|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Mūsų rajone
|
|
|
Spalio 4 d. (trečiadienį), 14 val., Opšrūtų kaime (Pilviškių sen.) bus atidengtas ir iškilmingai pašventintas koplytstulpis, skirtas seniesiems šios vietovės gyventojams – lietuviams ir vokiečiams – atminti.
Senųjų kaimo gyventojų pagerbimas
Koplytstulpio atidengimo renginyje Opšrūtuose planuoja dalyvauti Vokietijos Federacinės Respublikos ambasados Lietuvoje kultūros atašė Anja Luther, Užsienio reikalų ministerijos ambasadorė ypatingiems pavedimams Gitana Grigaitytė, Savivaldybės atstovai, pasirodymus dovanos Pilviškių „Santakos“ gimnazijos liaudiškų šokių kolektyvas „Santaka“, Pilviškių kultūros namų vokalinis ansamblis „Jovaras“, Vilkaviškio muzikos mokyklos mokiniai.
„Idėja pagerbti senuosius Opšrūtų kaimo gyventojus kilo iš pačios bendruomenės, kai keli gyventojai sugalvojo prisiminti ir įamžinti čia gyvenusius Lietuvos vokiečius ir kitus senuosius Opšrūtų gyventojus. Susipynę skirtingų tautų ir kultūrų keliai būdingi visam Vilkaviškio rajonui, todėl tikimės, kad įkvėptos šios iniciatyvos ir kitos bendruomenės susidomės krašto istorija. Džiaugiamės, kad tokios iniciatyvos svarbios ne tik mūsų rajonui, bet ir kaimyninėms valstybėms, todėl renginyje tikimės sulaukti ir svečių iš Vokietijos“, – sakė Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka.
Daugiakultūrė krašto istorija
Opšrūtai – viena iš kelių Suvalkijos gyvenviečių, pažymėtų dar XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapiuose. Kaimas įsikūręs prie svarbaus kelio, ėjusio pro Pilviškius, Vilkaviškį ir jungusio Kauną su pasienio miesteliu Virbaliu. Geografinis Vilkaviškio krašto artumas Prūsijos karalystei (dabar – Kaliningrado sritis) lėmė ne tik intensyvius prekybinius ryšius, bet ir žmonių judėjimą – Suvalkijos kaimuose ir miesteliuose kūrėsi vokiečių naujakuriai. Sėkmingai įsilieję į Suvalkijos krašto visuomeninį gyvenimą vokiečiai tapo Lietuvos piliečiais, tačiau nepamiršo vokiečių kalbos ir toliau praktikavo liuteronų religiją.
Opšrūtų kaimo istorija yra neatsiejama nuo čia šimtmečiais gyvenusių vokiečių, sudariusių žymią kaimo bendruomenės dalį: XX a. viduryje iš 94 Opšrūtuose buvusių vienkiemių net 34 priklausė Lietuvos vokiečiams. Jie šimtmečiais buvo ne tik Opšrūtuose gyvenusių lietuvių kaimynai, bet ir draugai, sutuoktiniai.
Antrasis pasaulinis karas negrįžtamai pakeitė Opšrūtų kaimo demografiją: 1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, kaime gyvenę Lietuvos vokiečiai prievarta buvo iškeldinti iš savo namų ir repatrijuoti į Vokietiją, o į jų sodybas atkelti rusų tautybės stačiatikiai iš Lenkijai priklausiusių ir 1939 m. Trečiojo Reicho okupuotų teritorijų. Kaimo bendruomenės draskymas tęsėsi ir pokaryje – į kaimą atkelta dar daugiau rusų kilmės kolonistų, o 1948 m. į Sibirą ištremtos ištisos senųjų kaimo gyventojų lietuvių šeimos.
Priespaudų ir represijų metais istorinė kaimo atmintis buvo nuslopinta, nors likę gyventojai dar ilgai vartojo senuosius šeimininkus menančius vienkiemių pavadinimus: Šeferynė, Vekertynė, Trumpynė, Montvilynė. Tačiau išmirštant vietiniams senoliams, nyko ir kaimo atmintis, todėl koplystulpio seniesiems kaimo gyventojams paskirtis – ne tik įamžinti, bet ir priminti.
Tradicija – vokiška, ąžuolas – iš kapinių
Seniesiems Opšrūtų kaimo gyventojams skirtas koplytstulpis iškils Opšrūtų gyvenvietės centre, greta Zitos Kelmickaitės suolelio.
Koplytstulpis išdrožtas iš 2023 m. audros nuversto ąžuolo, augusio senosiose Opšrūtų kaimo vokiečių kapinėse, kur palaidota ne viena vokiečių kilmės Opšrūtų gyventojų karta. Suvalkijos laukuose per okupacijos metus ir melioracijos darbus išsaugotą unikalią istorinę vietą ir ten išlikius antkapinius paminklus dešimtmečius prižiūrėjo vietiniai, dar prisimenantys kaimynystėje gyvenusius vokiečius, tačiau jaunoji karta apie kaimo gyventojų likimus, istorinius Lietuvos ir Vokietijos žmonių ryšius žino vis mažiau.
Pasak darbo autoriaus tautodailininko Raimundo Blažaičio, koplystulpis įamžinimui pasirinktas neatsitiktinai: tradicija prie kelio statyti iš toli matomą susimąsčiusį Kristų į Lietuvą atėjo būtent iš Vokietijos žemių. XIII–XIV a. Vokietijoje pradėti statyti Kapellensäule (vok. Kapellen – koplyčia, säule – kolona) su koplytėlėje sėdinčiu Schmerzensmann (vok. Szmerzen – kančia, mann – žmogus) per Lenkiją pasiekė Lietuvos teritoriją ir tapo liaudyje ypač pamėgtais koplytstulpiais su Rūpintojėliu.
Iniciatyvos autoriai tikisi, kad šis simbolinis paminklas padės iš užmaršties iškelti ne tik kaimo, bet ir viso regiono istoriją.
Kęstutis VIRKETIS
Spalio 4 d. (trečiadienį), 14 val., Opšrūtų kaime (Pilviškių sen.) bus atidengtas ir iškilmingai pašventintas koplytstulpis, skirtas seniesiems šios vietovės gyventojams – lietuviams ir vokiečiams – atminti. |
Koplytstulpio atidengimo renginyje Opšrūtuose planuoja dalyvauti Vokietijos Federacinės Respublikos ambasados Lietuvoje kultūros atašė Anja Luther, Užsienio reikalų ministerijos ambasadorė ypatingiems pavedimams Gitana Grigaitytė, Savivaldybės atstovai, pasirodymus dovanos Pilviškių „Santakos“ gimnazijos liaudiškų šokių kolektyvas „Santaka“, Pilviškių kultūros namų vokalinis ansamblis „Jovaras“, Vilkaviškio muzikos mokyklos mokiniai.
„Idėja pagerbti senuosius Opšrūtų kaimo gyventojus kilo iš pačios bendruomenės, kai keli gyventojai sugalvojo prisiminti ir įamžinti čia gyvenusius Lietuvos vokiečius ir kitus senuosius Opšrūtų gyventojus. Susipynę skirtingų tautų ir kultūrų keliai būdingi visam Vilkaviškio rajonui, todėl tikimės, kad įkvėptos šios iniciatyvos ir kitos bendruomenės susidomės krašto istorija. Džiaugiamės, kad tokios iniciatyvos svarbios ne tik mūsų rajonui, bet ir kaimyninėms valstybėms, todėl renginyje tikimės sulaukti ir svečių iš Vokietijos“, – sakė Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka.
Opšrūtai – viena iš kelių Suvalkijos gyvenviečių, pažymėtų dar XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapiuose. Kaimas įsikūręs prie svarbaus kelio, ėjusio pro Pilviškius, Vilkaviškį ir jungusio Kauną su pasienio miesteliu Virbaliu. Geografinis Vilkaviškio krašto artumas Prūsijos karalystei (dabar – Kaliningrado sritis) lėmė ne tik intensyvius prekybinius ryšius, bet ir žmonių judėjimą – Suvalkijos kaimuose ir miesteliuose kūrėsi vokiečių naujakuriai. Sėkmingai įsilieję į Suvalkijos krašto visuomeninį gyvenimą vokiečiai tapo Lietuvos piliečiais, tačiau nepamiršo vokiečių kalbos ir toliau praktikavo liuteronų religiją.
Opšrūtų kaimo istorija yra neatsiejama nuo čia šimtmečiais gyvenusių vokiečių, sudariusių žymią kaimo bendruomenės dalį: XX a. viduryje iš 94 Opšrūtuose buvusių vienkiemių net 34 priklausė Lietuvos vokiečiams. Jie šimtmečiais buvo ne tik Opšrūtuose gyvenusių lietuvių kaimynai, bet ir draugai, sutuoktiniai.
Antrasis pasaulinis karas negrįžtamai pakeitė Opšrūtų kaimo demografiją: 1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, kaime gyvenę Lietuvos vokiečiai prievarta buvo iškeldinti iš savo namų ir repatrijuoti į Vokietiją, o į jų sodybas atkelti rusų tautybės stačiatikiai iš Lenkijai priklausiusių ir 1939 m. Trečiojo Reicho okupuotų teritorijų. Kaimo bendruomenės draskymas tęsėsi ir pokaryje – į kaimą atkelta dar daugiau rusų kilmės kolonistų, o 1948 m. į Sibirą ištremtos ištisos senųjų kaimo gyventojų lietuvių šeimos.
Priespaudų ir represijų metais istorinė kaimo atmintis buvo nuslopinta, nors likę gyventojai dar ilgai vartojo senuosius šeimininkus menančius vienkiemių pavadinimus: Šeferynė, Vekertynė, Trumpynė, Montvilynė. Tačiau išmirštant vietiniams senoliams, nyko ir kaimo atmintis, todėl koplystulpio seniesiems kaimo gyventojams paskirtis – ne tik įamžinti, bet ir priminti.
Seniesiems Opšrūtų kaimo gyventojams skirtas koplytstulpis iškils Opšrūtų gyvenvietės centre, greta Zitos Kelmickaitės suolelio.
Koplytstulpis išdrožtas iš 2023 m. audros nuversto ąžuolo, augusio senosiose Opšrūtų kaimo vokiečių kapinėse, kur palaidota ne viena vokiečių kilmės Opšrūtų gyventojų karta. Suvalkijos laukuose per okupacijos metus ir melioracijos darbus išsaugotą unikalią istorinę vietą ir ten išlikius antkapinius paminklus dešimtmečius prižiūrėjo vietiniai, dar prisimenantys kaimynystėje gyvenusius vokiečius, tačiau jaunoji karta apie kaimo gyventojų likimus, istorinius Lietuvos ir Vokietijos žmonių ryšius žino vis mažiau.
Pasak darbo autoriaus tautodailininko Raimundo Blažaičio, koplystulpis įamžinimui pasirinktas neatsitiktinai: tradicija prie kelio statyti iš toli matomą susimąsčiusį Kristų į Lietuvą atėjo būtent iš Vokietijos žemių. XIII–XIV a. Vokietijoje pradėti statyti Kapellensäule (vok. Kapellen – koplyčia, säule – kolona) su koplytėlėje sėdinčiu Schmerzensmann (vok. Szmerzen – kančia, mann – žmogus) per Lenkiją pasiekė Lietuvos teritoriją ir tapo liaudyje ypač pamėgtais koplytstulpiais su Rūpintojėliu.
Iniciatyvos autoriai tikisi, kad šis simbolinis paminklas padės iš užmaršties iškelti ne tik kaimo, bet ir viso regiono istoriją.
Kęstutis VIRKETIS
Publikuota: 2023-10-03 10:37:56
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Teisingumo paieškos sprogo it muilo burbulas * Tarybos nutarimai: didins darželinukų grupes, statys daugiabutį
* Infoturo dalyvius žavėjo degustacijomis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|