|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Kaimui
|
|
|
Dailučių kaimo vaikų dienos centras suremontuotas ir iš vidaus, ir iš išorės, sutvarkyta aplinka.
Žydrūnės KRUKAUSKIENĖS nuotr.
Toma BIRŠTONĖ
Dar visai neseniai pasibaigus pamokoms Dailučių kaimo vaikai iš mokyklų traukdavo į užsiėmimus įvairiuose būreliuose ar sporto treniruotes, o kai kurie mielai laiką leisdavo vaikų dienos centre.
Prisijungė kaimo gyventojai
Prieš keletą metų Dailučių kaimo bendruomenės pirmininkė Irena Balanevičienė sugalvojo surengti vaikams vasaros stovyklą. Nauja veikla sulaukė didelio pasisekimo, tad bendruomenės pirmininkė ėmėsi iniciatyvos įsteigti dienos centrą „Jaunučiai“ ir suburti jame kaimo vaikus.
Pradžioje vaikais ir su jais dirbusi socialinė darbuotoja Žydrūnė Krukauskienė glaudėsi senose ir neremontuotose kaimo bendruomenės namų patalpose. Matydamos, kaip auga vaikų dienos centro lankytojų skaičius, darbuotojos nusprendė, jog reikia pastatą atnaujinti ir veiklas tęsti ištisus metus.
Taigi laimėjusi projektą ir gavusi finansavimą Dailučių kaimo bendruomenė ėmėsi pastato rekonstrukcijos. Tuo metu, kai darbininkai dirbo patalpose, edukaciniai užsiėmimai vaikams vykdavo lauke.
„Prie statybų aktyviai prisidėjo ir kaimo žmonės: vyrai atliko remonto darbus, moterys sodino gėles ir kitaip puošė aplinką. Džiugu, kad mūsų kaimo bendruomenės nepamiršo ir Virbalio seniūnas. Jis papildomai atsiuntė žmonių, kurie mums taip pat pagelbėjo“, – kalbėjo Ž. Krukauskienė.
Įrengtos puikios patalpos
Vaikų dienos centro rekonstrukciją Dailučių kaimo bendruomenė pradėjo praėjusių metų pavasarį. Iš projekto lėšų pavyko nuveikti nemažai darbų: buvo pakeistos stogo ir grindų dangos, durys, langai, pastatas apšiltintas, suremontuotos ir išdažytos sienos.
Pastato vidus buvo perplanuotas: įrengtas holas, valgomojo patalpa su virtuve, erdvės edukacijoms, įrengti du tualetai, o vienas iš jų pritaikytas žmonėms su negalia. Taip pat bendruomenė įsigijo naujų baldų, kompiuterių ir televizorių.
Senasis bendruomenės pastatas atgimė iš naujo. Kartu buvo sutvarkyta ir vaikų dienos centro aplinka. Lauko aikštelė išgrįsta trinkelėmis, pastatytas krepšinio stovas, netrukus bus įbetonuoti futbolo vartai.
Virusas pakoregavo planus
Deja, atnaujintu, dar dažais kvepiančiu Vaikų dienos centru ir jo gražia aplinka lankytojai pasidžiaugė neilgai. Visus planus sujaukė Lietuvoje įsisiautėjęs koronavirusas. Darbuotojos su vaikais ruošėsi tradiciškai per Velykas aplankyti kaimo senjorus, suorganizuoti šiukšlių rinkimo akciją, planavo kitas veiklas, tačiau viską teko atidėti. Dabar Žydrūnė su centrą lankiusiais vaikais ir paaugliais bendrauja internetu, o mažiesiems nuotoliniu būdu surengė piešinių konkursus.
Kol nebuvo nutraukta veikla, į užsiėmimus rinkdavosi vaikai, gyvenantys ne tik Dailučių, bet ir Mažučių kaimuose. Jauniausiajam dienos centro lankytojui – tik šešeri metukai. Mokiniai atvykę čia ruošdavo namų darbus, bendraudavo tarpusavyje, dalyvaudami įvairiose veiklose ugdėsi socialinius įgūdžius, buvo mokomi buities darbų, o kiekvieną dieną visi kartu gamindavo pietus. Beje, ką norės gaminti bei valgyti, spręsdavo patys vaikai.
Nors dienos centras gyvuoja dar neilgai, bet jau turi savų tradicijų – kiekvieną ketvirtadienį susirinkę visi kartu kepa pyragą, o penktadienį bežiūrėdami filmus kartu jį suvalgo. Dienos cento lankytojai nepamiršta kaimo senjorų ne tik per Velykas, bet ir per kitas šventes – parašo jiems linkėjimus, pagamina rankų darbo dovanėlių ir eina aplankyti.
Vaikų užimtumo klausimais rūpinasi ne tik socialinė darbuotoja – retkarčiais prijungia ir tėvai. Pavyzdžiui, kinologe dirbanti Ineta Žiurinskienė supažindino vaikus su tarnybiniu šuniu Toriu, parodė, kaip reikia mokyti šunį atlikti įvairias komandas. Dailučių kaimo bendruomenės narė Lina Ruočkuvienė vaikus supažindino su kirpėjo specialybe. Grožio srityje dirbanti specialistė kiekvieną mėnesį atvyksta į dienos centrą ir apkerpa vaikus be jokio atlygio.
Vaikai laukia vasaros
Pasak socialinės darbuotojos Ž. Krukauskienės, vaikai liūdi dėl to, kad negali susitikti, bet visi viliasi, kad netrukus virusas bus suvaldytas, o jie toliau galės tęsti savo veiklas ir laukti artėjančios vasaros. Artimiausiuose planuose – dviračių žygis.
„Šiais metais laimėjome projektą ir gavome finansavimą stovyklai surengti. Tad vasarą planuojame vaikus pakviesti į penkių dienų katalikišką stovyklą Jurgežeriuose. Tikiuosi, kad ši stovykla, kaip ir pernai vykusi Dailučiuose, vaikams patiks, nes jų laukia daug įvairių užsiėmimų, edukacijų ir kitokių veiklų“, – pasakojo Ž. Krukauskienė.
Verta paminėti, kad už įkurtą ir puikiai įrengtą vaikų dienos centrą Dailučių kaimo bendruomenė Žemės ūkio ministerijos inicijuotame konkurse „Krašto auksas“ buvo pagerbta ir apdovanota.
Dar visai neseniai pasibaigus pamokoms Dailučių kaimo vaikai iš mokyklų traukdavo į užsiėmimus įvairiuose būreliuose ar sporto treniruotes, o kai kurie mielai laiką leisdavo vaikų dienos centre. |
Prieš keletą metų Dailučių kaimo bendruomenės pirmininkė Irena Balanevičienė sugalvojo surengti vaikams vasaros stovyklą. Nauja veikla sulaukė didelio pasisekimo, tad bendruomenės pirmininkė ėmėsi iniciatyvos įsteigti dienos centrą „Jaunučiai“ ir suburti jame kaimo vaikus.
Pradžioje vaikais ir su jais dirbusi socialinė darbuotoja Žydrūnė Krukauskienė glaudėsi senose ir neremontuotose kaimo bendruomenės namų patalpose. Matydamos, kaip auga vaikų dienos centro lankytojų skaičius, darbuotojos nusprendė, jog reikia pastatą atnaujinti ir veiklas tęsti ištisus metus.
Taigi laimėjusi projektą ir gavusi finansavimą Dailučių kaimo bendruomenė ėmėsi pastato rekonstrukcijos. Tuo metu, kai darbininkai dirbo patalpose, edukaciniai užsiėmimai vaikams vykdavo lauke.
„Prie statybų aktyviai prisidėjo ir kaimo žmonės: vyrai atliko remonto darbus, moterys sodino gėles ir kitaip puošė aplinką. Džiugu, kad mūsų kaimo bendruomenės nepamiršo ir Virbalio seniūnas. Jis papildomai atsiuntė žmonių, kurie mums taip pat pagelbėjo“, – kalbėjo Ž. Krukauskienė.
Vaikų dienos centro rekonstrukciją Dailučių kaimo bendruomenė pradėjo praėjusių metų pavasarį. Iš projekto lėšų pavyko nuveikti nemažai darbų: buvo pakeistos stogo ir grindų dangos, durys, langai, pastatas apšiltintas, suremontuotos ir išdažytos sienos.
Pastato vidus buvo perplanuotas: įrengtas holas, valgomojo patalpa su virtuve, erdvės edukacijoms, įrengti du tualetai, o vienas iš jų pritaikytas žmonėms su negalia. Taip pat bendruomenė įsigijo naujų baldų, kompiuterių ir televizorių.
Senasis bendruomenės pastatas atgimė iš naujo. Kartu buvo sutvarkyta ir vaikų dienos centro aplinka. Lauko aikštelė išgrįsta trinkelėmis, pastatytas krepšinio stovas, netrukus bus įbetonuoti futbolo vartai.
Deja, atnaujintu, dar dažais kvepiančiu Vaikų dienos centru ir jo gražia aplinka lankytojai pasidžiaugė neilgai. Visus planus sujaukė Lietuvoje įsisiautėjęs koronavirusas. Darbuotojos su vaikais ruošėsi tradiciškai per Velykas aplankyti kaimo senjorus, suorganizuoti šiukšlių rinkimo akciją, planavo kitas veiklas, tačiau viską teko atidėti. Dabar Žydrūnė su centrą lankiusiais vaikais ir paaugliais bendrauja internetu, o mažiesiems nuotoliniu būdu surengė piešinių konkursus.
Kol nebuvo nutraukta veikla, į užsiėmimus rinkdavosi vaikai, gyvenantys ne tik Dailučių, bet ir Mažučių kaimuose. Jauniausiajam dienos centro lankytojui – tik šešeri metukai. Mokiniai atvykę čia ruošdavo namų darbus, bendraudavo tarpusavyje, dalyvaudami įvairiose veiklose ugdėsi socialinius įgūdžius, buvo mokomi buities darbų, o kiekvieną dieną visi kartu gamindavo pietus. Beje, ką norės gaminti bei valgyti, spręsdavo patys vaikai.
Nors dienos centras gyvuoja dar neilgai, bet jau turi savų tradicijų – kiekvieną ketvirtadienį susirinkę visi kartu kepa pyragą, o penktadienį bežiūrėdami filmus kartu jį suvalgo. Dienos cento lankytojai nepamiršta kaimo senjorų ne tik per Velykas, bet ir per kitas šventes – parašo jiems linkėjimus, pagamina rankų darbo dovanėlių ir eina aplankyti.
Vaikų užimtumo klausimais rūpinasi ne tik socialinė darbuotoja – retkarčiais prijungia ir tėvai. Pavyzdžiui, kinologe dirbanti Ineta Žiurinskienė supažindino vaikus su tarnybiniu šuniu Toriu, parodė, kaip reikia mokyti šunį atlikti įvairias komandas. Dailučių kaimo bendruomenės narė Lina Ruočkuvienė vaikus supažindino su kirpėjo specialybe. Grožio srityje dirbanti specialistė kiekvieną mėnesį atvyksta į dienos centrą ir apkerpa vaikus be jokio atlygio.
Pasak socialinės darbuotojos Ž. Krukauskienės, vaikai liūdi dėl to, kad negali susitikti, bet visi viliasi, kad netrukus virusas bus suvaldytas, o jie toliau galės tęsti savo veiklas ir laukti artėjančios vasaros. Artimiausiuose planuose – dviračių žygis.
„Šiais metais laimėjome projektą ir gavome finansavimą stovyklai surengti. Tad vasarą planuojame vaikus pakviesti į penkių dienų katalikišką stovyklą Jurgežeriuose. Tikiuosi, kad ši stovykla, kaip ir pernai vykusi Dailučiuose, vaikams patiks, nes jų laukia daug įvairių užsiėmimų, edukacijų ir kitokių veiklų“, – pasakojo Ž. Krukauskienė.
Verta paminėti, kad už įkurtą ir puikiai įrengtą vaikų dienos centrą Dailučių kaimo bendruomenė Žemės ūkio ministerijos inicijuotame konkurse „Krašto auksas“ buvo pagerbta ir apdovanota.
Galerija: Dailučiai
Publikuota: 2020-04-15 08:57:24
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|