|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Pas kaimynus
|
|
|
Naujos darbo vietos, geresnis susisiekimas su kaimynine Lenkija bei postūmis vietiniam ir išvykstamajam turizmui – tai tik keletas „Rail Balticos“ naudų, kurios buvo aptartos nuotoliniame susitikime su Marijampolės regiono savivaldybių atstovais.
Diskusiją, kuri yra renginių ciklo „Rail Baltica“ Lietuvai: vertė regionams“ dalis, inicijavo Susisiekimo ministerija kartu su „LTG Infra“.
„Su „Rail Balticos“ projektu susisiekimo srityje mes pabaigsime savo transporto sistemos integraciją į Vakarus, o Marijampolės regionas bus Lietuvos pagrindiniai vartai į glaudesnį bendradarbiavimą su Lenkija“, – renginio metu sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Marijampolė – pirmasis miestas, realiai pajutęs „Rail Balticos“ naudą.
Dar 2015-aisiais, įgyvendinus pirmąjį projekto etapą, baigta pertvarkyti miesto infrastruktūra šalia geležinkelio, leidusi miestiečiams saugiau ir patogiau judėti kertant geležinkelį.
Nuo 2016 metų Marijampolės gyventojai gali vykti į Lenkiją tiesioginiu traukiniu.
Pasak ministro, nuo 2026 m. pabaigos Varšuvos kryptimi galima tikėtis apie 10 traukinių judėjimo per dieną.
Nuotoliniu būdu vykusiame renginyje pažymėta, kad pokyčius jau pajuto ir kiti regiono miestai: europinės vėžės geležinkelio linija buvo nutiesta nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos link Šeštokų, Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kauno.
Taip pat modernizuotos ir kitos regiono geležinkelio stotys, pervažos bei perėjos.
Galimybė greitai judėti iš Pietų Lietuvos į Šiaurės ir Vakarų Europą leis planuoti naujus projektus bei investicijas, skatinančias turizmą.
„Šiuo metu ruože Kaunas–Lietuvos ir Lenkijos siena vykdomas teritorijų planavimas tolesnei infrastruktūros plėtrai ir modernizavimui, kad ateityje keleiviniai traukiniai galėtų važiuoti iki 250 km/h greičiu.
„Rail Balticos“ istoriją kuriame mes visi kartu – tiek už projekto įgyvendinimą atsakingos institucijos bei įmonės, tiek savivaldybių, kurias kerta europinis geležinkelis, atstovai, gyventojai, verslas.
Todėl šis teritorijų planavimo etapas yra labai svarbus, nes būtent dabar yra tinkamiausias laikas diskutuoti ir rasti optimalų sprendimą dėl europinio geležinkelio modernizavimo“, – kalbėjo „LTG Infra“ „Rail Baltica“ koordinavimo departamento direktorius Arenijus Jackus.
Nuotolinių renginių ciklas „Rail Baltica“ Lietuvai: vertė regionams“ Susisiekimo ministerijos ir „LTG Infra“ iniciatyva organizuojamas visuose Lietuvos regionuose, kurių savivaldybėse bus tiesiamas „Rail Balticos“ geležinkelis.
Susisiekimo ministerijos inf.
Naujos darbo vietos, geresnis susisiekimas su kaimynine Lenkija bei postūmis vietiniam ir išvykstamajam turizmui – tai tik keletas „Rail Balticos“ naudų, kurios buvo aptartos nuotoliniame susitikime su Marijampolės regiono savivaldybių atstovais. |
Diskusiją, kuri yra renginių ciklo „Rail Baltica“ Lietuvai: vertė regionams“ dalis, inicijavo Susisiekimo ministerija kartu su „LTG Infra“.
„Su „Rail Balticos“ projektu susisiekimo srityje mes pabaigsime savo transporto sistemos integraciją į Vakarus, o Marijampolės regionas bus Lietuvos pagrindiniai vartai į glaudesnį bendradarbiavimą su Lenkija“, – renginio metu sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Marijampolė – pirmasis miestas, realiai pajutęs „Rail Balticos“ naudą.
Dar 2015-aisiais, įgyvendinus pirmąjį projekto etapą, baigta pertvarkyti miesto infrastruktūra šalia geležinkelio, leidusi miestiečiams saugiau ir patogiau judėti kertant geležinkelį.
Nuo 2016 metų Marijampolės gyventojai gali vykti į Lenkiją tiesioginiu traukiniu.
Pasak ministro, nuo 2026 m. pabaigos Varšuvos kryptimi galima tikėtis apie 10 traukinių judėjimo per dieną.
Nuotoliniu būdu vykusiame renginyje pažymėta, kad pokyčius jau pajuto ir kiti regiono miestai: europinės vėžės geležinkelio linija buvo nutiesta nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos link Šeštokų, Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kauno.
Taip pat modernizuotos ir kitos regiono geležinkelio stotys, pervažos bei perėjos.
Galimybė greitai judėti iš Pietų Lietuvos į Šiaurės ir Vakarų Europą leis planuoti naujus projektus bei investicijas, skatinančias turizmą.
„Šiuo metu ruože Kaunas–Lietuvos ir Lenkijos siena vykdomas teritorijų planavimas tolesnei infrastruktūros plėtrai ir modernizavimui, kad ateityje keleiviniai traukiniai galėtų važiuoti iki 250 km/h greičiu.
„Rail Balticos“ istoriją kuriame mes visi kartu – tiek už projekto įgyvendinimą atsakingos institucijos bei įmonės, tiek savivaldybių, kurias kerta europinis geležinkelis, atstovai, gyventojai, verslas.
Todėl šis teritorijų planavimo etapas yra labai svarbus, nes būtent dabar yra tinkamiausias laikas diskutuoti ir rasti optimalų sprendimą dėl europinio geležinkelio modernizavimo“, – kalbėjo „LTG Infra“ „Rail Baltica“ koordinavimo departamento direktorius Arenijus Jackus.
Nuotolinių renginių ciklas „Rail Baltica“ Lietuvai: vertė regionams“ Susisiekimo ministerijos ir „LTG Infra“ iniciatyva organizuojamas visuose Lietuvos regionuose, kurių savivaldybėse bus tiesiamas „Rail Balticos“ geležinkelis.
Susisiekimo ministerijos inf.
Publikuota: 2021-06-23 08:08:00
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Teisingumo paieškos sprogo it muilo burbulas * Tarybos nutarimai: didins darželinukų grupes, statys daugiabutį
* Infoturo dalyvius žavėjo degustacijomis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|