|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Mūsų rajone
|
|
|
Lietuvos kariuomenės atstovai (iš kairės) Tomas Markevičius, Eitvydas Lastovka bei Mantas Radžiūnas teigė, kad tokios pratybos plečia tiek karių, tiek civilių akiratį.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Visą praėjusią savaitę dalis mūsų krašto gyventojų galėjo stebėti kiek neįprastą reginį – po rajoną migruojančius karius, vykdančius karines operacijas. Savivaldybės teritorijoje vyko Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono pirmosios mechanizuotosios pėstininkų kuopos pratybos.
Pasiryžę apginti
Lietuvos kariuomenėje planinės pratybos vyksta ištisus metus. Dažniausiai jos rengiamos miškuose bei poligonuose, tačiau kartais kariai įvairias patruliavimo bei gynybos užduotis vykdo ir civilinėje aplinkoje. Šis kartas būtent toks ir buvo. Gižuose įsikūrę minėtos kuopos nariai treniravosi bei karines operacijas vykdė ne tik šiame miestelyje, tačiau ir Balsupių, Bačkiškių kaimų bei Šunskų miško teritorijose.
Vilkaviškio rajono gyventojai iš arti galėjo stebėti pačią naujausią ir moderniausią karinę techniką bei šiuolaikine ginkluote aprūpintus karius. Mūsų krašto keliais riedėjo maždaug dvi dešimtys šarvuočių M113, naujausi visureigiai JLTV bei sunkvežimiai „Unimog“.
Pirmosios mechanizuotosios pėstininkų kuopos, kurioje tarnauja ir keletas vilkaviškiečių, vadas kapitonas Eitvydas Lastovka pasakojo, kad vienas iš pagrindinių šių pratybų tikslų buvo nuraminti dėl karo Ukrainoje sunerimusią visuomenę bei parodyti, jog Lietuvos kariuomenė kartu su partneriais iš NATO yra pasiruošusi bet kokioms galimoms situacijoms.
„Tokios pratybos plečia tiek karių, tiek civilių akiratį. Mums labai svarbu įgyti gyventojų pasitikėjimą. Norime parodyti, kad nesame kažkokia mistinė organizacija, o realiai dirbame tam, jog reikalui esant galėtume vykdyti pagrindinę pareigą – apginti savo šalies piliečius“, – kapitonui antrino vyresnysis leitenantas Mantas Radžiūnas.
Svarbiausia – nepanikuoti
Krašto apsaugos savanorių pajėgose tarnaujantis leitenantas Tomas Markevičius pabrėžė, jog tėvynės gynyba turėtų būti bendras visų šalies piliečių tikslas. Būtent todėl pratybas gyvenamosiose teritorijose vykdantys Lietuvos kariuomenės atstovai stengiasi būti itin atviri visuomenei. Ne išimtis buvo ir praėjusią savaitę mūsų rajone vykusios pratybos. Kpt. Eitvydas Lastovka džiaugėsi, kad Vilkaviškio rajono gyventojai karius priėmė itin šiltai, suteikė jiems visą reikiamą pagalbą.
Pratybų metu mūsų rajone lankėsi ir su Gižų seniūnijos bei Vilkaviškio rajono savivaldybės vadovais bendravo Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono vadai – pulkininkas leitenantas Rimas Čepononis ir vyr. puskarininkis Ruslanas Gulevas.
Užvakar pirmosios mechanizuotosios pėstininkų kuopos nariai dalyvavo pamaldose Gižų Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje, o penktadienį Gižų Kazimiero Baršausko mokyklos-daugiafunkcio centro teritorijoje buvo surengta karinės technikos bei ginkluotės demonstracija. Tiek vaikai, tiek suaugusieji noriai apžiūrinėjo išrikiuotus šarvuočius bei moderniausius šautuvus, domėjosi jų techninėmis savybėmis. Bene daugiausiai gyventojų klausimų buvo susiję su karu Ukrainoje ir to paties scenarijaus galimybėmis Lietuvoje.
„Dabar su karu susijusios informacijos srautai – milžiniški. Žmonėms tikrai sunku atsirinkti, kas tikra, o kas ne. Svarbiausia šioje situacijoje – išlikti ramiems. Karai visais laikais vyko visame pasaulyje. Aišku, natūralu, kad gyventojus tai ima labiau jaudinti tuomet, kai mūšiai priartėja prie jų gyvenamųjų teritorijų. Mes tam ir esame, jog neleistume priešui įsiveržti į šalį. Atsiriboti nuo karo Ukrainoje negalima, tačiau jis neturėtų tapti mūsų kasdienybe. Net jei prie Lietuvos valstybės sienų kada nors ir prasidėtų judėjimas, mes tikrai apie tai sužinotume daug anksčiau ir informuotume gyventojus. Lietuvos kariuomenė tokių dalykų neslepia! Juk tankai nesiteleportuoja! Tad šiuo atveju kiekvienas turėtume dirbti savo darbus, nepanikuoti, palaikyti vienas kitą, kariuomenę ir Ukrainos žmones“, – patarimus dalijo vyresn. ltn. M. Radžiūnas.
Žengia į priekį
Šalies piliečių saugumo jausmą turėtų sustiprinti ir tai, kad Lietuvos kariuomenė šiuo metu yra aprūpinta pačia naujausia bei moderniausia ginkluote, ekipuote bei karine technika. Mūsų kariuomenės turima amunicija visiškai prilygsta pažangiausių NATO aljanso narių amunicijai.
Kalbinti kariai pripažino, kad pastaruosius keletą metų Lietuvos kariuomenė milžiniškais šuoliais žengia į priekį ir toliau stiprina savo pajėgas. Jie ragino visus norinčiuosius prisidėti prie profesionalios kariuomenės, savanorių pajėgų arba Šaulių sąjungos. Tiesa, pašnekovai pabrėžė, kad sprendimus reikėtų priimti tik gerai pasvėrus savo galimybes.
„Visą gyvenimą norėjau būti kariu, tačiau dėl sveikatos problemų negalėjau įgyvendinti šios svajonės. Visgi po 2014 metų įvykių Maidane nusprendžiau prisijungti prie Krašto apsaugos savanorių pajėgų. Per aštuonerius metus išmokau naudotis ginklu, sužinojau, kaip galėčiau prisidėti prie krašto gynybos. Dabar daug kas yra susijaudinę – nori bet kokiais būdais prisijungti prie gynybinės šalies sistemos. Iš dalies tai yra gerai, tačiau perdegti nereikėtų. Juk net būnant kariu savanoriu tam reikia skirti nemažai laiko. Kita vertus, bent jau prie Lietuvos šaulių sąjungos galėtų prisijungti kiekvienas valstybės pilietis“, – kalbėjo ltn. T. Markevičius.
Naudinga prisijungti
Panašios nuomonės kaip T. Markevičius laikėsi ir kpt. E. Lastovka. Dar paauglystėje kariuomene susižavėjęs pirmosios mechanizuotosios pėstininkų kuopos vadas 2016 m. baigęs Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją pradėjo profesionalaus kario tarnybą.
„Labiausiai žavi tai, kad kariuomenėje nėra rutinos, nuolat tenka bendrauti su įvairiais žmonėmis. Visgi kertinis dalykas, dėl kurio pasirinkau tarnybą, – meilė tėvynei, noras saugoti bei ginti savo šalį“, – pabrėžė kpt. E. Lastovka.
Nuo vaikystės tapti kariu svajojo ir vyresn. ltn. M. Radžiūnas. Jį įkvėpė sovietinėje armijoje tarnavusio tėčio pasakojimai apie šioje sistemoje vyraujančią tvarką bei discipliną. Į pirmąją karinę stovyklą vyresn. ltn. M. Radžiūnas nuvyko dar būdamas trylikametis, o jau po metų tapo Lietuvos šaulių sąjungos nariu. Vėliau, kaip ir kpt. E. Lastovka, jis baigė Lietuvos karo akademiją ir pradėjo profesionalaus kario kelią.
„Nuo mokyklos laikų didžioji dalis mano vasaros atostogų bei savaitgalių vienaip ar kitaip buvo susiję su stovyklomis ar pratybomis. Iš tikrųjų kariuomenė iki pat dabar yra išlikusi vieninteliu dalyku, kuris taip niekada ir nepabodo. Tikrai manau, kad kiekvienam vyrui naudinga pabūti šioje sistemoje. Nesuprantu tų jaunuolių, kurie vengia tarnybos. Net jei vėliau jie nesirenka profesionalaus kario kelio, per tuos 9 mėnesius kariuomenėje galima išmokti neįkainojamų dalykų, tokių, kaip elementari tvarka ar mokėjimas naudotis ginklu. Be to, kariuomenė išmoko džiaugtis paprastais dalykais. Čia supranti, kad žmogui ne tiek daug ir reikia“, – kalbėjo vyresn. ltn. M. Radžiūnas.
Visą praėjusią savaitę dalis mūsų krašto gyventojų galėjo stebėti kiek neįprastą reginį – po rajoną migruojančius karius, vykdančius karines operacijas. Savivaldybės teritorijoje vyko Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono pirmosios mechanizuotosios pėstininkų kuopos pratybos. |
Lietuvos kariuomenėje planinės pratybos vyksta ištisus metus. Dažniausiai jos rengiamos miškuose bei poligonuose, tačiau kartais kariai įvairias patruliavimo bei gynybos užduotis vykdo ir civilinėje aplinkoje. Šis kartas būtent toks ir buvo. Gižuose įsikūrę minėtos kuopos nariai treniravosi bei karines operacijas vykdė ne tik šiame miestelyje, tačiau ir Balsupių, Bačkiškių kaimų bei Šunskų miško teritorijose.
Vilkaviškio rajono gyventojai iš arti galėjo stebėti pačią naujausią ir moderniausią karinę techniką bei šiuolaikine ginkluote aprūpintus karius. Mūsų krašto keliais riedėjo maždaug dvi dešimtys šarvuočių M113, naujausi visureigiai JLTV bei sunkvežimiai „Unimog“.
Pirmosios mechanizuotosios pėstininkų kuopos, kurioje tarnauja ir keletas vilkaviškiečių, vadas kapitonas Eitvydas Lastovka pasakojo, kad vienas iš pagrindinių šių pratybų tikslų buvo nuraminti dėl karo Ukrainoje sunerimusią visuomenę bei parodyti, jog Lietuvos kariuomenė kartu su partneriais iš NATO yra pasiruošusi bet kokioms galimoms situacijoms.
„Tokios pratybos plečia tiek karių, tiek civilių akiratį. Mums labai svarbu įgyti gyventojų pasitikėjimą. Norime parodyti, kad nesame kažkokia mistinė organizacija, o realiai dirbame tam, jog reikalui esant galėtume vykdyti pagrindinę pareigą – apginti savo šalies piliečius“, – kapitonui antrino vyresnysis leitenantas Mantas Radžiūnas.
Krašto apsaugos savanorių pajėgose tarnaujantis leitenantas Tomas Markevičius pabrėžė, jog tėvynės gynyba turėtų būti bendras visų šalies piliečių tikslas. Būtent todėl pratybas gyvenamosiose teritorijose vykdantys Lietuvos kariuomenės atstovai stengiasi būti itin atviri visuomenei. Ne išimtis buvo ir praėjusią savaitę mūsų rajone vykusios pratybos. Kpt. Eitvydas Lastovka džiaugėsi, kad Vilkaviškio rajono gyventojai karius priėmė itin šiltai, suteikė jiems visą reikiamą pagalbą.
Pratybų metu mūsų rajone lankėsi ir su Gižų seniūnijos bei Vilkaviškio rajono savivaldybės vadovais bendravo Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono vadai – pulkininkas leitenantas Rimas Čepononis ir vyr. puskarininkis Ruslanas Gulevas.
Užvakar pirmosios mechanizuotosios pėstininkų kuopos nariai dalyvavo pamaldose Gižų Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje, o penktadienį Gižų Kazimiero Baršausko mokyklos-daugiafunkcio centro teritorijoje buvo surengta karinės technikos bei ginkluotės demonstracija. Tiek vaikai, tiek suaugusieji noriai apžiūrinėjo išrikiuotus šarvuočius bei moderniausius šautuvus, domėjosi jų techninėmis savybėmis. Bene daugiausiai gyventojų klausimų buvo susiję su karu Ukrainoje ir to paties scenarijaus galimybėmis Lietuvoje.
„Dabar su karu susijusios informacijos srautai – milžiniški. Žmonėms tikrai sunku atsirinkti, kas tikra, o kas ne. Svarbiausia šioje situacijoje – išlikti ramiems. Karai visais laikais vyko visame pasaulyje. Aišku, natūralu, kad gyventojus tai ima labiau jaudinti tuomet, kai mūšiai priartėja prie jų gyvenamųjų teritorijų. Mes tam ir esame, jog neleistume priešui įsiveržti į šalį. Atsiriboti nuo karo Ukrainoje negalima, tačiau jis neturėtų tapti mūsų kasdienybe. Net jei prie Lietuvos valstybės sienų kada nors ir prasidėtų judėjimas, mes tikrai apie tai sužinotume daug anksčiau ir informuotume gyventojus. Lietuvos kariuomenė tokių dalykų neslepia! Juk tankai nesiteleportuoja! Tad šiuo atveju kiekvienas turėtume dirbti savo darbus, nepanikuoti, palaikyti vienas kitą, kariuomenę ir Ukrainos žmones“, – patarimus dalijo vyresn. ltn. M. Radžiūnas.
Šalies piliečių saugumo jausmą turėtų sustiprinti ir tai, kad Lietuvos kariuomenė šiuo metu yra aprūpinta pačia naujausia bei moderniausia ginkluote, ekipuote bei karine technika. Mūsų kariuomenės turima amunicija visiškai prilygsta pažangiausių NATO aljanso narių amunicijai.
Kalbinti kariai pripažino, kad pastaruosius keletą metų Lietuvos kariuomenė milžiniškais šuoliais žengia į priekį ir toliau stiprina savo pajėgas. Jie ragino visus norinčiuosius prisidėti prie profesionalios kariuomenės, savanorių pajėgų arba Šaulių sąjungos. Tiesa, pašnekovai pabrėžė, kad sprendimus reikėtų priimti tik gerai pasvėrus savo galimybes.
„Visą gyvenimą norėjau būti kariu, tačiau dėl sveikatos problemų negalėjau įgyvendinti šios svajonės. Visgi po 2014 metų įvykių Maidane nusprendžiau prisijungti prie Krašto apsaugos savanorių pajėgų. Per aštuonerius metus išmokau naudotis ginklu, sužinojau, kaip galėčiau prisidėti prie krašto gynybos. Dabar daug kas yra susijaudinę – nori bet kokiais būdais prisijungti prie gynybinės šalies sistemos. Iš dalies tai yra gerai, tačiau perdegti nereikėtų. Juk net būnant kariu savanoriu tam reikia skirti nemažai laiko. Kita vertus, bent jau prie Lietuvos šaulių sąjungos galėtų prisijungti kiekvienas valstybės pilietis“, – kalbėjo ltn. T. Markevičius.
Panašios nuomonės kaip T. Markevičius laikėsi ir kpt. E. Lastovka. Dar paauglystėje kariuomene susižavėjęs pirmosios mechanizuotosios pėstininkų kuopos vadas 2016 m. baigęs Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją pradėjo profesionalaus kario tarnybą.
„Labiausiai žavi tai, kad kariuomenėje nėra rutinos, nuolat tenka bendrauti su įvairiais žmonėmis. Visgi kertinis dalykas, dėl kurio pasirinkau tarnybą, – meilė tėvynei, noras saugoti bei ginti savo šalį“, – pabrėžė kpt. E. Lastovka.
Nuo vaikystės tapti kariu svajojo ir vyresn. ltn. M. Radžiūnas. Jį įkvėpė sovietinėje armijoje tarnavusio tėčio pasakojimai apie šioje sistemoje vyraujančią tvarką bei discipliną. Į pirmąją karinę stovyklą vyresn. ltn. M. Radžiūnas nuvyko dar būdamas trylikametis, o jau po metų tapo Lietuvos šaulių sąjungos nariu. Vėliau, kaip ir kpt. E. Lastovka, jis baigė Lietuvos karo akademiją ir pradėjo profesionalaus kario kelią.
„Nuo mokyklos laikų didžioji dalis mano vasaros atostogų bei savaitgalių vienaip ar kitaip buvo susiję su stovyklomis ar pratybomis. Iš tikrųjų kariuomenė iki pat dabar yra išlikusi vieninteliu dalyku, kuris taip niekada ir nepabodo. Tikrai manau, kad kiekvienam vyrui naudinga pabūti šioje sistemoje. Nesuprantu tų jaunuolių, kurie vengia tarnybos. Net jei vėliau jie nesirenka profesionalaus kario kelio, per tuos 9 mėnesius kariuomenėje galima išmokti neįkainojamų dalykų, tokių, kaip elementari tvarka ar mokėjimas naudotis ginklu. Be to, kariuomenė išmoko džiaugtis paprastais dalykais. Čia supranti, kad žmogui ne tiek daug ir reikia“, – kalbėjo vyresn. ltn. M. Radžiūnas.
Publikuota: 2022-03-23 13:05:37
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|