|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Pasvarstymai balsu
|
|
|
Petras AUŠTREVIČIUS Europos Parlamento narys, Gyvūnų gerovės intergrupės vicepirmininkas
Naminių gyvūnų gyvenimo ir laikymo standartai Lietuvoje vis dar panašūs į apgraužtą kaulą. Padėtį keisti reikia pirmiausia nepaliekant dvigubų standartų galimybės įstatymuose, t.y. būtina įtvirtinti bendras ir visiems privalomas gyvūnų priežiūros bei registravimo normas, ir ištaisyti spragas, paliktas dar prieš 4 metus, kai Seime populistų siūlymu buvo atšaukta privaloma gyvūnų registracija.
Aišku, viena iš bėdų ta, kad naminių gyvūnų gerovės klausimai iki šiol yra palikti atskirų ES valstybių narių žinioje. Blogosios praktikos pavyzdžių yra daugiau negu reikia, deja, ne tik, pavyzdžiui, Rumunijoje, kur situacija apverktina, bet ir Lietuvoje.
Vienas po kito atrasti nelegalūs veislynai ir kitos pasibaisėtinos šunų laikymo vietos tik patvirtina, kad šiandien patys galime ir turime reikalauti permainų, t.y. keisti atsakingų valdžios institucijų ir dalies visuomenės požiūrį. Jei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Žemės ūkio ministerijos ar kitos valstybinės institucijos atstovams trūksta empatijos gyvūnams, laikas priminti, kad pogrindiniai veislynai bei nelegali prekyba gyvūnais reiškia ir juodų šešėlinių pinigų srautus.
Tam, kad gyvūnų gerovės standartai neliktų popieriniai, girdime daug pasiūlymų iš visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų. Mano įsitikinimu, verta atkreipti dėmesį į kelis dalykus.
Pirma. Menkas bausmių lygis už gyvūnų kankinimą ir elementarių gyvenimo sąlygų nepaisymą yra problema. Bausmės turi būti proporcingos, tačiau svarbiausia – užtikrinti jų neišvengiamumą.
Antra. Esminė sąlyga pokyčiui – būtina pagaliau įvesti privalomą šunų ir kačių identifikavimą (vadinamąjį „čipavimą”) bei registraciją, kaip tai padarė visos civilizuotos valstybės. Bandymų būta ne vieno, bet, kaip minėjau, vis nugalėdavo politinis populizmas. Taip nutiko ir 2016 metais, kai Seimas (pavienių politikų dėka) atidėjo sprendimą dėl privalomos gyvūnų registracijos, paliekant tai tiktai kaip savanorišką galimybę. Dėl to iki šiol neturime nacionalinio naminių gyvūnų registro.
Trečia. Nelegalios prekybos gyvūnais internete suvaldymas. Atsakingos valstybės institucijos negali to toleruoti arba tiesiog užmerkti akių, nes tai sudaro paskatas šiai prekybai toliau klestėti. Būtent tai prisideda prie baisių kasdienių sąlygų gyvūnams.
Ketvirta. Nevyriausybinės gyvūnus ginančios organizacijos, gerai atliekančios savo darbą, iš valdžios institucijų nori tikros partnerystės ir tinkamo įtraukimo į gyvūnų gerovės politikos formavimą. Tai turi tapti taisykle, o ne išimtimi ar malone.
Penkta. Švietimas gyvūnų gerovės srityje turi prasidėti mokyklose ir tęstis vėliau užtikrinant tinkamą visuomenės informavimą. Šioje srityje lieka tikrai daug neišsemiamų galimybių pokyčiams.
Esu tikras, kad gyvūnų gerovės klausimas nėra per mažas nė vienam Lietuvos aukštosios valdžios atstovui. Kai tokie maži dalykai taps svarbūs visiems, turėsime dar vieną pasiekimą priartinantį prie modernios ir humaniškos valstybės siekio.
Naminių gyvūnų gyvenimo ir laikymo standartai Lietuvoje vis dar panašūs į apgraužtą kaulą. Padėtį keisti reikia pirmiausia nepaliekant dvigubų standartų galimybės įstatymuose, t.y. būtina įtvirtinti bendras ir visiems privalomas gyvūnų priežiūros bei registravimo normas, ir ištaisyti spragas, paliktas dar prieš 4 metus, kai Seime populistų siūlymu buvo atšaukta privaloma gyvūnų registracija. |
Aišku, viena iš bėdų ta, kad naminių gyvūnų gerovės klausimai iki šiol yra palikti atskirų ES valstybių narių žinioje. Blogosios praktikos pavyzdžių yra daugiau negu reikia, deja, ne tik, pavyzdžiui, Rumunijoje, kur situacija apverktina, bet ir Lietuvoje.
Vienas po kito atrasti nelegalūs veislynai ir kitos pasibaisėtinos šunų laikymo vietos tik patvirtina, kad šiandien patys galime ir turime reikalauti permainų, t.y. keisti atsakingų valdžios institucijų ir dalies visuomenės požiūrį. Jei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Žemės ūkio ministerijos ar kitos valstybinės institucijos atstovams trūksta empatijos gyvūnams, laikas priminti, kad pogrindiniai veislynai bei nelegali prekyba gyvūnais reiškia ir juodų šešėlinių pinigų srautus.
Tam, kad gyvūnų gerovės standartai neliktų popieriniai, girdime daug pasiūlymų iš visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų. Mano įsitikinimu, verta atkreipti dėmesį į kelis dalykus.
Pirma. Menkas bausmių lygis už gyvūnų kankinimą ir elementarių gyvenimo sąlygų nepaisymą yra problema. Bausmės turi būti proporcingos, tačiau svarbiausia – užtikrinti jų neišvengiamumą.
Antra. Esminė sąlyga pokyčiui – būtina pagaliau įvesti privalomą šunų ir kačių identifikavimą (vadinamąjį „čipavimą”) bei registraciją, kaip tai padarė visos civilizuotos valstybės. Bandymų būta ne vieno, bet, kaip minėjau, vis nugalėdavo politinis populizmas. Taip nutiko ir 2016 metais, kai Seimas (pavienių politikų dėka) atidėjo sprendimą dėl privalomos gyvūnų registracijos, paliekant tai tiktai kaip savanorišką galimybę. Dėl to iki šiol neturime nacionalinio naminių gyvūnų registro.
Trečia. Nelegalios prekybos gyvūnais internete suvaldymas. Atsakingos valstybės institucijos negali to toleruoti arba tiesiog užmerkti akių, nes tai sudaro paskatas šiai prekybai toliau klestėti. Būtent tai prisideda prie baisių kasdienių sąlygų gyvūnams.
Ketvirta. Nevyriausybinės gyvūnus ginančios organizacijos, gerai atliekančios savo darbą, iš valdžios institucijų nori tikros partnerystės ir tinkamo įtraukimo į gyvūnų gerovės politikos formavimą. Tai turi tapti taisykle, o ne išimtimi ar malone.
Penkta. Švietimas gyvūnų gerovės srityje turi prasidėti mokyklose ir tęstis vėliau užtikrinant tinkamą visuomenės informavimą. Šioje srityje lieka tikrai daug neišsemiamų galimybių pokyčiams.
Esu tikras, kad gyvūnų gerovės klausimas nėra per mažas nė vienam Lietuvos aukštosios valdžios atstovui. Kai tokie maži dalykai taps svarbūs visiems, turėsime dar vieną pasiekimą priartinantį prie modernios ir humaniškos valstybės siekio.
Publikuota: 2020-09-15 08:21:53
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Teisingumo paieškos sprogo it muilo burbulas * Tarybos nutarimai: didins darželinukų grupes, statys daugiabutį
* Infoturo dalyvius žavėjo degustacijomis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|