|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Kultūra
|
|
|
Operos solistė Gitana Pečkytė keletą metų mokytojavo Vilkaviškio muzikos mokykloje, iš mūsų krašto yra kilusi atlikėjos motina.
Jaunųjų atlikėjų festivalio „Karvelėli mėlynasai“ renginių ciklą Paežerių dvare toliau tęsia žinoma operos solistė Gitana PEČKYTĖ. Penktadienio vakarą, 18 val., dvaro sodyboje vyksiančiame koncerte kartu su atlikėja pasirodys LMTA dainavimo katedros studentė Gabija Utaraitė ir pianistė Paulė Galinienė.
Skaitytojų dėmesiui – interviu su G. Pečkyte.
– Gerbiama Gitana, kas Jus paskatino eiti muzikos keliu?
– Nuo mažens svajojau savo ateitį susieti su scena. Mėgau dainuoti, deklamuoti, šokti, vaidinti. Mokykloje lankiau gausybę meninės saviraiškos būrelių, sėkmingai dalyvavau respublikiniuose raiškiojo skaitymo, savos kūrybos dainos konkursuose.
1990 m. respublikiniame „Dainų dainelės“ konkurse su savo kūrybos daina „Gyvenimas – viltis visų“ tapau laureate, pelniau televizijos žiūrovų simpatijos prizą. Beje, tuo metu ši mano daina dažnai buvo transliuojama LRT radijo laidose. Šis laimėjimas padėjo galutinai apsispręsti rinktis profesionalaus dainavimo studijas.
– Koks įsimintiniausias ir pėdsaką Jūsų muzikiniame kelyje palikęs įvykis?
– Sunku išskirti kokį nors vieną. Reikšmingi ir įsimintini įvykiai lydi per visą mano kūrybinį ir pedagoginį kelią. Daugybė ryškių vaidmenų, gastrolių, įdomių televizijos projektų, sutiktų puikių meno žmonių, režisierių, dirigentų, scenos partnerių. Gausu prestižinių apdovanojimų, tarp jų – ir keletas valstybinių. 2011 m. buvau išrinkta geriausia Lietuvos operos soliste ir apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“, 2022 m. už nuopelnus Lietuvos scenos meno kultūrai, meistriškumą, talento įvairiapusiškumą, produktyvią kūrybinę, pedagoginę veiklą, įsimintinus vaidmenis operose ir operetėse apdovanota aukščiausiu Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“, taip pat Kultūros ministerijos padėkos raštais ir kt.
– Kuris kūrinys Jums mylimiausias?
– Turbūt mano gerbėjai pasakytų, kad mano mylimiausias kūrinys – žymioji „Barselona“, kurią dainuodavo legendinis Fredis Merkuris ir Ispanijos operos primadona Monserrat Caballe. Šį kūrinį Lietuvoje atlikau pirmoji kartu su Jeronimu Miliumi. Koncertuose žiūrovai visada mūsų duetą audringai sutinka.
Tačiau aš neišskirčiau vieno kūrinio ar vaidmens, kurių esu sukūrus virš 30. Tiek daug puikios muzikos! Ypač žaviuosi kompozitoriaus Dž. Verdžio operine muzika.
– O įsimintiniausias koncertas?
– Koncertams visada atsakingai ruošiuosiu, kiekvienas iš jų man svarbus. Ne kartą teko vykti ir į kitas šalis, kur buvo suteikta garbė ir pasitikėjimas atstovauti Lietuvai įvairiuose muzikiniuose festivaliuose.
2010 m. tapau Lietuvos televizijos „Auksinio balso“ konkurso „Triumfo arka“ laureate. Šį muzikinį projektą laikyčiau vienu iš įsimintiniausių.
Naujos ir labai įsimintinos patirties įgijau dainuodama miuzikle „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“, kuriame atlikau karalienės Bonos vaidmenį. Su šiuo vaidmeniu teko aplankyti visas Lietuvos arenas. Ypač džiaugėmės, kai 2018 metais buvome pakviesti spektaklį parodyti garsiajame Čikagos „Auditorium“ teatre (JAV).
– Ar šį gilų muzikos jausmą paveldėjote iš tėvų?
– Mano šeimoje profesionalių muzikų nebuvo, tačiau muzika namuose skambėjo nuolatos, buvo gausu plokštelių. Tėvai lankydavosi koncertuose, patys buvo balsingi. Mano močiutė su seserimi mėgo dainuoti, mokėjo gausybę liaudies dainų ir mane jų mokė. Pirmi mano koncertai vykdavo šeimos rate. Šokdynė buvo mano mikrofonas, nedidelė kėdutė atstojo sceną. Labai laukdavau Naujųjų metų šventės, kai tėvų darbovietėse atsiimdama iš Senelio Šalčio dovanėlę galėdavau padeklamuoti ar padainuoti. Nesuprasdavau vaikų, kurie bijodavo prieiti, verkdavo. Aš padainavusi dainelę, paklausdavau, ar galiu padainuoti dar vieną.
Esu dėkinga savo tėveliams, kad palaikė mano pasirinkimą, nors puikiai žinojo, kad renkuosi sudėtingą profesiją. Turbūt jautė, kad tai – mano kelias, kuriuo eidama jaučiuosi laiminga.
– Kokie pagrindiniai gero atlikėjo bruožai?
– Manau, kad svarbiausi bruožai, kurie lemia atlikėjo sėkmę, – charizma, begalinis darbštumas, užsispyrimas, valia, smalsumas, fizinė ištvermė. Ir gal dar truputis sėkmės.
– Ką veikiate laisvalaikiu?
– Dėl didelio užimtumo ir darbų gausos laisvo laiko ne tiek daug ir lieka. Atsiradus laisvai minutei stengiuosi ją išnaudoti gamtoje, vykstu prie jūros, palepinu save SPA procedūromis. Atostogų metu būtinai išvykstu į dar neaplankytą šalį.
Užsk. 1323
Jaunųjų atlikėjų festivalio „Karvelėli mėlynasai“ renginių ciklą Paežerių dvare toliau tęsia žinoma operos solistė Gitana PEČKYTĖ. Penktadienio vakarą, 18 val., dvaro sodyboje vyksiančiame koncerte kartu su atlikėja pasirodys LMTA dainavimo katedros studentė Gabija Utaraitė ir pianistė Paulė Galinienė. |
Skaitytojų dėmesiui – interviu su G. Pečkyte.
– Gerbiama Gitana, kas Jus paskatino eiti muzikos keliu?
– Nuo mažens svajojau savo ateitį susieti su scena. Mėgau dainuoti, deklamuoti, šokti, vaidinti. Mokykloje lankiau gausybę meninės saviraiškos būrelių, sėkmingai dalyvavau respublikiniuose raiškiojo skaitymo, savos kūrybos dainos konkursuose.
1990 m. respublikiniame „Dainų dainelės“ konkurse su savo kūrybos daina „Gyvenimas – viltis visų“ tapau laureate, pelniau televizijos žiūrovų simpatijos prizą. Beje, tuo metu ši mano daina dažnai buvo transliuojama LRT radijo laidose. Šis laimėjimas padėjo galutinai apsispręsti rinktis profesionalaus dainavimo studijas.
– Koks įsimintiniausias ir pėdsaką Jūsų muzikiniame kelyje palikęs įvykis?
– Sunku išskirti kokį nors vieną. Reikšmingi ir įsimintini įvykiai lydi per visą mano kūrybinį ir pedagoginį kelią. Daugybė ryškių vaidmenų, gastrolių, įdomių televizijos projektų, sutiktų puikių meno žmonių, režisierių, dirigentų, scenos partnerių. Gausu prestižinių apdovanojimų, tarp jų – ir keletas valstybinių. 2011 m. buvau išrinkta geriausia Lietuvos operos soliste ir apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“, 2022 m. už nuopelnus Lietuvos scenos meno kultūrai, meistriškumą, talento įvairiapusiškumą, produktyvią kūrybinę, pedagoginę veiklą, įsimintinus vaidmenis operose ir operetėse apdovanota aukščiausiu Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“, taip pat Kultūros ministerijos padėkos raštais ir kt.
– Kuris kūrinys Jums mylimiausias?
– Turbūt mano gerbėjai pasakytų, kad mano mylimiausias kūrinys – žymioji „Barselona“, kurią dainuodavo legendinis Fredis Merkuris ir Ispanijos operos primadona Monserrat Caballe. Šį kūrinį Lietuvoje atlikau pirmoji kartu su Jeronimu Miliumi. Koncertuose žiūrovai visada mūsų duetą audringai sutinka.
Tačiau aš neišskirčiau vieno kūrinio ar vaidmens, kurių esu sukūrus virš 30. Tiek daug puikios muzikos! Ypač žaviuosi kompozitoriaus Dž. Verdžio operine muzika.
– O įsimintiniausias koncertas?
– Koncertams visada atsakingai ruošiuosiu, kiekvienas iš jų man svarbus. Ne kartą teko vykti ir į kitas šalis, kur buvo suteikta garbė ir pasitikėjimas atstovauti Lietuvai įvairiuose muzikiniuose festivaliuose.
2010 m. tapau Lietuvos televizijos „Auksinio balso“ konkurso „Triumfo arka“ laureate. Šį muzikinį projektą laikyčiau vienu iš įsimintiniausių.
Naujos ir labai įsimintinos patirties įgijau dainuodama miuzikle „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“, kuriame atlikau karalienės Bonos vaidmenį. Su šiuo vaidmeniu teko aplankyti visas Lietuvos arenas. Ypač džiaugėmės, kai 2018 metais buvome pakviesti spektaklį parodyti garsiajame Čikagos „Auditorium“ teatre (JAV).
– Ar šį gilų muzikos jausmą paveldėjote iš tėvų?
– Mano šeimoje profesionalių muzikų nebuvo, tačiau muzika namuose skambėjo nuolatos, buvo gausu plokštelių. Tėvai lankydavosi koncertuose, patys buvo balsingi. Mano močiutė su seserimi mėgo dainuoti, mokėjo gausybę liaudies dainų ir mane jų mokė. Pirmi mano koncertai vykdavo šeimos rate. Šokdynė buvo mano mikrofonas, nedidelė kėdutė atstojo sceną. Labai laukdavau Naujųjų metų šventės, kai tėvų darbovietėse atsiimdama iš Senelio Šalčio dovanėlę galėdavau padeklamuoti ar padainuoti. Nesuprasdavau vaikų, kurie bijodavo prieiti, verkdavo. Aš padainavusi dainelę, paklausdavau, ar galiu padainuoti dar vieną.
Esu dėkinga savo tėveliams, kad palaikė mano pasirinkimą, nors puikiai žinojo, kad renkuosi sudėtingą profesiją. Turbūt jautė, kad tai – mano kelias, kuriuo eidama jaučiuosi laiminga.
– Kokie pagrindiniai gero atlikėjo bruožai?
– Manau, kad svarbiausi bruožai, kurie lemia atlikėjo sėkmę, – charizma, begalinis darbštumas, užsispyrimas, valia, smalsumas, fizinė ištvermė. Ir gal dar truputis sėkmės.
– Ką veikiate laisvalaikiu?
– Dėl didelio užimtumo ir darbų gausos laisvo laiko ne tiek daug ir lieka. Atsiradus laisvai minutei stengiuosi ją išnaudoti gamtoje, vykstu prie jūros, palepinu save SPA procedūromis. Atostogų metu būtinai išvykstu į dar neaplankytą šalį.
Užsk. 1323
Publikuota: 2023-07-13 11:34:31
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|