotinantis produktas. Anot gydytojos dietologė dr. Editos Gavelienės, miltiniai patiekalai suteikia būtinos energijos. Tiesa, skirtingų rūšių miltai skiriasi savo maistingumu, o sveikatai palankiausi ir organizmui vertingiausi yra grikių bei viso grūdo miltai.

„Miltai ir iš jų pagaminti patiekalai – energijos šaltinis. Tai – kompleksiniais angliavandeniais turtingas produktas, o tam tikros miltų rūšys dar gali būti praturtintos ir skaidulomis, įvairiais mikroelementais bei vitaminais. Grikių miltai laikomi sveikatai palankiausiais, nes juose gausu geležies ir visaverčių baltymų. Toliau, pagal maistingumą, rikiuojasi viso grūdo ruginiai ir kvietiniai miltai. Tačiau raciono paįvairinimui galima rinktis ir migdolų, bolivinių balandų, avinžirnių, burnočio, moliūgų sėklų ar kitas miltų rūšis, o ir aukščiausios rūšies kvietiniai miltai, vartojant saikingai, gali rasti vietos racione. Kitaip tariant, kuo įvairesnius miltus naudosime, tuo ir mūsų racionas bus turtingesnis“, – teigia dr. E. Gavelienė.

Gydytoja dietologė priduria, kad įvairios diskusijos apie miltų vartojimą ar žalą kilo populiarėjant beglitiminėms dietoms. Tačiau jų laikytis turėtų tik glitimo netoleruojantys arba celiakija sergantys žmonės. O šių sveikatos nusiskundimų neturintys žmonės miltų ir miltinių patiekalų neturėtų išbraukti iš savo valgiaraščių.

„Visuomet bus geriausia, jei mūsų mitybos racionas bus kuo įvairesnis ir turtingesnis skirtingais produktais, todėl kažko atsisakyti niekada nebus geriausia išeitis. Tendencija, kai sergančiųjų gydomasis racionas išpopuliarėja plačiojoje visuomenėje, pasitaiko neretai, tad tas pats nutiko ir su miltais. Tačiau celiakija sergančiųjų populiacijose yra vos apie procentą. Taigi, tikrai tik daliai žmonių tokia beglitiminė dieta būtina. Yra ir dar vienas negalavimas, kurio varginami žmonės geriau jaučiasi smarkiai sumažinę ar visai atsisakę glitimo – neceliakinis jautrumas gliutenui. Tiesa, ir neceliakinio jautrumo glitimui atvejų skaičius nėra didelis. O grūdo baltymas – glitimas – nesergantiems celiakija ar neceliakiniu jautrumu gliutenui, visiškai nieko blogo nedaro“, – aiškina gydytoja dietologė.

Vienas universaliausių produktų

Miltų turbūt rastume kiekvienuose namuose. Tai – universalus, pigus ir kulinarijoje plačiai naudojamas produktas: nuo skirtingų kepinių, blynų ir lietinių, iki naminių makaronų, koldūnų ar tirštų padažų – visiems šiems patiekalams prireiks bent kelių saujų ar poros šaukštų miltų.

Citrininė pynė*

Kepiniui reikės:

7 g sausų mielių;

¼ puodelio ir 1 a. š. šilto vandens;

½ puodelio ir 1 a. š. cukraus;

¾ puodelio šilto pieno;

115 g sviesto;

1 a. š. citrinos žievelių;

1 v. š. citrinos sulčių;

5 puodelių miltų;

4 vnt. kiaušinių;

1 v. š. aguonų.

Kaip gaminti:

1. Dideliame dubenyje mieles sumaišykite su šiltu vandeniu ir šaukšteliu cukraus. Leiskite pastovėti apie 5 min. Įpilkite pieną ir citrinos sultis, sudėkite sviestą, suberkite citrinos žieveles, miltus ir likusį cukrų, įmuškite 3 kiaušinius. Plakite iki vientisos masės, toliau maišydami palaipsniui suberkite likusius miltus, kol tešla atšoks nuo pirštų, bet liks šiek tiek lipni.
2. Išverskite tešlą ant švaraus, miltais pabarstyto paviršiaus. Minkykite, kol ji taps vientisa. Perkelkite tešlą atgal į dubenį, uždenkite virtuviniu rankšluostėliu ir leiskite pailsėti kambario temperatūroje, kol masė padvigubės (maždaug 1, 5 val.).
3. Išverskite tešlą ant darbinio paviršiaus ir padalinkite į dvi lygias dalis. Vieną tešlos dalį padalinkite dar į tris lygias dalis ir iš kiekvienos suformuokite 35–38 cm ilgio virveles ir jas supinkite. Perkelkite pynę į kepimo skardą, išklotą sviestiniu popieriumi. Pakartokite procesą su likusia tešlos dalimi. Uždenkite paruoštas pynes ir leiskite pastovėti kambario temperatūroje, kol masė padvigubės (apie 1 val.).
4. Įkaitinkite orkaitę iki 190 ºC. Nedideliame dubenyje išplakite likusį kiaušinį ir arbatinį šaukštelį vandens. Tolygiai aptepkite duoną šiuo plakiniu ir kepkite pynę įkaitintoje orkaitėje apie 22 min., kol gražiai paruduos.

Skanaus!

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---