Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kinas

---

Lietuvišką kiną švęsti dar plačiau – taip galima pristatyti jau kitą savaitę, kovo 14 d., prasidedančio Vilniaus miesto kino festivalio „Kino pavasaris“ lietuviškų filmų programą. Šiemet joje – 12 filmų, kuriuos kūrė arba prie kurių atsiradimo įvairiomis formomis prisidėjo lietuvių kūrėjai. Pasaulinės premjeros Toronto, Berlyno ir kituose svarbiuose kino festivaliuose – lietuvių indėlis tarptautinėje kino industrijoje tik didėja.

Pasak festivalio organizatorių, vienas „Kino pavasario“ tikslų – atkreipti dėmesį į lietuvišką kiną, todėl kaip ir kasmet, lietuviškų filmų programa čia užima ypatingą vietą. „Šiais metais daug dėmesio skirsime ne tik Lietuvos režisieriams, bet ir prodiuseriams bei kitiems kino profesionalams, kurie žiūrovams paruošė didžiausiuose pasaulio festivaliuose pristatytus bendros produkcijos su Lietuva filmus, – sako „Kino pavasario“ vykdomasis direktorius Konradas Kazlauskas. – Festivalyje įvyks 5 ilgo ir 7 trumpo metro filmų premjeros, parodysiančios, koks įvairus ir daugiasluoksnis dokumentinis bei vaidybinis kinas buvo sukurtas Lietuvoje arba prisidedant Lietuvai pastaraisiais metais.“

Festivalio metu žiūrovai pamatys ilgo metro stiprių moterų tikras bei fikcines istorijas, Kalėdų eglutės gyvenimą ir mirtį bei visą kartą jaunų žmonių, gimusių įstojimo į Europos Sąjungą dieną. Tuo tarpu trumpametražiuose filmuose laukia žanrų įvairovė, leisianti pajusti švelnumą, subtilų humorą ir vėjavaikišką padūkimą.

„Jau seniai niekam nekyla abejonių, kad lietuviškas kinas ir jo kūrėjai – aktyvūs ir svarbūs tarptautinės kino bendruomenės nariai, dalyvaujantys didžiausiuose festivaliuose, renkantys pilnas sales ne tik Europoje, bet ir kituose žemynuose, kalbantys visame pasaulyje aktualiomis temomis ir tą darantys savitai, kūrybiškai, – džiaugiasi lietuvišką kiną jau ne pirmus metus palaikančios turinio platformos „Telia Play” vadovė Vitalija Kibildė. – Ir kalbu ne tik apie aktorius ar režisierius, bet ir kitas sritis – lietuviai dirba garsiausiuose pasaulio kino bei televizijos projektuose juos prodiusuodami ar, pavyzdžiui, tapydami, kaip atsitiko režisierių DK Welchman ir Hugh Welchman filmo „Kaimiečiai“ ( The Peasants ) atveju.”

„Oskarui“ nominuoto filmo „Jūsų Vincentas“ ( Loving Vincent ) kūrėjų naujasis tapytas pasakojimas „Kaimiečiai“ pasakoja apie moterį, patekusią į patriarchato nemalonę. Šio filmo pasaulinė premjera įvyko Toronto kino festivalyje, o Lenkijoje jis tuoj pasieks žiūrimumo rekordus. Filmo koprodiuserė Agnė Adomėnė sako, kad kuriant tokį filmą, daugiausiai iššūkių kėlė jo gamyba. „Tokios animacijos procesas ypač lėtas – per dieną vienas dailininkas aliejine tapyba vidutiniškai sukuria du filmo kadrus. Vienai filmo sekundei reikia 12 kadrų, tai reiškia, jog vienas žmogus per savaitę sukuria mažiau nei sekundę animacijos.“

Ar Kalėdoms puošdami eglutę pagalvojame, kokį gyvenimą medelis „gyvena“ iki atkeliaudamas į mūsų namus? Būtent apie tai kalba Artūro Jevdokimovo dokumentinė socialinė drama „Kalėdų eglutės gyvenimas ir mirtis“ ( Life and Death of a Christmas Tree ), atskleidžianti Sakartvelo ir Danijos eglučių augintojų bendruomenes, jų džiaugsmus ir liūdesius, kultūrų panašumus ir skirtumus.

„Niekada nebuvau pagalvojęs, kad Kalėdų eglutė nukeliauja tokį kelią, kol atsiranda mūsų namuose, – prisipažįsta A. Jevdokimovas. – Pavyzdžiui, kaukazinis kėnis, vadinamoji daniška eglutė, iš tikrųjų yra eglutė, užauginta iš sėklų, kurias Sakartvelo kalnuose iš kankorėžių surinko vietiniai gyventojai“, – intriguoja jis.

Eimantas Belickas režisieriaus Arūno Matelio inicijuotame filme „Karta.EU“ ( Generation.EU ) kuria pirmosios Europos Sąjungos kartos Lietuvoje paveikslą. 2004-aisiais mums stojant į ES, kamera fiksavo pirmuosius čia gimstančius „europiečius“, vėliau juos lydėjo ir sekė jų gyvenimus, o šiemet šiems jaunuoliams – jau 20 metų. „Man buvo įdomu pažiūrėti, ar šita karta jau yra laisva, ar ji išsilaisvino iš tėvų įtakos, ar dingo mus kamavusios postsovietinės baimės ir ar išvis užtenka vienos kartos išsilaisvinti“, – pasakoja E. Belickas.

Mums labai artimą istoriją pasakoja Ilzės Kungos istorinė drama „Mano laisvė“ ( My Freedom ), paremta lenkų kilmės žurnalistės, politikės ir vieno ryškiausių Latvijos nepriklausomybės judėjimo balsų Itos Kozakevičos gyvenimo istorija. „Atrodo, kad Latvija mums tokia artima ir pažįstama šalis, tačiau pradėjusi skaityti filmo scenarijų supratau, kad apie latvių sajūdį, nepriklausomybę, pagrindinius to laikmečio veikėjus nežinau nieko, – prisipažįsta filmo koprodiuserė Marija Razgutė. – Todėl Itos asmeninė istorija, jos politinė kova man padovanojo daug atradimų.“ Beje, filme „Mano laisvė“ kai kur galite atpažinti Vilnių, o Latvijoje apdovanojimą už vaidmenį šiame filme pelnęs Darius Meškauskas jame net prabyla latviškai.

Ką tik Berlyno kino festivalyje pristatyta Dāvis Sīmanis „Marijos tyla“ (Maria's Silence) – žymios nebyliojo kino aktorės Europoje Marijos Leiko, dar žinomos kaip Marija Leyko, gyvenimo istorija. „Kaip pasakoja pats režisierius, kai jis pradėjo kurti šį filmą, didžioji Rusijos invazija į Ukrainą dar nebuvo pradėta, – sako filmo koprodiuserė Justė Michailinaitė. – Jis kūrė šį filmą kaip priminimą apie istoriją ir katastrofas tam, kad jos daugiau nepasikartotų. Visgi „Marijos tylos“ premjera įvyko praėjus dviem dienoms po A. Navalno nužudymo. Po tokio nelengvo filmo auditorija dažniausiai neturi klausimų, tačiau mane nustebino, kad Berlyne šįkart buvo kitaip: įvyko ilga diskusija apie režimą, apie tai, kas vyksta dabar ar vyko filme vaizduojamu laikotarpiu. Todėl manau, kad filmas svarbus kiekvienai šaliai“, – pabrėžia ji.

Festivalyje žiūrovai pamatys ir naujausius trumpo metro lietuvių režisierių darbus: Paršelio ir Karvės nuotykius ant užšalusio ežero Igno Meilūno filme „Kanopos ir pačiūžos“ , Naujųjų metų rytą su nepažįstamu vaikinu atsibudusios poros pokalbius Luko Kacinausko filme „Laimingų kitų!“, intensyviai atsipalaiduoti bandančius poilsiautojus Ievos Šakalytės kūrinyje „SPA“ , savo dienos pirkinius vardijančius žmones Martyno Norvaišo filme „Aš pirkau“ , po apdovanojimų ceremonijos autobusu keliaujantį visą Lietuvos aktorių žvaigždyną Birutės Kapustinskaitės „Nominantuose“ , egzistencinius klausimus keliantį šaldytuvą Mato Vildžiaus filme „4°C“ ir baseine į netikėtą nuotykį įsitraukusios Ūlos atradimus Eglės Davidavičės kūrinyje „Ta, kuri žino“ . Šiuos lietuviškus trumpuosius filmus taip pat bus galima pamatyti ir „Telia Play“ platformoje.

Į lietuvių kūrėjų ir kitus festivalio filmus kovo 7–8 d. bilietus galima įsigyti pigiau – šiomis dienomis kino teatrų „Forum Cinemas“ kasose ir internetu vyks abonementų akcija.

Daugiau apie lietuviškus filmus čia: https://kinopavasaris.lt/programs/web_programos_lt_premjeros/ .

29–asis Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ vyks kovo 14–27 d.

Festivalį iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė, „Kūrybiška Europa“ MEDIA, lietuviškų filmų premjeras remia AVAKA.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---