|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Lietuvoje
Šiandienos mažylių vaikystė – saugi, turininga ir laiminga.Tautvydo VITKAUSKO nuotr.
Darželiai. Vaikų darželiai valstybėje buvo naujovė. Įdomu tai, kad iki pat 4-ojo dešimtmečio vidurio vaikų darželiai nepriklausė švietimo sistemai. Juos, kaip ir prieglaudas ar sveikatos centrus, steigė įvairios visuomeninės organizacijos, pvz., Kūdikių gelbėjimo draugija, Lietuvos vaiko draugija, Lietuvių motinoms ir vaikams globoti organizacijų sąjunga, kurios siekė rūpintis vaikais. Iš pradžių šios draugijos daugiausia rūpinosi tik tais vaikais, kuriems pagalba buvo būtina, pvz., našlaičiais, o vėliau pradėjo rūpintis ir šeimose augančiais vaikais. 1936 m. išleistas darželių veiklą reglamentuojantis įstatymas, kuriame iki smulkmenų numatyta vaikų priežiūros tvarka, o patys darželiai tampa švietimo sistemos dalimi. Į vaiko priežiūrą darželyje žiūrėta atsakingai, skatintas vaikų savarankiškumas, o auklėtojos turėjo įgyti specialų išsilavinimą, dirbti pagal griežtus nurodymus. Iš institucijos – į šeimą ar bendruomenę. Kadangi ilgainiui pastebėta, kad didelėse globos institucijose egzistuojanti tvarka yra nepalanki visapusiškam vaikų vystymuisi, 2012 m. Lietuva pasuko kitu keliu – pradėjo vaiko globos sistemos pertvarką. Jos metu padaryta su didelių institucijų skaidymu susijusių pakeitimų, pvz., atsirado globos centrai, budintys globotojai, įvairios paramos priemonės globėjams ir įvaikintojams. Šiuo metu vaiko iki 3 metų globa institucijoje gali būti nustatyta tik išskirtiniais atvejais. Privalomas pradinis mokslas. Pradinę mokyklą pradinukai lankydavo 4 metus. Nors mokslo metai kaimuose oficialiai prasidėdavo Švietimo ministerijos nustatytą dieną, vaikai mokyklą lankyti pradėdavo tik po didžiųjų darbų ūkyje. Miestuose situacija buvo kita. Plečiantis pramonei abu tėvai dažnai dirbdavo, todėl vaikui lankant mokyklą šeimai nereikėdavo sukti galvos dėl jo priežiūros. Miesto vaikai esant sudėtingesnei finansinei situacijai galėjo šiek tiek užsidirbti. Nors vaikų darbas pramonėje nebuvo masinis reiškinys, jo pasitaikydavo. Vaikai nuo 14 metų dažnai įsidarbindavo pagalbiniais darbininkais Kauno, Šiaulių ar Panevėžio fabrikuose, kuriuose dirbo jų tėvai, imdavosi kitų nesudėtingų darbų, pvz., išnešiodavo laikraščius. 1931 m. Lietuva ratifikavo konvenciją dėl naktinio vaikų darbo pramonėje. Numatyta, kad vaikams draudžiama dirbti naktį, nebent kartu dirba jų šeimos nariai. Tačiau vyresni nei 16 metų vaikai galėjo dirbti konkrečiose pramonės šakose, kur reikalingas nepertraukiamas darbas. Dirbti ypač skatinti vaikai, kurie nesimokydavo ir dienas leisdavo gatvėje. Gatvės vaikų problema padėjo savotiškus pamatus socialinio darbuotojo specialybei. Su šiais vaikais 4-ajame dešimtmetyje Kaune dirbdavo policijos komisariato darbuotojai, kurie stengdavosi vaikams padėti, kalbėtis su jų tėvais, apsaugoti nuo patekimo į koloniją ar surasti iš jos pabėgusius vaikus. Planuota šiuos darbuotojus rengti specialioje mokykloje. Nei mokytojai, nei mokiniai neturėjo teisės reikšti kitokią nuomonę negu oficialioji, buvo įvesta totali kontrolė. Mažesnės kaimo mokyklos uždaromos, todėl vaikams teko mokytis didesniuose miesteliuose esančiose mokyklose, prie kurių buvo pradėti statyti bendrabučiai. Vaikai iš mokyklos turėjo išeiti tapę palankiais sistemai darbininkais, todėl bendrojo lavinimo programas papildė profesinis ir gamybinis mokymas, buvo kuriami tarpmokykliniai gamybinio mokymo kombinatai, kuriuose aukštesniųjų klasių mokiniai galėjo įgyti pirminių pasirinktos profesijos darbo įgūdžių. Priešmokyklinis ugdymas. 1998 m. Lietuvoje nustatomas privalomasis dešimtmetis mokslas nuo 7 iki 16 metų. 2004 m. įteisintas metus trunkantis priešmokyklinis ugdymas, o 2016 m. jis tampa privalomas, todėl dabar vaikai turi mokytis nuo 6–7 iki 16 metų. 2020 m., pasaulį apėmus koronaviruso pandemijai, vaikų ugdymas pirmą kartą istorijoje tokiu dideliu mastu vyko nuotoliniu būdu. Tarpukariu egzistavo ir vadinamieji vaiko pinigai. Tiesa, palyginti su šiandiena, juos gavo labai nedaug vaikų – išmoka mokėta tik savivaldybių įstaigų darbuotojų vaikams iki 14 metų. Ji siekė 20 Lt per mėnesį. Tai buvo nemaža suma – 4-ajame dešimtmetyje, kai šalies ekonominė situacija buvo jau gerokai stabilesnė, vidutinė kvalifikuotų darbininkų alga už 8 darbo valandas 1930 m. buvo 11, 60 Lt, nekvalifikuotų darbininkų – 8, 30 Lt. Pirmasis tarptautinis dokumentas apie vaiko teises – Ženevos vaiko teisių deklaracija – pasirodė 1924 m. Jame skelbta apie tai, kad vaikui reikia duoti tai, kad geriausia. Tiesa, Lietuva šios deklaracijos neratifikavo. 2000 m. Lietuvoje atsirado Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga – nepriklausoma žmogaus teisių institucija, kuri stebi vaiko teisių situaciją šalyje ir ją vertina. Taip pat institucija nagrinėja individualius skundus dėl vaiko teisių pažeidimų. Nuo 2003 m. užtikrintos priemonės vaikų situacijai Lietuvoje gerinti: nenutrūkstamas vaikų dienos centrų finansavimas, įvairios paslaugos smurtą patyrusiems vaikams, paslaugos šeimoms, auginančioms vaikus, vaikų ir visuomenės informavimas apie vaiko teises ir jų svarbą, kt. Visa tai tapo įmanoma patvirtinus Vaiko gerovės valstybės politikos koncepciją, kurią ilgainiui keitė tvirtinami planai. Vis dėlto nuo pirmųjų deklaracijų turėjo praeiti labai daug laiko, kad būtų įgyvendinta tokia vaiko teisė, kaip gyvenimas be smurto. Kaip auklėjimo priemonė, smurtas buvo pasitelkiamas tiek šeimose, tiek įvairiose institucijose. Pliaukštelėjimas liniuote mokiniui per pirštus ar statymas į kampą buvo laikoma įprastu elgesiu. 2017 m. Lietuva prisijungė prie šalių, kurios uždraudė fizinių bausmių vaikams taikymą visose aplinkose: švietimo, nepilnamečių justicijos, globos sistemose ir šeimoje. Lietuva yra viena iš 74 valstybių, uždraudusių visų formų smurtą prieš vaikus. 2018 m. visi Lietuvos vaikai pradėjo gauti vaiko pinigus. Tai – išmoka, mokama, kol vaikui sukaks 18 metų. 2020 m. ji siekia 60 Eur, o jeigu šeima gausi ar nepasiturinti arba augina vaiką, turintį negalią, šita išmoka siekia 100 Eur. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inf. Publikuota: 2020-06-19 09:15:52 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|