|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Savivalda
|
|
|
Politikų keliai pas rinkėjus – tolimi ir nežinomi.
Eglės MIČIULIENĖS nuotr.
Dangyra APANAVIČIENĖ
Nelaukdami, kol visuomenininko Andriaus Tapino inicijuota akcija „Skaidrinam“ atsiris iki Vilkaviškio, mūsų rajono politikai nusprendė patys „išsiskaidrinti“. Kontrolės komiteto iniciatyva buvo atliktas auditas su tikslu išsiaiškinti, ar teisėtai, tikslingai ir pagrįstai Savivaldybės tarybos nariai per praeitą, 2019–2023 metų, kadenciją naudojo jiems skirtas išmokas.
Atliktas auditas
Apie Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos narių išlaidavimą ir akivaizdžius piktnaudžiavimo atvejus esame rašę ne kartą. Paskutiniame beveik prieš metus spausdintame straipsnyje „Biudžeto pinigai savivaldos politikams: imti ar palikti?“ („Santaka“, Nr. 36 2023-05-12) daugiau orientavomės į Tarybos nariams išmokėtas sumas, jų panaudojimą, fantastiškai „ilgus“ kelius pas rinkėjus ir prarastą taupumo jausmą. Į „čekiukų“ skandalą, kuris, nujautėme, taip pat grėsė ir mūsų rajono išrinktiesiems, tąsyk nesivėlėme.
Tačiau nelaukdamas tikrintojų iš akcijos „Skaidrinam“, iniciatyvos viską išsiaiškinti ėmėsi rajono Tarybos opozicijos atstovas Žilvinas Gelgota, vadovaujantis Kontrolės komitetui.
Šio komiteto pavedimu Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba atliko vertinimą, apimantį ir visas „čekiukų“ peripetijas.
Įtarimai dėl galimo piktnaudžiavimo
Audito ataskaitą prieš porą savaičių gana emocingai apsvarstęs Kontrolės komitetas kol kas nepriėmė jokio sprendimo – nutarė, kad trūksta tam tikrų duomenų ir įpareigojo tikrinimą atlikusios Kontrolės ir audito tarnybos vadovę Rimą Sakalauskienę iki balandžio mėnesio ataskaitą papildyti ir pateikti ją Kontrolės komitetui. Tuomet, kaip teigė posėdžiui pirmininkavęs Ž. Gelgota, ir bus sprendžiama, ką toliau su ta medžiaga daryti.
Posėdyje buvo akcentuota, kad kai kurie ataskaitoje pateikti faktai dėl išmokų Tarybos nariams panaudojimo teisėtumo kelia tam tikrų abejonių ir netgi įtarimų dėl galimo piktnaudžiavimo, o gal net ir turi nusikalstamos veikos požymių. Todėl komiteto pirmininkas prakalbo apie tai, kad audito medžiaga galbūt turėtų pasiekti ir teisėsaugos institucijas.
Kontrolės ir audito tarnybos parengta patikrinimo ataskaita yra gana didelės apimties, gausiai iliustruota lentelėmis, paremta daugybe skaičių ir faktų. Joje pateikta informacija apie tai, kokioms reikmėms Tarybos nariai leido biudžeto lėšas, kokiais dokumentais tas išlaidas pagrindė, smulkmeniškai suregistruota, kuriuo metu, kuriose degalinėse buvo pirkti degalai, kiek buvo panaudota atsiskaitymo ir nuolaidų kortelių.
Darbas atliktas tikrai didelis, o koks bus viso to rezultatas – pamatysime. Tikėkimės, kad ieškant teisingumo neišblės Kontrolės komiteto narių entuziazmas ir pagaliau šioje istorijoje bus sudėlioti visi taškai.
Daugiausia – degalams
Audito ataskaitoje teigiama, kad iš viso per 2019–2023 metų kadenciją rajono Tarybos narių, kurių dauguma, beje, dirba ir šioje Taryboje, transporto, ryšių ir kitų prekių įsigijimo išlaidų kompensacijoms buvo skirta 138, 6 tūkst. Eur Savivaldybės biudžeto lėšų. Didžiąją dalį – 87, 2 proc. – šių lėšų sudarė transporto išlaidos.
Per ketverius kadencijos metus dosniausiai Savivaldybė išmokomis „parėmė“ Jūratę Drunienę, iš biudžeto į Tarybos narės kišenę atseikėjusi 11, 7 tūkst. Eur, Daivą Černiuvienę – 11, 4 tūkst. Eur, Rimvydą Palubinską – 11, 1 tūkst. Eur, Kęstą Kružinauską – 10, 4 tūkst. Eur, Gedeminą Gudaitį – 10, 1 tūkst. Eur, Arvydą Šlivinską – 9, 6 tūkst. Eur, Stanislovą Lopetą – 9, 3 tūkst. Eur.
Galimybe gauti išmoką ir taip kompensuoti patirtas išlaidas nepasinaudojo tik Edita Gaubienė, Vytautas Geležiūnas, Valdas Kamaitis, Gytis Lukoševičius bei meras Algirdas Neiberka ir buvęs jo pavaduotojas Bernardas Marčiukonis.
Daugiausia politikai prašė kompensuoti transporto išlaidas: degalams įsigyti, automobilį susiremontuoti ar už jo draudimą susimokėti.
Kadangi Tarybos reglamente nebuvo numatytos pakankamos kontrolės priemonės, leidžiančios įvertinti, ar tos išlaidos tikrai susijusios su Tarybos nario veikla, kontrolierėms R. Sakalauskienei ir Dangirai Bagavičienei nepavyko nustatyti, ar politikai išmokas panaudojo pagal paskirtį. Bet iš to, kas pateikta audito ataskaitoje, nesunku suprasti, kad kai kurie Tarybos nariai, tuštindami biudžetą, kuklumu ir sąžiningumu tikrai nepasižymėjo.
Audito ataskaitą galima rasti Savivaldybės interneto svetainėje adresu bit.ly/KAT-ataskaita
Pasinaudojo maksimaliai
Apskaitos skyriui pateikdami degalų pirkimą patvirtinančius dokumentus daugelis politikų pasistengdavo Tarybos nario veiklai galimas skirti lėšas išnaudoti iki paskutinio euro (maksimali kompensacijos suma nuo 2021 m. buvo 300 Eur, o iki tol – 200 Eur per mėnesį).
Jeigu tikėtume buhalterijai pateiktais degalų pirkimo kvitais, šie politikai už tuos pinigus į savo automobilių bakus įsipildavo nuo 120 iki 250 litrų benzino arba dyzelino ir, anot jų, vykdydami Tarybos nario pareigas kas mėnesį nuvažiuodavo tūkstančius kilometrų.
Net ir per pandemiją kai kurie Tarybos nariai stebėtinai aktyviai zujo po rajoną ir „rūpinosi“ rinkėjų reikalais. Tais mėnesiais, kai gyventojų judėjimas visoje šalyje buvo apribotas, pavyzdžiui, D. Černiuvienė, J. Drunienė, R. Palubinskas, A. Šlivinskas (tarp kitko, Kontrolės komiteto narys) už „valdiškus“ pinigus per mėnesį sugebėdavo nuvažiuoti iki 3 000 km.
Tačiau rinkėjai pasakomis, aišku, netiki. Įtarimai kankina ir auditą atlikusias kontrolieres, todėl audito ataskaitoje jos rašo, jog „labai didelis sunaudojamų degalų kiekis ir rūšis sudaro prielaidas manyti, kad degalai buvo įsigyjami ir naudojami ne vien tik su Tarybos nario pareigomis susijusiai veiklai“. Mat audito metu nustatyta, kad Tarybos nariai atskirais atvejais tą patį mėnesį pateikė dviejų skirtingų rūšių degalų – dyzelino ir benzino – įsigijimo dokumentus, t. y. veiklai naudojo skirtingas mašinas.
Dar labiau pasigilinus į ataskaitą aiškėja, kad į posėdžius, pas rinkėjus jie „važinėjo“, ko gero, net ne automobiliais, o traktoriais, nes auditas užfiksavęs atvejų, kai kuras buvo piltas kiekiais, didesniais negu talpino lengvųjų automobilių bakai.
Šioje srityje pirmauja Stanislovas Lopeta, iš kurio pateiktų kvitų matyti, kad dyzelino vienu kartu į baką jis pylęsis 170 litrų, kitais sykiais – ir 134 l, ir 123 l, ir 114 l, ir t. t.
Arvydas Šlivinskas degalų, beje, trimis atvejais išrašytų A. Šlivinsko ūkio vardu, vienu kartu pylėsi irgi daugiau, nei paprastai telpa į mašinos baką. O štai Renolda Stepanauskaitė-Kubilienė kartą įsipylė net 200 litrų dyzelino – ir ne bet kokio, o žymėto, skirto žemės ūkiui. Dideliais kiekiais pirkti kurą taip pat mėgo ir Mavliuda Štrupkienė, Taryboje dirbusi pusę kadencijos.
Kai kurie Tarybos nariai pateikė kvitus, kuriuose matyti, kad degalus didesniais kiekiais pirko kasdien arba kelis kartus per dieną. Kai kas kurą pylėsi už rajono ribų.
Įdomu tai, kad biudžetinėse įstaigoje dirbantys politikai pirkti degalų važiavo darbo valandomis, bet dar įdomiau, kad kai kurie (konkrečiai – R. Stepanauskaitė-Kubilienė) sugebėjo tuo pačiu metu dalyvauti ir Tarybos posėdyje, ir kartu pirkti kurą degalinėje. Politikų gebėjimai tiesiog neišsemiami.
Byloja apie piktnaudžiavimą
O dabar – apie „čekiukus“, kurie nors ir išduoti Tarybos narių pavardėmis, kaip to reikalauja Tarybos reglamentas, tačiau apmokėti daugybe skirtingų banko kortelių.
Antai J. Drunienė už degalus atsiskaitė net 20-čia kreditinių mokėjimo kortelių, D. Černiuvienė – 11-ka, A. Šlivinskas ir R. Stepanauskaitė-Kubilienė – 9-iomis, R. Palubinskas – 7-iomis, S. Vabalas – 6-iomis.
Dauguma Tarybos narių atsiskaitinėjo ir grynaisiais pinigais, kartu pasinaudodami dešimtimis nuolaidų kortelių su skirtingais numeriais. Kas ir kiek jų turėjo, audito ataskaitoje neatsispindi, tad Ž. Gelgota paprašė kontrolierės pateikti ir šiuos duomenis, kurie gali būti dar vienu galimo piktnaudžiavimo įrodymu.
Ar grąžins išmokas į biudžetą?
Atsiskaitydama Kontrolės komitetui Savivaldybės kontrolierė R. Sakalauskienė pateikė ne tik audito išvadas, bet ir tyrimo rekomendacijas, kuriomis pasiūlė Tarybos nariams galimai ne pagal paskirtį panaudotas išmokas, taip pat ir karantino metu degalams išleistas lėšas grąžinti į Savivaldybės biudžetą. Vertėtų dar pridurti ir patarimą – atsiprašyti rinkėjų. O kaip nuspręs nesąžiningai pasielgę išrinktieji, pamatysime.
Verta priminti, kad nuo praeitų metų liepos 1 d. Seimo sprendimu Tarybos nariai gauna fiksuotus atlyginimus. Dabar jiems jau nebereikia lakstyti po degalines ir rankioti „čekiukų“, kad pateisintų vadinamas kanceliarines iš biudžeto jiems skirtas išmokas. Belieka ramiai dirbti ir laukti, kada atlyginimas pakils Savivaldybės merui, nes nuo to priklauso ir Tarybos narių atlyginimas, kuris yra lygus 20 proc. mero darbo užmokesčio. Mūsų rajono politikų atlyginimai, priklausomai nuo Taryboje užimamų pareigų ir posėdžių lankomumo, svyruoja nuo 1 tūkst. iki 1, 3 tūkst. Eur per mėnesį.
Nelaukdami, kol visuomenininko Andriaus Tapino inicijuota akcija „Skaidrinam“ atsiris iki Vilkaviškio, mūsų rajono politikai nusprendė patys „išsiskaidrinti“. Kontrolės komiteto iniciatyva buvo atliktas auditas su tikslu išsiaiškinti, ar teisėtai, tikslingai ir pagrįstai Savivaldybės tarybos nariai per praeitą, 2019–2023 metų, kadenciją naudojo jiems skirtas išmokas. |
Apie Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos narių išlaidavimą ir akivaizdžius piktnaudžiavimo atvejus esame rašę ne kartą. Paskutiniame beveik prieš metus spausdintame straipsnyje „Biudžeto pinigai savivaldos politikams: imti ar palikti?“ („Santaka“, Nr. 36 2023-05-12) daugiau orientavomės į Tarybos nariams išmokėtas sumas, jų panaudojimą, fantastiškai „ilgus“ kelius pas rinkėjus ir prarastą taupumo jausmą. Į „čekiukų“ skandalą, kuris, nujautėme, taip pat grėsė ir mūsų rajono išrinktiesiems, tąsyk nesivėlėme.
Tačiau nelaukdamas tikrintojų iš akcijos „Skaidrinam“, iniciatyvos viską išsiaiškinti ėmėsi rajono Tarybos opozicijos atstovas Žilvinas Gelgota, vadovaujantis Kontrolės komitetui.
Šio komiteto pavedimu Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba atliko vertinimą, apimantį ir visas „čekiukų“ peripetijas.
Audito ataskaitą prieš porą savaičių gana emocingai apsvarstęs Kontrolės komitetas kol kas nepriėmė jokio sprendimo – nutarė, kad trūksta tam tikrų duomenų ir įpareigojo tikrinimą atlikusios Kontrolės ir audito tarnybos vadovę Rimą Sakalauskienę iki balandžio mėnesio ataskaitą papildyti ir pateikti ją Kontrolės komitetui. Tuomet, kaip teigė posėdžiui pirmininkavęs Ž. Gelgota, ir bus sprendžiama, ką toliau su ta medžiaga daryti.
Posėdyje buvo akcentuota, kad kai kurie ataskaitoje pateikti faktai dėl išmokų Tarybos nariams panaudojimo teisėtumo kelia tam tikrų abejonių ir netgi įtarimų dėl galimo piktnaudžiavimo, o gal net ir turi nusikalstamos veikos požymių. Todėl komiteto pirmininkas prakalbo apie tai, kad audito medžiaga galbūt turėtų pasiekti ir teisėsaugos institucijas.
Kontrolės ir audito tarnybos parengta patikrinimo ataskaita yra gana didelės apimties, gausiai iliustruota lentelėmis, paremta daugybe skaičių ir faktų. Joje pateikta informacija apie tai, kokioms reikmėms Tarybos nariai leido biudžeto lėšas, kokiais dokumentais tas išlaidas pagrindė, smulkmeniškai suregistruota, kuriuo metu, kuriose degalinėse buvo pirkti degalai, kiek buvo panaudota atsiskaitymo ir nuolaidų kortelių.
Darbas atliktas tikrai didelis, o koks bus viso to rezultatas – pamatysime. Tikėkimės, kad ieškant teisingumo neišblės Kontrolės komiteto narių entuziazmas ir pagaliau šioje istorijoje bus sudėlioti visi taškai.
Audito ataskaitoje teigiama, kad iš viso per 2019–2023 metų kadenciją rajono Tarybos narių, kurių dauguma, beje, dirba ir šioje Taryboje, transporto, ryšių ir kitų prekių įsigijimo išlaidų kompensacijoms buvo skirta 138, 6 tūkst. Eur Savivaldybės biudžeto lėšų. Didžiąją dalį – 87, 2 proc. – šių lėšų sudarė transporto išlaidos.
Per ketverius kadencijos metus dosniausiai Savivaldybė išmokomis „parėmė“ Jūratę Drunienę, iš biudžeto į Tarybos narės kišenę atseikėjusi 11, 7 tūkst. Eur, Daivą Černiuvienę – 11, 4 tūkst. Eur, Rimvydą Palubinską – 11, 1 tūkst. Eur, Kęstą Kružinauską – 10, 4 tūkst. Eur, Gedeminą Gudaitį – 10, 1 tūkst. Eur, Arvydą Šlivinską – 9, 6 tūkst. Eur, Stanislovą Lopetą – 9, 3 tūkst. Eur.
Galimybe gauti išmoką ir taip kompensuoti patirtas išlaidas nepasinaudojo tik Edita Gaubienė, Vytautas Geležiūnas, Valdas Kamaitis, Gytis Lukoševičius bei meras Algirdas Neiberka ir buvęs jo pavaduotojas Bernardas Marčiukonis.
Daugiausia politikai prašė kompensuoti transporto išlaidas: degalams įsigyti, automobilį susiremontuoti ar už jo draudimą susimokėti.
Kadangi Tarybos reglamente nebuvo numatytos pakankamos kontrolės priemonės, leidžiančios įvertinti, ar tos išlaidos tikrai susijusios su Tarybos nario veikla, kontrolierėms R. Sakalauskienei ir Dangirai Bagavičienei nepavyko nustatyti, ar politikai išmokas panaudojo pagal paskirtį. Bet iš to, kas pateikta audito ataskaitoje, nesunku suprasti, kad kai kurie Tarybos nariai, tuštindami biudžetą, kuklumu ir sąžiningumu tikrai nepasižymėjo.
Audito ataskaitą galima rasti Savivaldybės interneto svetainėje adresu bit.ly/KAT-ataskaita
Apskaitos skyriui pateikdami degalų pirkimą patvirtinančius dokumentus daugelis politikų pasistengdavo Tarybos nario veiklai galimas skirti lėšas išnaudoti iki paskutinio euro (maksimali kompensacijos suma nuo 2021 m. buvo 300 Eur, o iki tol – 200 Eur per mėnesį).
Jeigu tikėtume buhalterijai pateiktais degalų pirkimo kvitais, šie politikai už tuos pinigus į savo automobilių bakus įsipildavo nuo 120 iki 250 litrų benzino arba dyzelino ir, anot jų, vykdydami Tarybos nario pareigas kas mėnesį nuvažiuodavo tūkstančius kilometrų.
Net ir per pandemiją kai kurie Tarybos nariai stebėtinai aktyviai zujo po rajoną ir „rūpinosi“ rinkėjų reikalais. Tais mėnesiais, kai gyventojų judėjimas visoje šalyje buvo apribotas, pavyzdžiui, D. Černiuvienė, J. Drunienė, R. Palubinskas, A. Šlivinskas (tarp kitko, Kontrolės komiteto narys) už „valdiškus“ pinigus per mėnesį sugebėdavo nuvažiuoti iki 3 000 km.
Tačiau rinkėjai pasakomis, aišku, netiki. Įtarimai kankina ir auditą atlikusias kontrolieres, todėl audito ataskaitoje jos rašo, jog „labai didelis sunaudojamų degalų kiekis ir rūšis sudaro prielaidas manyti, kad degalai buvo įsigyjami ir naudojami ne vien tik su Tarybos nario pareigomis susijusiai veiklai“. Mat audito metu nustatyta, kad Tarybos nariai atskirais atvejais tą patį mėnesį pateikė dviejų skirtingų rūšių degalų – dyzelino ir benzino – įsigijimo dokumentus, t. y. veiklai naudojo skirtingas mašinas.
Dar labiau pasigilinus į ataskaitą aiškėja, kad į posėdžius, pas rinkėjus jie „važinėjo“, ko gero, net ne automobiliais, o traktoriais, nes auditas užfiksavęs atvejų, kai kuras buvo piltas kiekiais, didesniais negu talpino lengvųjų automobilių bakai.
Šioje srityje pirmauja Stanislovas Lopeta, iš kurio pateiktų kvitų matyti, kad dyzelino vienu kartu į baką jis pylęsis 170 litrų, kitais sykiais – ir 134 l, ir 123 l, ir 114 l, ir t. t.
Arvydas Šlivinskas degalų, beje, trimis atvejais išrašytų A. Šlivinsko ūkio vardu, vienu kartu pylėsi irgi daugiau, nei paprastai telpa į mašinos baką. O štai Renolda Stepanauskaitė-Kubilienė kartą įsipylė net 200 litrų dyzelino – ir ne bet kokio, o žymėto, skirto žemės ūkiui. Dideliais kiekiais pirkti kurą taip pat mėgo ir Mavliuda Štrupkienė, Taryboje dirbusi pusę kadencijos.
Kai kurie Tarybos nariai pateikė kvitus, kuriuose matyti, kad degalus didesniais kiekiais pirko kasdien arba kelis kartus per dieną. Kai kas kurą pylėsi už rajono ribų.
Įdomu tai, kad biudžetinėse įstaigoje dirbantys politikai pirkti degalų važiavo darbo valandomis, bet dar įdomiau, kad kai kurie (konkrečiai – R. Stepanauskaitė-Kubilienė) sugebėjo tuo pačiu metu dalyvauti ir Tarybos posėdyje, ir kartu pirkti kurą degalinėje. Politikų gebėjimai tiesiog neišsemiami.
O dabar – apie „čekiukus“, kurie nors ir išduoti Tarybos narių pavardėmis, kaip to reikalauja Tarybos reglamentas, tačiau apmokėti daugybe skirtingų banko kortelių.
Antai J. Drunienė už degalus atsiskaitė net 20-čia kreditinių mokėjimo kortelių, D. Černiuvienė – 11-ka, A. Šlivinskas ir R. Stepanauskaitė-Kubilienė – 9-iomis, R. Palubinskas – 7-iomis, S. Vabalas – 6-iomis.
Dauguma Tarybos narių atsiskaitinėjo ir grynaisiais pinigais, kartu pasinaudodami dešimtimis nuolaidų kortelių su skirtingais numeriais. Kas ir kiek jų turėjo, audito ataskaitoje neatsispindi, tad Ž. Gelgota paprašė kontrolierės pateikti ir šiuos duomenis, kurie gali būti dar vienu galimo piktnaudžiavimo įrodymu.
Atsiskaitydama Kontrolės komitetui Savivaldybės kontrolierė R. Sakalauskienė pateikė ne tik audito išvadas, bet ir tyrimo rekomendacijas, kuriomis pasiūlė Tarybos nariams galimai ne pagal paskirtį panaudotas išmokas, taip pat ir karantino metu degalams išleistas lėšas grąžinti į Savivaldybės biudžetą. Vertėtų dar pridurti ir patarimą – atsiprašyti rinkėjų. O kaip nuspręs nesąžiningai pasielgę išrinktieji, pamatysime.
Verta priminti, kad nuo praeitų metų liepos 1 d. Seimo sprendimu Tarybos nariai gauna fiksuotus atlyginimus. Dabar jiems jau nebereikia lakstyti po degalines ir rankioti „čekiukų“, kad pateisintų vadinamas kanceliarines iš biudžeto jiems skirtas išmokas. Belieka ramiai dirbti ir laukti, kada atlyginimas pakils Savivaldybės merui, nes nuo to priklauso ir Tarybos narių atlyginimas, kuris yra lygus 20 proc. mero darbo užmokesčio. Mūsų rajono politikų atlyginimai, priklausomai nuo Taryboje užimamų pareigų ir posėdžių lankomumo, svyruoja nuo 1 tūkst. iki 1, 3 tūkst. Eur per mėnesį.
Publikuota: 2024-03-19 09:15:56
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Motinos dieną jauna šeima pasitinka su triguba laime * Kraštiečiai užsienyje: „Nenukirskime medžiui šaknų“
* Savaime gimstančios kolekcijos vilkaviškietei kelia azartą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|