|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Kultūra
|
|
|
Ar įsivaizduojate nervinio audinio, kurį sudaro neuronai, meninį variantą ar mūsų atminties procesų spalvinį įprasminimą? Rugsėjo 9 d., 18 val., Paežerių dvare vyks menininko, besigilinančio į mūsų neuronų gyvenimą ir kuriančio ryškiu koloritu bei išskirtine menine tekstūra, mokslų daktaro Audriaus Plioplio darbų pristatymas.
Dr. Audrius Plioplys – Čikagoje gyvenantis, JAV savo medicininiais išradimais ir kūryba garsėjantis lietuvių kilmės neurologas bei menininkas. Jo darbai – neįprasti ne tik forma, bet ir turiniu.
Dr. A. Plioplys – Amerikos psichiatrijos-neurologijos tarybos ir Kanados karališkojo gydytojų koledžo sertifikuotas neurologas, jo specializacija – vaikų neurologija. Po sertifikacijos mokslininkas pradėjo dirbti neurologu bei tyrėju Toronto vaikų ligoninėje ir dėstytoju Toronto universiteto Neurologijos katedroje. Tyrė ir gydė autizmu sergančius vaikus. Jo tyrimų laboratorija Toronte taikė neuroimunologinius metodus vaikų smegenų vystymuisi analizuoti ir centrinės nervų sistemos sutrikimų priežastims gvildenti. 1990 m. dr. Plioplys persikėlė į Čikagą. Įkūrė Alzheimerio tyrimų laboratoriją ir dviejose ligoninėse įsteigė Alzheimerio ligos skyrius, kuriems ir vadovavo. Lygiagrečiai dirbo ir Ilinojaus universiteto Neurologijos katedroje.
Jau daugiau nei 40 metų jis savo veiklose derina dvi sritis: meną ir mediciną. Nors A. Plioplys medicinos praktika jau nebeužsiima, neurologija yra palikusi gilų pėdsaką jo gyvenime ir kūryboje. Naudodamas įvairią techniką, pasitelkęs neuronų ir kitų neurobiologinių elementų vaizdinius, menininkas metaforiškai perteikia atminties, žmogaus sąmonės bei mąstymo procesus. Jis yra surengęs daugiau nei 50 individualių parodų, dalyvavęs daugiau nei 100 grupinių ekspozicijų.
Per kelis kūrybos dešimtmečius dailininkas sako išbandęs įvairiausias skirtingas technikas. Savo meno darbams kurti naudoja instaliacijas, tapybą, fotografiją, encefalogramas, tekstinius elementus, LED, t. y. šviesos diodus, skleidžiančius kintančių spalvų ir stiprumo šviesas, taip pat naudoja skulptūrų, kuriose spalvos ištisai keičiasi, vaizdo įrašus.
„Meno kūrinys turi stimuliuoti ne tik akies tinklainę – protas ir dvasia taip pat turi būti įtraukti. Jei tai pavyksta, vadinasi sukūriau gerą darbą“, – sako A. Plioplys.
A. Plioplio šaknys – Plioplių kaime, Kazlų Rūdos savivaldybėje, netoli Antanavo, kur gimė jo tėtis. Pats dailininkas gimė Kanadoje, gyvena ir savo neįprastus paveikslus kuria Čikagoje. Šiame mieste jo darbai buvo eksponuoti Algimanto Kezio galerijoje. Nuoširdi kūrybinė draugystė A. Plioplį siejo su kita mūsų kraštiete dailininke Magdalena Birute Stankūniene.
Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus inf.
Ar įsivaizduojate nervinio audinio, kurį sudaro neuronai, meninį variantą ar mūsų atminties procesų spalvinį įprasminimą? Rugsėjo 9 d., 18 val., Paežerių dvare vyks menininko, besigilinančio į mūsų neuronų gyvenimą ir kuriančio ryškiu koloritu bei išskirtine menine tekstūra, mokslų daktaro Audriaus Plioplio darbų pristatymas. |
Dr. Audrius Plioplys – Čikagoje gyvenantis, JAV savo medicininiais išradimais ir kūryba garsėjantis lietuvių kilmės neurologas bei menininkas. Jo darbai – neįprasti ne tik forma, bet ir turiniu.
Dr. A. Plioplys – Amerikos psichiatrijos-neurologijos tarybos ir Kanados karališkojo gydytojų koledžo sertifikuotas neurologas, jo specializacija – vaikų neurologija. Po sertifikacijos mokslininkas pradėjo dirbti neurologu bei tyrėju Toronto vaikų ligoninėje ir dėstytoju Toronto universiteto Neurologijos katedroje. Tyrė ir gydė autizmu sergančius vaikus. Jo tyrimų laboratorija Toronte taikė neuroimunologinius metodus vaikų smegenų vystymuisi analizuoti ir centrinės nervų sistemos sutrikimų priežastims gvildenti. 1990 m. dr. Plioplys persikėlė į Čikagą. Įkūrė Alzheimerio tyrimų laboratoriją ir dviejose ligoninėse įsteigė Alzheimerio ligos skyrius, kuriems ir vadovavo. Lygiagrečiai dirbo ir Ilinojaus universiteto Neurologijos katedroje.
Jau daugiau nei 40 metų jis savo veiklose derina dvi sritis: meną ir mediciną. Nors A. Plioplys medicinos praktika jau nebeužsiima, neurologija yra palikusi gilų pėdsaką jo gyvenime ir kūryboje. Naudodamas įvairią techniką, pasitelkęs neuronų ir kitų neurobiologinių elementų vaizdinius, menininkas metaforiškai perteikia atminties, žmogaus sąmonės bei mąstymo procesus. Jis yra surengęs daugiau nei 50 individualių parodų, dalyvavęs daugiau nei 100 grupinių ekspozicijų.
Per kelis kūrybos dešimtmečius dailininkas sako išbandęs įvairiausias skirtingas technikas. Savo meno darbams kurti naudoja instaliacijas, tapybą, fotografiją, encefalogramas, tekstinius elementus, LED, t. y. šviesos diodus, skleidžiančius kintančių spalvų ir stiprumo šviesas, taip pat naudoja skulptūrų, kuriose spalvos ištisai keičiasi, vaizdo įrašus.
„Meno kūrinys turi stimuliuoti ne tik akies tinklainę – protas ir dvasia taip pat turi būti įtraukti. Jei tai pavyksta, vadinasi sukūriau gerą darbą“, – sako A. Plioplys.
A. Plioplio šaknys – Plioplių kaime, Kazlų Rūdos savivaldybėje, netoli Antanavo, kur gimė jo tėtis. Pats dailininkas gimė Kanadoje, gyvena ir savo neįprastus paveikslus kuria Čikagoje. Šiame mieste jo darbai buvo eksponuoti Algimanto Kezio galerijoje. Nuoširdi kūrybinė draugystė A. Plioplį siejo su kita mūsų kraštiete dailininke Magdalena Birute Stankūniene.
Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus inf.
Publikuota: 2021-08-26 14:21:09
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|