|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Mūsų rajone
|
|
|
Šventės pradžioje Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila šventoriuje pašventino pirmosios katedros statytojo, dekano kunigo Antano Lesniausko palaidojimo vietą su atminimo lenta.
Autorės nuotr.
Birutė NENĖNIENĖ
Sekmadienį vilkaviškiečiai ir miesto svečiai drauge paminėjo atstatytos vyskupijos katedros konsekravimo 25-ąsias metines.
Bažnyčių motina
Šventė prasidėjo šventoriuje. Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila pašventino pirmosios katedros, per karą susprogdintos ir sovietmečiu nugriautos, statytojo dekano kunigo Antano Lesniausko (Lesnievskio) palaidojimo vietą žyminčią atminimo lentą.
Po to iškilmės persikėlė į katedrą. Kanauninkas prof. teol. dr. Kęstutis Žemaitis pasidalijo istorinėmis įžvalgomis, kada ir kaip kūrėsi bei gyvavo Vilkaviškio vyskupija. Jis priminė, kad katedra – tai vyskupijos pagrindinė bažnyčia, tarsi to krašto bažnyčių motina, kurioje yra vyskupo sostas.
Pranešėjas akcentavo 1989 m. situaciją, kai popiežius Jonas Paulius II Vilkaviškio vyskupijos vyskupu paskyrė Juozą Žemaitį. Po karo ir sovietinės okupacijos nebebuvo nei katedros, nei aukštu mokslo lygiu garsėjusios kunigų seminarijos, tad reikėjo grąžinti ar atkurti tai, kas prarasta. Pradėjo atsikurti katalikiškos organizacijos, imta atstatyti sugriautas bažnyčias.
„Statė visi be išimties“
Plojimais paskatintas tarti žodį dabartinės katedros statytojas prelatas Vytautas Gustaitis prisiminė, kaip jam, jaunam kunigui, atrodė neįtikėtina, kai dar 1981 m. susirinkę vyskupijos kunigai kalbėjo apie katedros atstatymą, o garbaus amžiaus bendrapavardžio kunigo Andriaus Gustaičio frazę „Šio darbo imkis tu“ palaikęs pajuokavimu. Dabar V. Gustaitis sakė dėkojantis Dievui, kad davė išminties ir jėgų šiam darbui.
Atsakymą į dažną klausimą, kas daugiausiai prisidėjo finansiškai, prelatas Vytautas Gustaitis pagrindė Amerikoje sutikto prof. prelato Vinco Bartuškos išmintimi: „Pastatyti bažnyčią reikalingi trys daiktai: pirmas daiktas – pinigai, antras daiktas – pinigai ir trečias – pinigai.“ Katedros vitražai, sukurti vieno žymiausių Lietuvos vitražo meistrų prof. Kazio Morkūno, – tai kunigo V. Bartuškos dovana. Bet, anot prelato V. Gustaičio, „vitražas sudarytas iš mažų stiklo gabalėlių, o tie gabalėliai – tai visi mes. Daugiausiai prisidėjo eiliniai, paprasti žmonės, uoliausi katalikai, kuriems rūpėjo, kad Dievo namai šiandien stovėtų.“
Prelatas prisipažino, kad per visus 25-erius metus dar nėra žiūrėjęs katedros konsekravimo iškilmių vaizdo įrašų – per sunku.
„Visą laiką dėkoju Dievui už tuos žmones, kurie statė katedrą, o statė visi be išimties. Ir tie, kurie prisidėjo auka, ir tie, kurie meldėsi, ir net tie, kurie keiksnojo, sakydami, kiek galėjo būti pastatyta namų iš tų plytų... Ir jiems ačiū, nes jie buvo ta varomoji jėga, skatinanti kaip nors daryti, kad niekas nepajaustų skriaudos ir viską daryti iš grynos širdies. Ir šiandien aš galiu pasakyti visiems nuoširdžiai ačiū“, – kalbėjo prelatas.
Ant pamatų – skveras
Prieš šv. Mišias iš zakristijos kunigų procesija pasuko į dešinę bažnyčios navą prie šv. Antano altoriaus. Vyskupas Rimantas Norvila pašventino į nišą įkeltą vyskupijos globėjo šv. Antano skulptūrą, vyskupijos katedros kapitulos kanauninkų dovaną Vilkaviškio katedrai jos jubiliejaus proga.
Vyskupas pasveikino visus susirinkusius iš Vilkaviškio ir kitų vyskupijos parapijų švęsti katedros sidabrinio jubiliejaus. Ganytojas perskaitė ištrauką iš 1998 m. liepos 11 d. katedros konsekracijos akto. Šis aktas ir visi šventės aprašymai liudija tos dienos iškilmingumą, džiaugsmą ir pakilią nuotaiką, nors diena buvo labai lietinga.
Vyskupas R. Norvila su tikinčiaisiais dalijosi užrašytais autentiškais kunigų, parapijiečių prisiminimais iš įvairių laikotarpių, kaip buvo sugriauta ir kaip kilo katedra, kaip jautėsi žmonės, kaip sovietinė valdžia ne tik neleido bažnyčios atstatyti, bet visiškai sugriovė, net komjaunuoliškų talkų būdu. Šventovės pamatai buvo užpilti žemėmis, ant jų įkurtas miesto skveras. R. Norvila citavo mintį iš vyskupo J. Žemaičio interviu, kad „pradėjus atkasinėti pamatus, buvo atkasama ir praeitis“, o 1991 m. rugpjūčio 25 d. pamatai pašventinti.
Vyskupas dėkojo prelatui V. Gustaičiui ir tūkstančiams žmonių, kurie darbavosi drauge, palaikė statybas talka, malda, auka. Anot ganytojo, pasitinkant vyskupijos įkūrimo 100-metį, kurį švęsime 2026 m., reikės pagražinti katedros vidų, nes ant šventovės sienų jau nusėdo dulkių.
Sveikinimai ir dovanos
Iškilmingoje atnašų procesijoje Vilkaviškio parapijos ir vyskupijos dekanatų atstovai dovanojo katedrai liturginių rūbų, ūkininkai – pintinę duonos kepalėlių, kuriuos išdalijo po pamaldų iš bažnyčios išeinantiems žmonėms.
Po vyskupo palaiminimo sveikinimus jubiliejaus proga išsakė visa eilė sveikintojų. Seimo narys Algirdas Butkevičius katedros administratoriui Virginijui Gražulevičiui įteikė liturginių rūbų komplektą, o katedros statytoją V. Gustaitį pasveikino su garbės prelato vardo suteikimo 25-mečiu – taip tuomet buvo įvertintas dvasininko didžiulis indėlis į katedros statybą. A. Butkevičius priminė, kad V. Gustaitis savo entuziazmu uždegė daugybę žmonių, statybų reikalu keliaudamas nuo JAV iki Australijos, ir dovanojo gyvybės medį, kuriame įrašyta: „Tai, kas išeina iš širdies, širdį ir pasiekia.“ V. Gustaičiui bažnyčioje aidėjo galingi ilgi plojimai. Prelatui ir dabartiniam klebonui už kuriamą dvasinę bendrystę dėkojo rajono Savivaldybės meras Algirdas Neiberka, o Dekanato šeimos centro vadovas Evaldas Plečkaitis nuo savanorių katedrai įteikė piniginę auką. Sveikino Vilkaviškio rajono ūkininkų sąjungos atstovai.
Kaip pastebėjo vyskupas, katedros konsekravimo 25-mečio minėjimo iškilmėje dalyvavo 25 vyskupijos kunigai – kiekvienam iš jų dekanas V. Gražulevičius įteikė po katedros sukaktį priminsiančią žvakę.
Dekanas pasidžiaugė, kad parapijoje turi daug žmonių, į kuriuos gali atsiremti. Keliolikai parapijiečių V. Gražulevičius įteikė padėkas ir žvakeles, o visiems į iškilmes atvykusiems žmonėms padovanojo muzikinį sveikinimą, kurį atliko muzikos mokyklos kanklininkės (vad. Daiva Venienė) ir nuostabių balsų savininkai Povilas Padleckis bei Žygimantas Galinis.
Sekmadienį vilkaviškiečiai ir miesto svečiai drauge paminėjo atstatytos vyskupijos katedros konsekravimo 25-ąsias metines. |
Šventė prasidėjo šventoriuje. Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila pašventino pirmosios katedros, per karą susprogdintos ir sovietmečiu nugriautos, statytojo dekano kunigo Antano Lesniausko (Lesnievskio) palaidojimo vietą žyminčią atminimo lentą.
Po to iškilmės persikėlė į katedrą. Kanauninkas prof. teol. dr. Kęstutis Žemaitis pasidalijo istorinėmis įžvalgomis, kada ir kaip kūrėsi bei gyvavo Vilkaviškio vyskupija. Jis priminė, kad katedra – tai vyskupijos pagrindinė bažnyčia, tarsi to krašto bažnyčių motina, kurioje yra vyskupo sostas.
Pranešėjas akcentavo 1989 m. situaciją, kai popiežius Jonas Paulius II Vilkaviškio vyskupijos vyskupu paskyrė Juozą Žemaitį. Po karo ir sovietinės okupacijos nebebuvo nei katedros, nei aukštu mokslo lygiu garsėjusios kunigų seminarijos, tad reikėjo grąžinti ar atkurti tai, kas prarasta. Pradėjo atsikurti katalikiškos organizacijos, imta atstatyti sugriautas bažnyčias.
Plojimais paskatintas tarti žodį dabartinės katedros statytojas prelatas Vytautas Gustaitis prisiminė, kaip jam, jaunam kunigui, atrodė neįtikėtina, kai dar 1981 m. susirinkę vyskupijos kunigai kalbėjo apie katedros atstatymą, o garbaus amžiaus bendrapavardžio kunigo Andriaus Gustaičio frazę „Šio darbo imkis tu“ palaikęs pajuokavimu. Dabar V. Gustaitis sakė dėkojantis Dievui, kad davė išminties ir jėgų šiam darbui.
Atsakymą į dažną klausimą, kas daugiausiai prisidėjo finansiškai, prelatas Vytautas Gustaitis pagrindė Amerikoje sutikto prof. prelato Vinco Bartuškos išmintimi: „Pastatyti bažnyčią reikalingi trys daiktai: pirmas daiktas – pinigai, antras daiktas – pinigai ir trečias – pinigai.“ Katedros vitražai, sukurti vieno žymiausių Lietuvos vitražo meistrų prof. Kazio Morkūno, – tai kunigo V. Bartuškos dovana. Bet, anot prelato V. Gustaičio, „vitražas sudarytas iš mažų stiklo gabalėlių, o tie gabalėliai – tai visi mes. Daugiausiai prisidėjo eiliniai, paprasti žmonės, uoliausi katalikai, kuriems rūpėjo, kad Dievo namai šiandien stovėtų.“
Prelatas prisipažino, kad per visus 25-erius metus dar nėra žiūrėjęs katedros konsekravimo iškilmių vaizdo įrašų – per sunku.
„Visą laiką dėkoju Dievui už tuos žmones, kurie statė katedrą, o statė visi be išimties. Ir tie, kurie prisidėjo auka, ir tie, kurie meldėsi, ir net tie, kurie keiksnojo, sakydami, kiek galėjo būti pastatyta namų iš tų plytų... Ir jiems ačiū, nes jie buvo ta varomoji jėga, skatinanti kaip nors daryti, kad niekas nepajaustų skriaudos ir viską daryti iš grynos širdies. Ir šiandien aš galiu pasakyti visiems nuoširdžiai ačiū“, – kalbėjo prelatas.
Prieš šv. Mišias iš zakristijos kunigų procesija pasuko į dešinę bažnyčios navą prie šv. Antano altoriaus. Vyskupas Rimantas Norvila pašventino į nišą įkeltą vyskupijos globėjo šv. Antano skulptūrą, vyskupijos katedros kapitulos kanauninkų dovaną Vilkaviškio katedrai jos jubiliejaus proga.
Vyskupas pasveikino visus susirinkusius iš Vilkaviškio ir kitų vyskupijos parapijų švęsti katedros sidabrinio jubiliejaus. Ganytojas perskaitė ištrauką iš 1998 m. liepos 11 d. katedros konsekracijos akto. Šis aktas ir visi šventės aprašymai liudija tos dienos iškilmingumą, džiaugsmą ir pakilią nuotaiką, nors diena buvo labai lietinga.
Vyskupas R. Norvila su tikinčiaisiais dalijosi užrašytais autentiškais kunigų, parapijiečių prisiminimais iš įvairių laikotarpių, kaip buvo sugriauta ir kaip kilo katedra, kaip jautėsi žmonės, kaip sovietinė valdžia ne tik neleido bažnyčios atstatyti, bet visiškai sugriovė, net komjaunuoliškų talkų būdu. Šventovės pamatai buvo užpilti žemėmis, ant jų įkurtas miesto skveras. R. Norvila citavo mintį iš vyskupo J. Žemaičio interviu, kad „pradėjus atkasinėti pamatus, buvo atkasama ir praeitis“, o 1991 m. rugpjūčio 25 d. pamatai pašventinti.
Vyskupas dėkojo prelatui V. Gustaičiui ir tūkstančiams žmonių, kurie darbavosi drauge, palaikė statybas talka, malda, auka. Anot ganytojo, pasitinkant vyskupijos įkūrimo 100-metį, kurį švęsime 2026 m., reikės pagražinti katedros vidų, nes ant šventovės sienų jau nusėdo dulkių.
Iškilmingoje atnašų procesijoje Vilkaviškio parapijos ir vyskupijos dekanatų atstovai dovanojo katedrai liturginių rūbų, ūkininkai – pintinę duonos kepalėlių, kuriuos išdalijo po pamaldų iš bažnyčios išeinantiems žmonėms.
Po vyskupo palaiminimo sveikinimus jubiliejaus proga išsakė visa eilė sveikintojų. Seimo narys Algirdas Butkevičius katedros administratoriui Virginijui Gražulevičiui įteikė liturginių rūbų komplektą, o katedros statytoją V. Gustaitį pasveikino su garbės prelato vardo suteikimo 25-mečiu – taip tuomet buvo įvertintas dvasininko didžiulis indėlis į katedros statybą. A. Butkevičius priminė, kad V. Gustaitis savo entuziazmu uždegė daugybę žmonių, statybų reikalu keliaudamas nuo JAV iki Australijos, ir dovanojo gyvybės medį, kuriame įrašyta: „Tai, kas išeina iš širdies, širdį ir pasiekia.“ V. Gustaičiui bažnyčioje aidėjo galingi ilgi plojimai. Prelatui ir dabartiniam klebonui už kuriamą dvasinę bendrystę dėkojo rajono Savivaldybės meras Algirdas Neiberka, o Dekanato šeimos centro vadovas Evaldas Plečkaitis nuo savanorių katedrai įteikė piniginę auką. Sveikino Vilkaviškio rajono ūkininkų sąjungos atstovai.
Kaip pastebėjo vyskupas, katedros konsekravimo 25-mečio minėjimo iškilmėje dalyvavo 25 vyskupijos kunigai – kiekvienam iš jų dekanas V. Gražulevičius įteikė po katedros sukaktį priminsiančią žvakę.
Dekanas pasidžiaugė, kad parapijoje turi daug žmonių, į kuriuos gali atsiremti. Keliolikai parapijiečių V. Gražulevičius įteikė padėkas ir žvakeles, o visiems į iškilmes atvykusiems žmonėms padovanojo muzikinį sveikinimą, kurį atliko muzikos mokyklos kanklininkės (vad. Daiva Venienė) ir nuostabių balsų savininkai Povilas Padleckis bei Žygimantas Galinis.
Galerija: Vilkaviškio katedra
Publikuota: 2023-07-13 08:07:21
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|